2012 06 18

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

8 min

Andrius Navickas. Seimo rinkimams artėjant. LSDP pasiruošusi perimti valdžią

Tęsiame ciklą, kuriame svarstome apie Lietuvos politinių partijų stipriąsias ir silpnąsias vietas, artėjant Seimo rinkimams. Ketvirtasis ciklo rašinys apie Lietuvos socialdemokratų partiją.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad po Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją sudarys socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“. Tikėtina, nors menkai suprantu, kas tarp šių politinių jėgų bendra, išskyrus norą būti valdančiojoje koalicijoje. Šiuo atveju visiškai sutinku su socialdemokratų veteranu Aloyzu Sakalu, kuris šių trijų partijų sąjungą sulygino su vėžio, gulbės ir lydekos bendradarbiavimu. A. Sakalas, be kita ko, priminė savosios partijos vadovybei, jog „darbiečių“ lyderis vis dar yra įtariamasis sukčiavimo byloje, o „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas yra žmogus, kuris sulaužė priesaiką savo valstybei. Dar keisčiau tampa, kai atsiverčiame politikų pasisakymus prieš 2008 metų rinkimus. „Darbiečiai“ negailestingai kritikavo socdemus, pastarieji stengėsi su žeme sulyginti „tvarkiečius“. Kas nuo to laiko pasikeitė? Tiesą pasakius, tik partijų reitingai ir tai, kad Socialdemokratų partijos pirmininku tapo Algirdas Butkevičius.

Neišsipildžiusios permainų viltys

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Tikiu, jog pamenate, kad A. Butkevičiaus išrinkimas LSDP pirmininku 2009 metais atrodė kaip svarbus šios partijos atsinaujinimo žingsnis. Sustiprėjo viltys, kad LSDP taps ne tiek ekskomunistinė kiek socialdemokratinė partija, kalbėta, jog  atsiveria galimybės prisijungti ir nedidelę, bet nuoseklią Lietuvos socialdemokratų sąjungą, kad baigėsi sovietinės nomenklatūros dominavimo šioje partijoje laikai. A. Butkevičius bent kelis kartus viešai kritikavo vieną iš valstybės kapituliacijos prieš verslo interesus paminklą – LEO LT sandėrį. Atrodė, kad LSDP ir kitoms partijoms parodys nuoseklaus atsinaujinimo pavyzdį, tačiau tokios viltys netrukus sprogo it muilo burbulas. Pakanka pažvelgti į LSDP kandidatų sąrašą 2012 metų rinkimuose. Vyrauja tie patys sovietmečiu užsigrūdinę „kadrai“.

Senoji gvardija.

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Dar liūdniau, kai peržvelgiame LSDP programines nuostatas. Čia nėra tikros, nuoseklios, gerai apmąstytos alternatyvos dabartinei situacijai, nėra bekompromisio siekio mažinti padorumo ribas seniai peržengusius socialinius skirtumus visuomenėje. LSDP aiškiai deklaruoja, jog rūpinsis pramonininkų interesais bei energetika, sritimis, kur sukasi labai dideli pinigai, kuriuos norisi nukreipti saviems. Vargu ar nuo to lengviau taps likusiai 99 procentų visuomenės daugumai. Tiesa, LSDP teigia, kad kovos su migracija. Pamenu, kai dar LSDP valdymo laikais kai kurie šios partijos nariai tvirtino, jog veiksmingiausias būdas mažinti emigraciją – atsisakyti užsienio kalbų mokymo. Esą tai, jog jauni žmonės lengvai išmoksta anglų ar vokiečių kalbą, labai didina jų polinkį važiuoti gyventi kitur. Noriu tikėti, kad LSDP kovą su emigracija suvokia ne kaip sienų norintiesiems išvykti statymą. Kitas dalykas, netikiu, kad ekonominiai sunkumai yra vienintelė sraunaus emigracijos srauto priežastis. Ne mažiau svarbu ir tai, kad šiandien piliečiai nesijaučia saugiai ir mato didžiulį valdančiojo elito susvetimėjimą. Socialdemokratai, kiek suprantu, yra visai patenkinti tuo, kaip veikia dabartinė teisinė sistema. Jiems daugiau rūpesčių kelią į šeimos stiprinimą orientuota socialinė politika, kurią jie viešai pažadėjo keisti.

