2012 08 21

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Lietuvoje bus renkami parašai prieš kamieninių ląstelių tyrimų finansavimą

Lietuvoje, kaip dar dešimtyje Europos Sąjungos (ES) valstybių, bus renkami parašai dėl kamieninių ląstelių tyrimų finansavimo iš ES biudžeto.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį planuoja įregistruoti ES piliečių iniciatyvą „Vienas iš mūsų“ ir išduoti parašų rinkimų lapus, kad Lietuvos gyventojai galėtų paremti siūlymą uždrausti iš ES lėšų finansuoti kamieninių ląstelių tyrimus.

Kaip BNS sakė VRK narys Valdas Benkunskas, Lietuvoje planuojama surinkti 20 tūkst. šios iniciatyvos palaikytojų parašų.

ES piliečių iniciatyva Lietuvoje bus registruota pirmą kartą.

Šių metų gegužę Italijoje gimė siūlymas siekti, kad iš ES biudžeto nebūtų finansuojami kamieninių ląstelių tyrimų projektai bei kiti etiniu požiūri prieštaringi tyrimai, kurių metu sunaikinamas ir negerbiamas žmogaus embrionas.

Kamieninių ląstelių tyrimai vertinami prieštaringai, nes vienas būdų gauti šių ląstelių yra paimti jų iš ankstyvos vystymosi stadijos žmogaus embrionų, o tai reiškia neišvengiamą pačių embrionų sunaikinimą. Iniciatyva ragina būtent šios krypties tyrimų, kaip neatsakingų ir neetiškų, nefinansuoti iš ES biudžeto ir taip aiškiai parodyti pagarbą žmogaus gyvybei nuo jos pradėjimo momento.

Intensyviai iniciatyvai „Vienas iš mūsų“ advokataujantis Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas anksčiau Bernardinai.lt yra sakęs, kad ši iniciatyva ne tik koncentruojasi ties mokslniniais ir medicininiais tyrimais, kurie prisidengiant gerais tikslais kartais vykdomi neatsakingai, ir todėl turi rimtų neigiamų pasekmių, bet visų pirma siekia geresnės žmogaus embriono apsaugos, užtikrinant pagarbą žmogaus gyvybei nuo jos pradėjimo.

„Reikalas tas, kad tokie klausimai kaip abortai ar embriono statusas yra reguliuojami valstybių narių įstatymais ir tiesiogiai nepatenka į ES kompetenciją. O Europos piliečių iniciatyvos teisė suteikiama tik tokiems projektams, kurių klausimas patenka į ES kompetencijos ribas. Taigi prie gyvybės apsaugos bei pagarbos ir embriono statuso klausimo prieinama iš etiškų ir atsakingų mokslinių tyrimų bei sveikatos apsaugos priemonių finansavimo perspektyvos“, – kalbėjo A.Saudargas.

„Šios piliečių iniciatyvos vienas iš šūkių – atsakingas mokslas. Nepriklausomai nuo to, kuriai pusei atstovauja mokslininkai, kokios pozicijos laikosi, svarbu, kad jie tai darytų suvokdami savo atsakomybę. Juk Europą krečianti krizė kilo iš ekonomikos, ūkio, bankų sektoriaus neatsakingos veiklos. Ir jei prie to dar prisidės neatsakinga mokslo, švietimo, medicinos veikla, tai labai didelis klausimas, apie kokio masto krizę kalbėsime tada,“ – sakė europarlamentaras.

Tuo tarpu žinomas bioetikos specialistas, kunigas ir gydytojas Andrius Narbekovas komentuodamas iniciatyvos reikšmę teigė, kad ji svarbi ir dėl to, jog leidžia parodyti, kad Europa turi vertybinį pamatą ir puikiai supranta, kad nei paskiros valstybės, nei visa ES neturės ateities, jei joje nebus paisoma žmogaus gyvybės vertės: „Mes kalbame apie įvairias teises, pareigas, laisves, bet visos jos negali būti nukreiptos prieš atskirą žmogų. O kai kalbame apie embrioną ir kamienines ląsteles, tai nurodome į jo panaudojimą geriems tikslams, tačiau susijusį su paties embriono sunaikinimu. Taigi svarbu ne tik turėti, bet ir parodyti principinę nuostatą, kad žmogus turėtų būti gerbiamas nuo pradėjimo iki natūralios mirties.“

Kunigo teigimu, jei galime sau leisti kalbėti apie apie nepagarbų požiūrį į žmogaus gyvybę vienoje stadijoje, tai labai lengva tampa kalbėti apie nepagarbą žmogaus gyvybei arba jos nevertinimą bet kuriame kitame etape: „Nuo embriono sunaikinimo tėra vos vienas žingsnis iki eutanazijos. O norint, kad visuomenė būtų saugi, atsikurianti, mes turėtume į šią akciją reaguoti. Juk, kaip sakė popiežius Jonas Pauliaus II, mirties kultūra skleidžiasi pasaulyje, ir mes matome to  pasekmes. Jei nuo mažų dienų būtų skiepijama ir puoselėjama nuostata, jog žmogaus gyvybė yra vertinga nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties,  kad kiekvieną gyvybę reikia saugoti, tai mirties kultūros apraiškų Lietuvoje būtų kur kas mažiau“, – reziumavo A.Narbekovas.

Pagal ES teisę, kad Europos Komisija būtų įpareigota svarstyti tai numatančio teisės akto parengimą, per metus ne mažiau kaip septyniose Bendrijos valstybėse turi būti surinkta ne mažiau kaip 1 mln. piliečių parašų.