Patinka tai, ką skaitote? Skaitykite ir ateityje skirdami kad ir nedidelę sumą mūsų darbui tęsti. Nepamirškite -> Paremti
Patinka tai, ką skaitote? Nepamirškite paremti.

2012 09 03

Kristina Urbaitytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

VaizdoPamokos.lt. Baigėsi laikai, kai kabinete mokytojai tarsi žyniai sėdėdavo

Štai taip apie mokytojų darbą kalbą pradėjo svetainės Vaizdopamokos.lt idėjos autoriai ir įkūrėjai Informacinių technologijų mokytojas Mindaugas Breiva bei tinklalapių dizaineris, už techninę svetainės dalį atsakingas specialistas Gintaras Lukoševičius.

Vaizdopamokos.lt – puslapis, kuriame galima rasti virtualią pamokų biblioteką. Visi atkeliavusieji pamokas gali pažiūrėti nemokamai, nes svetainės įkūrėjai vadovaujasi principu: „Žinios naudingos tiek, kiek jomis daliniesi.“

Tai – savanoriško darbo rezultatas, tapęs Mindaugo ir Gintaro pomėgiu, mokytojams – taip pat neapmokamu darbu, kuriuo mėgaujasi ir iš kurio mokosi. O vaikams – dar viena erdve, kur jie ieškos naudingos ir mokyklai reikalingos informacijos.

Kaip pasakojo svetainės įkūrėjai, ilgainiui šioje virtualioje bibliotekoje turėtų atsirasti visos mokykloje dėstomos pamokos. Jei nebuvo pamokoje ar nori pasikartoti ankstesnių pamokų medžiagą, mokiniai skatinami atkeliauti į svetainę ir susirasti reikiamą temą, spragtelėti ant jos „pelės“ mygtuku ir štai atsiverčia „Youtube“ svetainėje įdėta reikiamo dalyko ir reikiamos temos vaizdo pamoka.

Be to, tokios pamokos nėra susietos su gyvenamąja ar buvimo vieta. Vaikinai tikino, kad daugelis vaikų jau turi išmaniuosius telefonus ar planšetinius kompiuterius, taigi pamokas gali peržiūrėti bet kada užsinorėję. Tai ypač aktualu ir užsienio lietuviams, pažymėjo M. Breiva.

„Dabar kiekvienas vaikas, turėdamas internetą ar būdamas viešojoje erdvėje, kur yra internetas, gali išsitraukti telefoną ir pasižiūrėti pamoką. Prireikus ką nors pasikartoti, pasitikslinti, jis neturi bėgti į mokyklą ar ieškoti knygų, sklaidyti vadovėlių lapus, klausti mokytojo. Jis sutaupo daug laiko, be to, gali mokytis savo tempu, spausdamas pauzes, pakartodamas įrašus“, – sakė G. Lukoševičius.

Jis patikino, kad svetainė turi aiškią struktūrą, visa informacija lengvai randama. Žinai savo klasę? Žinai dalyką, kurį nori pasikartoti? Viskas. Tiek tereikia, kad rastum pamoką. Kita vertus, projektas dar naujas, svetainė atidaryta kovo 1-ąją, pateikus kelių pamokų įrašus. Šiek tiek užtruks, kol rasis pilna, visą ugdymo programą apimanti, vaizdo pamokų biblioteka.

Šiuo metu svetainėje  yra apie 50 matematikos, lietuvių ir anglų kalbų, fizikos pamokų, taip pat neformaliojo ugdymo vaizdo pamokų. Jos peržiūrėtos 21 tūkst. kartų.

Bibliotekai plečiantis ir lankytojų skaičiui didėjant, vaizdopamokos.lt komanda pradėjo ieškoti savanorių, galinčių prisidėti prie administracinių reikalų tvarkymo, prie pamokų turinio kūrimo ir ambasadorių – garbingos bei įkvepiančios projekto palaikymo komandos.

Vaizdo pamokų kūrėjai – realūs mokytojai

„Kaip yra pasakęs Wikipedia įkūrėjas, pradžioje yra kiekybė, o paskui galime eiti kokybės link. Jei kažkas su konkrečia vaizdo pamoka ne taip, ar surandamas geresnis dėstymo būdas, pamoką galima lengvai perrašyti,  tam nereikia daug investicijų“, – sakė M. Breiva. Jis patikino, kad „dviračio vaizdopamokos.lt komanda tikrai neišradinėja, kad tai – tik dar vienas mokymosi turinio pateikimo būdas, pritaikytas kitokiai– virtualiai – erdvei“.