Esminis klausimas – kokią alternatyvą socialdemokratai gali pasiūlyti? Į šeimos stiprinimą orientuoti socialinę politiką buvo sumanyta ne tik dėl vertybinių nuostatų, bet ir pragmatiškai galvojant apie tai, kad tinkama prevencija gali gerokai mažinti socialines išlaidas, skirtas socialinių „gaisrų gesinimui“. Aišku, galima gerokai didinti mokesčius ar atsisakyti socialinių valstybės įsipareigojimų. Abi priemonės labai skaudžios ir, kiek suprantu, apie jas LSDP nekalba.

 LSDP nuo 2008 metų iki dabar

Ar bus kada įdėmiau išanalizuotos G. Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės valdymo pasekmės?

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

 LSDP 2008 metų Seimo rinkimuose gavo 12 procentų balsų. Nors ji atsiliko ne tik nuo Tėvynės sąjungos, bet ir nuo išsišokusių „prisikėlėlių“, tačiau buvo didelė tikimybė, jog būtent LSDP bus patikėta formuoti valdančiąją koaliciją. Viena vertus, prezidentas Valdas Adamkus kur kas labiau simpatizavo Gediminui Kirkilui nei TS vadovui Andriui Kubiliui. Antra vertus, garsiai kalbėta, kad Arūnas Valinskas palaiko gerus santykius su LSDP ir galbūt net yra jų satelitas. Tačiau A. Kubiliui pavyko gana greitai palenkti A. Valinską į savo pusę ir tapo aišku, kad LSDP teks paragauti opozicijos duonos. Tiesa, susidarė įspūdis, kad pastarosios partijos atstovai pernelyg dėl to nesijaudino. Galbūt geriau nei kiti žinojo, kokioje sudėtingoje situacijoje yra valstybė, ir naujajai valdžiai teks griebtis labai nepopuliarių priemonių situacijai gerinti?

Nors nėra vienareikšmiško atsakymo, ar sunki finansinė krizė, kurią mums teko išgyventi, yra išskirtinai susijusi su pasaulinio masto problemomis ar ją gerokai pagilino ir populistinė, neatsakinga Gedimino Kirkilo Vyriausybės politika. Aišku tik tai, kad G. Kirkilas, būdamas premjeru, tikrai nepadarė visko, ką galėjo, idant mūsų neužgriūtų tokio dydžio krizės lavina. Kaip paaiškėjo, politikai buvo leidę sau iššvaistyti net ir valstybės finansų rezervus, o energetikos sektorių lengva ranka buvo perdavę verslo įmonei.

Bendražygiai?

Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Esu ne kartą išsakęs kritinį požiūrį į A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą. Tačiau tikrai nesutinku su LSDP, kurie tvirtina, kad ši Vyriausybė vykdė reformas, kurios esą blogino žmonių gyvenimą. Priešingai, šios Vyriausybės silpnoji vieta yra tai, kad ji nesugebėjo iš tiesų  įgyvendinti to, ką žadėjo, sveikatos apsaugos, socialinių reikalų, alkoholio vartojimo prevencijos, biurokratinio aparato mažinimo, socialinio teisingumo didinimo, teisinės sistemos pertvarkos srityse.

Ne kartą ir ne du per 2008-2012 metų kadenciją LSDP turėjo neblogą progą perimti Vyriausybės vairą į savo rankas. Tereikėjo pasinaudoti valdančiųjų akivaizdžiomis klaidomis, tačiau, panašu, kad LSDP taip ir nesugebėjo apsispręsti, kuris metas tinkamiausias perimti valdžią. LSDP vadovybė puikiai suprato, jog tai padarius per anksti gali tekti prisiimti ir visą valdžios nepopuliarumo naštą. Buvo delsiama, bandant skelbti nepasitikėjimą ministrams. Nuostabu tai, kad nė vienas pareikštas nepasitikėjimas nebuvo opozicijos laimėtas. Ji buvo stebėtinai nevieninga ir apsnūdusi. Gal ir dėl to, jog puikiai buvo matoma elementari naujų idėjų, alternatyvų stoka.

