2012 06 19

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Būsimų penktokų laukiantys išbandymai

Mokiniams perėjimas iš pradinės į pagrindinę mokyklą (penktąją klasę) dažniausiai sukelia nesklandumų. Keičiasi ne tik mokymosi sistema, klasės draugai, mokytojai, bet ir visa iki tol vaiką supusi aplinka. Šiuo metu mokiniai susiduria su naujais iššūkiais ir sunkumais, galinčiais lemti motyvacijos mokytis praradimą, iššaukiantį elgesį, atskirties jausmo atsiradimą ir kitas psichologines problemas. Kaip padėti vaikams išgyventi šį kritinį laikotarpį, pataria Vilniaus privačios gimnazijos psichologė Elena Sokolovskaitė.

Pasikeitimai gali sukelti nenorą mokytis    

„Sugebėjimas naujoje aplinkoje prisitaikyti ir keliami didesni reikalavimai dažnai sukelia mokiniams vidinio diskomforto būseną. Šį jausmą dar labiau paaštrina brendimo pradžia, veikianti ne tik kūną, bet ir nervų sistemą. Todėl šiuo amžiaus periodu ir mokymosi etapu, labai svarbu būti atidiems mokinių poreikiams“, – teigia Elena Sokolovskaitė.

Nepatenkinti vaiko-paauglio poreikiai sukelia frustraciją, kuri lemia gausybę problemų, tokių, kaip mokymosi motyvacijos praradimą ir su juo susijusias žinių ragas, iššaukiantį elgesį, atskirties jausmą ir pan.

Mokant kylantys sunkumai

Siekdama geriau išsiaiškinti mokinių savijautą ir poreikius, gimnazija 2011 metais atliko 5 klasės mokinių mokyklinės adaptacijos tyrimą. Jo rezultatai parodė, kad mokinius labiausiai jaudina vieno mokytojo pasikeitimas į daug mokytojų; nauji, ne visada suprantami, mokomi dalykai; sumažėjusi kontrolė ir padidėjusi atsakomybė; keičiant mokyklą, kylanti būtinybė susirasti naujų draugų.

„Pradinukai būna pripratę prie vienos mokytojos, kuri dažnai tarsi antroji mama. Vaikai gerai pažįsta ta asmenį, žino jo reikalavimus, charakterį ir moka tinkamai elgtis. Penktoje klasėje mokytojų atsiranda daug – kiekvienas turi savo charakterį, paprastai ir skirtingus reikalavimus bei mokymo stilių. Nauji mokytojai vaikų nepažįsta. Todėl mokytojams ir mokiniams kyla užduotis pažinti vieniem kitus, prisitaikyti, o tai padaryti nelengva net ir suaugusiems, ką jau kalbėti apie vaikus, kuriems žengiant į paauglystę dažnai keblu suprasti net save“, – teigia psichologė.

Dar viena aktuali penktokų problema – padidėjęs savarankiškumo lygmuo. Mokiniai dažnai į mokyklą ir namo, iš kabineto į kabinetą keliauja patys, renkasi draugus, planuoja savo laiką. Ši atsakomybė didelė ir ne visi vaikai jai būna pasiruošę.

Vaikam keičiant mokyklą, susiduriama su dar vienu iššūkiu – atrasti savo vietą klasėje, susirasti draugų, išsikovoti pripažinimą ir nebūti atstumtam. O siekdami to, vaikai ne visada naudoja tam tinkamus būdus.

Kaip padėti vaikams

Pasak psichologės E. Sokolovskaitės, vaikams šį sudėtingą laikotarpį išgyventi padėtų tinkamas kontrolės ir laisvės balansas. Vaikai turi žinoti, kad, jiems „prisidirbus“, tai neliks nepastebėta ir bus reaguota atitinkamai. Mes taip pat turime jais pasitikėti ir leisti kai kuriuos dalykus, spręsti patiems. Per didelė kontrolė verčia vaiką slapukauti arba savo iniciatyvos visai atsisakyti. Per maža kontrolė vaikui uždeda per didelę atsakomybę. Viską spręsdamas pats vaikas dažnai klysta. Atrasti aukso viduriuką nelengva, be to, labai individualu – priklauso nuo vaiko brandos bei tarpusavio santykių (su tėvais).

Mokytojai turėtų kuo daugiau komunikuoti tarpusavyje ir su tėvais, stengtis pažinti kiekvieną vaiką individualiai, keistis informacija ir iškilusias problemas spręsti operatyviai.

„Vaikai bręsta fiziškai ir kaip asmenybės, nuo visko jų negalime ir neturime apsaugoti. Sprendžiant asmenines krizes formuojasi asmenybė. Svarbiausia, kad vaikas-paauglys, jausdamas, kad nebegali išspręsti savo problemų, turėtų į ką kreiptis pagalbos ir žinotų, kad reikiamu momentu ji jam bus suteikta. Šiuo amžiaus etapu svarbu neprarasti ryšio su vaiku“, – teigia E. Sokolovskaitė.