2012 06 08

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Ieva Gaižutytė: „Verslas italams – kaip džiazas“

Birželio 7 d. Romoje duris atveria Italijos – Lietuvos prekybos rūmai, siekiantys skatinti verslo ir prekybos ryšius bei mainus tarp dviejų šalių verslininkų ir organizacijų. Dr. Ievos Gaižutytės, Prekybos rūmų prezidentės, nuomone, nepaisant skirtumų tarp lietuvių ir italų kultūrų, verslo tradicijų, tautinio identiteto, kartu galima nuveikti labai daug. Prieš šešetą metų atvykusi į Italiją, ji spėjo gerai susipažinti su šalies situacija, tad ėmėsi įgyvendinti idėją įsteigti instituciją, kuri padėtų atrasti daugiau galimybių abiejų šalių verslininkams plėtoti veiklą. Savo patirtimi Ieva Gaižutytė dalijasi su dienraščio „Bernardinai.lt“ skaitytojais.

Kaip kilo idėja steigti Italijos – Lietuvos prekybos rūmus?

Lietuvos ambasadoje Romoje penkerius metus dirbau kultūros atašė – organizavau įvairius kultūros renginius, parodas, jiems ieškojau rėmėjų: per tą laiką mačiau, kaip krizės laikotarpiu buvo naikinamos institucijos, kurios rūpinosi dvišalių ekonominių ar verslo santykių plėtra: Milane užsidarė Lietuvos ūkio ministerijos, o Romoje – Turizmo departamento atstovybės. Ieškodama rėmėjų kultūros projektams Italijoje, daug bendravau su Italijos verslininkais, ir ne vienas jų klausdavo, ką gamina ir ką gali pasiūlyti Lietuva, kokios galėtų būti galimybės plėtoti verslą Lietuvoje ir pan. Visa tai liudijo, kad Italijoje reikalinga dvišalė institucija, kuri pateiktų verslininkams atsakymus į rūpimus klausimus ir būtent verslininkams priimtina kalba. Tokia institucija, kaip rodo kitų šalių patirtis, galėjo būti Italijos ir Lietuvos prekybos rūmai, kurių Italijoje nebuvo. Taigi, kadangi verslo sritis mane visada domino – pati dėstau vadybą, mokau kultūros vadybininkus verslo pagrindų – nusprendžiau imtis iniciatyvos pati. Beje, kai patys ėmėme kurti Prekybos rūmus, supratau, kodėl ilgai niekas nesiėmė tokios iniciatyvos – iš tiesų steigimui reikėjo didelių žmogiškų ir finansinių išteklių bei begalinės kantrybės. Juk norint įkurti tokią instituciją, reikia atitikti trijų Italijos ministerijų reikalavimus – galite įsivaizduoti, kaip tai vyksta Italijoje, kur biurokratijos labirintai gali paklaidinti ne vieną. Taigi džiaugiamės, kad po pusantrų metų aktyvaus ir nuolatinio darbo gavome institucinį statusą ir šiandien turime rezultatą.

Atrodytų, laikas steigimui pasirinktas gana rizikingas, kai visa Europa, ypač Italija yra „susiveržusi diržus“. Ar negąsdina ta aplinkybė, kad šiuo metu gali būti ganėtinai sudėtinga pradėti veiklą?

Iš tiesų pastarieji krizės metai Italijos ekonomikai pažėrė nemažai iššūkių: bendrasis vidaus produktas nesiekia 2 procentų, nedarbingumo lygis beveik 10 procentų, galėčiau paminėti ir kitus ne tiek pozityvius rodiklius. Tačiau būtent dėl šių priežasčių Lietuva tampa įdomesnė Italijai nei prieš krizinį laikotarpį. Italai pradeda ieškoti naujų galimybių, keičiasi jų požiūris ir į tariamai „jaunąsias“ Europos šalis, mažesnes rinkas. Anksčiau Italija orientavosi į Kinijos, Rusijos rinkas, dabar dairosi ir į mažesnes šalis. Ne tik ketindami parduoti produkciją, bet ir svarstydami galimybes perkelti gamybinę veiklos dalį iš Italijos į Lietuvą, kur yra tam palankesnės sąlygos, mažesni mokesčiai, mažesni atlyginimai, lengvesnis biurokratinis aparatas, didelis aukšto lygio kvalifikuotų specialistų pasirinkimas.

Kaip italai apskritai vertina Lietuvos rinką?

Kai atvažiavau į Italiją prieš šešerius metus, buvo gana sudėtinga išaiškinti italams, kas yra Lietuva, koks yra mūsų išskirtinumas, mūsų identitetas. Dabar jau paprasčiau – Lietuvos ambasada Italijoje intensyviai vykdo įvairias programas, projektus, per Italijos televiziją vis dažnai parodomi reportažai iš mūsų šalies. Italų požiūris gana skirtingas – vieni žiūri į mus kaip Šiaurės šalį, perspektyviai kylančią ekonomiką, kuria galima pasitikėti, ją labiau sieja su Skandinavijos šalimis. Tuo tarpu kiti lygina su patirtomis verslo nesėkmėmis, kaip kad Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tuomet tenka plačiai ir detaliai aiškinti, kas yra Lietuva ir kokie verslo privalumai mūsų šalyje.

O kokius tuos verslo privalumus Lietuvoje vardijate Italijos verslininkams?