2011 metų Savivaldos rinkimai galėjo tapti esminiu lūžiu. Nors LSDP triumfavo šiuose rinkimuose ir surinko 22 nuošimčius balsų, tačiau tai buvo prastesnis rezultatas, nei jos vadai tikėjosi. Pergalė prieš valdančiąją koalicija nebuvo tiek užtikrinta, jog padrąsintų čia ir dabar perimti valdžios vairą.

Dar vienu svarbiu įvykiu ne tik LSDP, bet visam Lietuvos politiniam gyvenimui tapo prezidento Algirdo Brazausko mirtis. Pasigirdo labai daug kalbų apie A. Brazausko nuopelnus, kuriuos lydėjo raginimai pamiršti ne tokius šlovingus jo biografijos puslapius. Buvęs ilgametis LSDP pirmininkas net ir po mirties trūktelėjo aukštyn šios partijos reitingus. Tiesa, už tai teko sumokėti savą kainą – į politinę sceną pradėjo veržtis Kristina Brazauskienė, su neslepiama ambicija tapti viena iš LSDP lyderių. Sveikas protas nugalėjo, ir ponia buvo priversta pasitraukti iš partijos. Jos grasinimai kartu išsivesti didelę dalį LSDP narių pasirodė niekiniai – paskui K. Brazauskienę pasitraukė nedidelė grupė politikų.

Jei rinkimai vyktų šiandien, sociologinė apklausos LSDP žada gana tvirtas pozicijas būsimame Seime. Tiesa, iš pirmos vietos LSDP (bent pagal kai kurias apklausas) išstūmė „darbiečiai“. Tai turėtų būti rimtas signalas LSDP lyderiams ir jų planams vyrauti naujoje Vyriausybėje. Nepaisant susitarimo vengti aršios konkurencijos rinkimų metu su „darbiečiais“ ir „tvarkiečiais“, būtent  Viktoro Uspaskicho partija gali būti svarbiausia konkurente, kurią A. Butkevičiui aplenkti svarbu ne mažiau kaip Tėvynės sąjungą.

Tiesa, neturėtume pamiršti, kad dar iki rinkimų keturi mėnesiai, ir nėra aišku, kas privilios pagrindinę masę nusivylusių dabartine politine situacija žmonių balsus. Galvos skausmu ne tik LSDP, bet it visai dabartinei opozicijai gali tapti populiarėjantys protesto judėjimai. Gegužės 17 dieną Garliavoje vykęs šturmas tapo geriausiu protesto judėjimų katalizatoriumi. Jei dar prieš mėnesį būčiau tvirtai prognozavęs, jog LSDP bus akivaizdi Seimo rinkimų lyderė, tai šiandien jau nesu toks įsitikinęs. Daug kas priklausys nuo šios partijos veiksmų per likusius keturis mėnesius.

 Dar apie LSDP sąrašą 

Ar V. Blinkevičiūtė vis dar tokia populiari?

Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Pirmuoju numeriu LSDP rinkimų sąraše įrašytas partijos pirmininkas A. Butkevičius. Tenka pripažinti, jog šiam politikui nepavyko reformuoti LSDP. Kiek nuvylė ir jo elgesys SNORO banko nacionalizacijos metu. Galbūt jo puolimas prieš Seimo pirmininkę, kuri esą buvo įsivėlusi į SNORO skandalą, buvo sėkmingas ta prasme, jog šiai politikei iki šiol tenka teisintis ir gintis nuo kritikos strėlių, tačiau LSDP pirmininkas tikrai nepelnė daugiau pagarbos, nusiritęs iki „o aš girdėjau…“ Kiek suprantu, A. Butkevičiaus išsakyti kaltinimai nebuvo kaip nors patvirtinti. Tai sumenkina ir kitų jo viešų pareiškimų vertę.

Antroji sąraše – europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Kiek abejoju, ar ši kažkada labai populiari ministrė atsisakys dabartinio mandato Europos Parlamente ir grįš į lietuvišką politinę „virtuvę“. Tiesa, būtų puiku, jei bent per rinkimų kampaniją ji galėtų atsakyti į labai pagrįstai atrodančius kaltinimus, jog jos populistinė socialinė politika buvo vienas iš krizę pagilinusių veiksnių. Beje, 8 poziciją sąraše gavo ir kitas europarlamentaras Zygmantas Balčytis, prieš kurį laiką konkuravęs su A. Butkevičiumi dėl partijos vadovo posto. Nesu tikras, ar tikrai jis pasiryžęs pasitraukti iš EP? Tai, kad tiek ji, tiek V. Blinkevičiūtė įrašyti tik į daugiamandatę apygardą, leidžia spėti, kad ne.

