2012 05 28

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Egidijus Vareikis. Dešimt tezių apie tai, kodėl mums reikia gerumo politikos

Tai ne rinkimų programa ir net ne rinkimų šūkiai. Tai refleksijos, kurias man, kaip politikui, kelia kasdienis palaimintojo Jurgio Matulaičio minčių skaitymas.

Šie metai paskelbti palaimintojo Jurgio Matulaičio metais. Žmogaus, kuris kreipė mūsų visuomenę ir, neabejoju, politikus blogį nugalėti gerumu. Šiandien mūsų politikoje blogio išties nestinga – turime daug pykčio, keršto, paniekos, netolerancijos, turime godumo politiką, amžinos nesantaikos ir neapykantos politiką. O taip reikėtų pagarbos, sąžinės ir tiesiog gerumo. Neretai girdžiu – visiems geras vis tiek nebūsi. Girdžiu sakant, jog norime būti geri, tačiau nesugebame, nedrįstame, o kartais tiesiog laukiame, kad gerumą „pirmas pradėtų“ kažkas kitas, nes tikriausiai tas „kažkas kitas“ labiau kaltas.

Parašiau dešimt simbolinių, gal kiek naivių tezių apie tai, kokie turėtų būti gerumo politikos pagrindai. Laukiu skaitytojų pastabų, kritikos ar … pritarimo. Nepasilieku sau jokių autorinių teisių – jei Jums tinka, tegu tai būna ir Jūsų gerumo politikos tezės.

1. Į blogį esame linkę atsakyti prievarta ir jėga, todėl statome vis daugiau kalėjimų. Gerumo politikoje reiktų statyti daugiau… bažnyčių. Galima surakinti kūną ir net pavergti protą, bet dvasia lieka nepavergiama.

2. Kiekviena diena yra pakankamai ilga geriems darbams, ir tų dienų visi gaunam beveik po lygiai. Kada užpuola pagundos: savimyla, paties savęs pamėgimas, puikybė, tuščios garbės ieškojimas, tiesiog prisiminkime, kad ir nedideli geri darbeliai bus mums palaima.

3. Kai visi turim nedaug (o mums tikrai  atrodo, kad biudžetas vis per mažas), geriau ne pyktis, o draugauti. Tokiais atvejais kartais nereikia kiekvienam būtinai atskiro automobilio, namo ar šaukšto. Godumo politika siekia atsiriekti kuo didesnį kąsnį sau iš bendro pyrago, gerumo politika siekia, kad pyragas būtų kuo didesnis.

4. Moterys ir vyrai visada laimi daugiau meilės draugaudami, o ne kariaudami. Tas pat galioja ir politikoje, nes visi konfliktai iš esmės turi pasibaigti ne vienos pusės pergale, o taika. Pralaiminčio neniekinkim, o paverskim savo sąjungininku.

5. Pergalė (politinė, rinkiminė ar karinė) ne visada sutampa su tiesa. Pykčio politikoje gali nugalėti jėga ar netgi negrabiai suręsto įstatymo raidė. Gerumo politikoje nugali tiesa ir sugebėjimas laiku „nusileisti“, o stipresniojo ar piktesniojo teisė ne visada tiesa, kuri padaro mus laisvus.

6. Prievartos politika siekia pašalinti kiekvieną, kuris mums atrodo netinkamas, gerumo politika siekia kiekvieną padaryti tinkamą. Mes ir taip turime ne per daug piliečių, tad saugoti vertingiau nei šalinti.

7. Jokia valdžia nepagerins nieko, jei prieš ją tik kovosime, griausime jos pastangas ir nieko nekursime. Pagyrimas oponentui kartais yra gerokai veiksmingesnis nei amžini priekaištai.

8. Pasak Konstitucijos, valdžia priklauso mums patiems. Klausdami, kas kaltas, nepamirškime pažiūrėti į save. Godumo politika siekia individualios laimės dažnai nelaimingoje valstybėje, gerumo politika kuria laimingą valstybę.

9. Kiek daug sutaupytume šioje valstybėje, jei nereiktų vieniems kitų kontroliuoti, sekti, bausti, įkalinti ir saugoti. Neįtikėtinai daug mokame už tą savo nepasitikėjimą vienų kitais.

10. Liaudiška tezė „geras visiems nebūsi“ jokiu būdu nepateisina blogio. Ji parodo veikiau, kad gerumo politikai nėra ribų, ir mes dar neišsėmėme gerumo.

Sugalvota ir surašyta Sekminių dieną, 2012 metų gegužės 27-ąją.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.