Tokiais atvejais primenu tarptautiniam verslui patrauklią geografinę padėtį: Lietuvą pristatau kaip transporto centrą, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų, taip pat Šiaurės valstybių. Daugelis susidomi Laisvosiomis ekonominėmis zonomis Lietuvoje, kur dar nėra visapusiškai išnaudotos galimybės. Lietuvoje galime didžiuotis išsilavinusiais specialistais, aukščiausio lygio infrastruktūra. Taip pat pabrėžiu patrauklius sektorius kaip informacinių technologijų, biotechnologijų, lazerinės technologijos, metalo apdirbimo, cheminių medžiagų, plastiko ir kitus, su kuriais Italija galėtų intensyvinti verslo ryšius. Lietuvoje neabejotinai palankios galimybės kurti ir vystyti inovacijas, atlikti mokslinius tyrimus, nes tam turime puikią universitetinę, mokslo bazę.

Kiek teko pastebėti, italų ir lietuvių požiūris į verslą ir bendradarbiavimo stilius ganėtinai skiriasi.

Skiriasi, netgi labai. Lietuviai pasižymi nepaprastai dideliu atsakomybės jausmu, yra patikimi verslo partneriai, stengiasi pateikti kuo aukštesnės kokybės paslaugas. Daug reikalauja iš savęs, to paties tikisi ir iš kitų. Pradžioje labai nepatikliai vertina kokį nors verslo pasiūlymą. Tuo tarpu Italijoje pasineriama į naują idėją su didžiuliu entuziazmu, kuris kartais išblėsta siekiant rezultato. Tačiau italai yra labai kūrybingi, pasižymi didele tolerancija ir lankstumu. O kartais tai būtina sąlyga geriems ir ilgalaikiams verslo santykiams. Verslas italams kaip džiazas, lietuviams – Bacho fantazija.

Kaip tikitės rasti optimalų bendradarbiavimo būdą, kai partneriai tokie skirtingi?

Mūsų Prekybos rūmai turi didelį privalumą: darbo grupė sudaryta iš italų ir lietuvių ekspertų, kurie gerai žinodami abiejų šalių kultūrą, ekonominę situaciją, galės kokybiškai vertinti kiekvieną atvejį atskirai, suteikti gero lygio konsultacines paslaugas.

Ne vienam lietuviui Italija turbūt asocijuojasi su turizmu, atostogomis ar piligrimystėmis, o sąsajos su galimybe plėtoti verslą Italijoje galbūt nedažno lietuvio sąmonėje kyla. Ar nebijote, kad panašūs stereotipai gali būti gana stiprūs ir apsunkinti veiklą?

Pati Italija yra labai skirtinga, ir ją vienareikšmiškai vertinti nebūtų objektyvu. Egzistuoja didžiulis skirtumas tarp Šiaurės ir Pietų Italijos. Taip, Italija, be abejo, yra turistinė šalis, ypač Pietų Italija. Turizmas kaip pramonės šaka neša Italijoje vieną didžiausių pelnų, sukuria 10 proc. šalies vidaus produkto. Tačiau Šiaurės Italija pasižymi aukšto lygio pramone, industrija, verslo mainais su visu pasauliu. Turbūt neįsivaizduotume ir Lietuvos parduotuvių prekystalių be itališkų prekių, ar ne?

Į kokias veiklos sritis orientuositės?

Viena svarbiausių veiklos sričių – teisinės konsultacijos prekybos ir pramonės srityse: Lietuvos verslininkams tarpininkausime užmezgant kontaktus su potencialiais verslo partneriais, padėsime steigti įmones Italijoje, konsultuosime mokesčių ir finansavimo klausimais, teiksime pagalbą dalyvaujant teismuose, padėsime rasti reikiamų darbuotojų, organizuosime verslo misijas, susitikimus, konferencijas bei įvairius produktų pristatymus.

Kokia būtų kitų šalių Prekybos rūmų patirtis, ar teko susidurti? Kokias matote dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas?

Pirmiausia aktyviai bendravome su Italijos ūkio ministerija, kuri mus kuruoja, taip pat su Italijos prekybos sąjunga. Dalyvaujame bendruose renginiuose su kitais Italijos prekybos rūmais. Pastebėjau didžiulę dvišalių prekybos rūmų veiklos įvairovę: vieni orientuojasi į seminarus, apmokymus, kiti ieško stambių Italijos įmonių, kurių veiklą būtų galima perkelti į kitas šalis, trečius domina smulkesnės struktūros kaip kad tekstilės, maisto pramonės įmonės. Pvz., Italijos ir kurios nors Afrikos šalies, pasižyminčios ypatingais gamtos ištekliais, bet mažai išvystytomis pramonės sritimis, Prekybos rūmų veikla visiškai kitokia nei Europos. Kitas pavyzdys – Vokietijos prekybos rūmai su Italija – 30 procentų jų veiklos remia Vokietijos vyriausybė, jie turi jau šimto metų patirtį, dirba čia keliasdešimt žmonių. Tačiau bet kuriuo atveju įvairūs Prekybos rūmų veiklos modeliai gali pasiūlyti kokių idėjų.

Taigi semiatės patirties iš kolegų ir turite optimistinę viziją?

Taip, tikrai yra daug veiklos sričių, daug galimybių, kurios dar ne visai neišnaudotos. Kalbant apie Lietuvos ir Italijos verslo perspektyvas, viena vertus, „Made in Italy“ yra aukštos kokybės ženklas – ar tai būtų tekstilė, ar baldų dizainas, ar maisto pramonė – vertinamas pasauliniu mastu. Kita vertus, Lietuva, pasižyminti veržlumu, paslaugų verslo kokybe, turi ir išskirtinių nišinių sričių, kurios gali būti patrauklios italams. Turim ir žaliavos, kuri gali būti įdomi Italijai tiek tekstilės srityje – linas, medvilnė, tiek maisto pramonėje – pienas, mėsa, grūdai. Mes matome dar daug neišnaudoto potencialo.

Kalbino Dalia Žemaitytė

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.