Viena aršiausių gėjų santuokų įteisinimo entuziasčių Seime.

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Aukštą poziciją rinkimų į Seimą sąraše užims Aušrinė Marija Pavilionienė. Prisipažįstu, man sunku suvokti, kodėl ši politikė, reikšdama nuoširdų susirūpinimą seksualinių mažumų teisėmis, kartu kibirkščiuoja neapykantą viskam, kas susiję su Katalikų Bažnyčia. Klausantis šios politikės pareiškimų, susidaro įspūdis, kad visos problemos Lietuvoje kyla dėl to, jog moterys verčiamos (?) gimdyti vaikus, kuriems patiems neleidžiama pasirinkti savo lyties.

Šiaip LSDP sąrašas tikrai įspūdingo ilgio, ir jame galime atrasti tikrai solidžių politikos, akademinio gyvenimo ar kultūros sričių specialistų. LSDP išlaikė pažadą ir sąraše griežtai laikėsi principo, kad turi būti po lygiai moterų ir vyrų kandidatų. Kaip ir minėjau, sąrašo viršuje vyrauja dabartinis LSDP elitas. Nors šios partijos nariai bando save pateikti kaip permainų šauklius, tačiau realistiškiau iš LSDP būtų tikėtis masyvaus kėdžių perstumdymo ministerijose ir kitose valstybės institucijose ir kosmetinių reformų dabartiniame politiniame kurse. 

 Subjektyvi prognozė

LSDP viliasi, kad po rinkimų jie sudarys valdančiosios koalicijos branduolį.

Zenekos nuotrauka

LSDP lyderiai, kiek suprantu, tvirtai įsitikinę, kad po rinkimų perims į savo rankas valstybės vairą. Spėju, jog daugiausia vilioja ne tiek kasdienio politinio gyvenimo rutina, kiek galimybė turėti kur kas daugiau įtakos, skirstant Europos Sąjungos fondų paramą. Kaip jau ir minėjau, vienu svarbiausių iššūkių šiandienei LSDP yra tai, kaip gauti daugiau balsų nei „darbiečiai“ ir taip įgyti galimybę siūlyti Vyriausybės pirmininko kandidatūrą.

Tačiau nereikėtų pamiršti ir patarlės – neperšokęs griovio, nesakyk op. Žvelgiant į žmonių nuotaikų kaitos tendencijas, panašu, jog LSDP pasyvumas daug ką erzina. Bent kol kas „darbiečių“ taktika atrodo kur kas veiksmingesnė. Tikėtina, kad rinkimų kampanija gali virsti Tėvynės sąjungos ir LSDP dvikova. Mano galva, šiuo metu joje pranašumą (bent jau  psichologinį) turi LSDP, tačiau, kai du pešasi, neretai laimi trečias. Tad daug kas priklausys nuo to, kokios taktikos laikysis „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“, ar sugebės bent kiek senbuviams „kraują pagadinti“ politinio gyvenimo naujokai.

LSDP rinkimų kampanijos taktika paprasta – pateikti save kaip alternatyvą nepopuliariam A. Kubiliui

Tenka pripažinti, kad dabartinės valdžios bendravimo su visuomene stilius sudaro visas prielaidas pasikartoti 1992 metų „švytuoklei“, kai ekskomunistai grįžo į valdžia triuškinamai, kaip gelbėtojai.

Labai nenorėčiau, kad toks scenarijus pasikartotų, nes gerai pamenu, kaip paskui buvo sunku gelbėtis nuo ekskomunistinio sąstingio. Turiu vilties, kad per dvidešimt metų visuomenė labiau subrendo ir šiandien geriau supranta, kiek verta tikėti LSDP pažadais. Kita vertus, tikrai nenustebsiu, jei rudenį pasitvirtins A. Butkevičiaus prognozė, jog LSDP Seime turės net apie 40 vietų. Tiesa, už tai A. Butkevičius turės dėkoti ne tiek savo kolegoms, kiek Tėvynės sąjungai.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.