Visas vaizdo pamokas veda realūs mokytojai, dirbantys mokykloje. Jie tai daro savo iniciatyva, nemokamai. Jiems duodama įranga, kuria naudodamiesi, jie aiškina medžiagą ir kuria filmukus. „Jei kam anksčiau kildavo klausimas, kaip mes užtikrinsime kokybę, tai galiu patikinti, kad mokytojai geba vesti pamokas, ir mes jų kompetencija neabejosime“, – sakė G. Lukoševičius.

Prie projekto prisidėti norintiems mokytojams, vaizdopamokos.lt komanda veda apmokymus: suteikia daug patarimų bei medžiagos, kaip kurti filmukus, kaip pateikti mokymosi turinį aiškiai, informatyviai. Išdėstomas planas, ką reikėtų sakyti pačioje pradžioje, kaip turėtų vykti aiškinimai, apie ką reikėtų kalbėti filmuko pabaigoje.

G. Lukoševičius sakė, jog mokytojams problemų nekyla, jie greitai perpranta naudojamos technikos subtilybes bei turinio reikalavimus. Mokytojai, vadovaudamiesi jiems skirtomis vaizdo pamokomis, išmoksta ir ima kurti videofilmukus, taip išplėsdami virtualios bibliotekos turinį. Jų įgytos žinios apie nuotolinį mokymąsi, interaktyvaus turinio kūrimo įgūdžiai neįkainojami, tikina vaizdo pamokų komanda.

Tarkime, labai puikiai svetainės įkūrėjai įvertino pamoką apie perimetrą, kurią galite pažiūrėti apačioje esančiame vaizde. Kaip pasirodė, pamoką įrašiusi mokytoja tai padarė praėjus pirmiesiems mokymams, o pamoka – aukštos kokybės – su sava istorija, įžanga, išvadomis.

„Visos pamokos įrašomos tam tikru formatu. Siekiame, kad jos nebūtų ilgesnės nei 15 minučių, galima įrašyti ir trumpesnes. Svarbu aiškiai išdėstyti turinį, o jei pamoka ilga, ją galima skelti į kelias dalis“, – sakė M. Breiva. 

„Ta kelionė įdomi visiems mokytojams, nes jie išmoksta naujų dalykų, o mes patys taip pat mokomės iš viso proceso“, – pasakojo M. Breiva. Jis teigė, kad sistema išbandyta, patarimai taip pat praktiškai patvirtinti, nes projekto pradžioje sistemą išbandė Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos mokytojai, vėliau – programos „Renkuosi mokyti“ dalyviai.

O tada viskas ir prasidėjo. Vaizdo pamokų idėjos autoriai susilaukė nemažai laiškų, daugelio mokyklų siūlymų padėti. „Žinia pasklido iš lūpų į lūpas, nors patys labai to neskelbėme“, – sėkme džiaugėsi M. Breiva.

Kai mokytojai jau įrašo atitinkamą pamokų skaičių, jie kviečiami į tolesnius mokymus, dar vėliau – į sudėtingesnius. Tai daroma dėl nuolatinio mokymosi proceso, metodų tobulinimo labui.

Pilietinė iniciatyva laiko taupymo dėlei

Yra dalis mokytojų, kurie prie tokio darbo prisidėti visai nenorėtų, nes tai – tarsi papildomas darbas: juk parengti vieną, netrunkančią 15 minučių pamoką, trunka daug daugiau nei ta įrašyta pamoka. O kur dar mokytojo rengimasis mokykloje vykstančioms pamokoms, sąsiuvinių taisymas, pan…

Mindaugas Breiva

Zenekos nuotrauka

 „Net ir mažas kiekvieno mokytojo indėlis prisideda prie turinio platėjimo. Tarkime, mokytojas įrašys dešimt pamokų, tačiau jei dešimt pamokų įrašys šimtas mokytojų, turėsime tūkstantį pamokų – visą biblioteką, kuria galės naudotis ir absoliučiai visi“, – sakė M. Breiva.

Jei ilgainiui atsiras pilna vaizdo pamokų biblioteka, nebuvę klasėje vaikai galės pasižiūrėti praleistą medžiagą, o tada, M. Breiva užtikrino, mokytojo gyvenimas tampa lengvesnis. Be to, vaikas nesijaučia likęs už klasės ribų, nes peržiūrėta medžiaga jam suteikia kontekstą ir klasės žinių lygio vijimasis tampa paprastesnis.

G. Lukoševičius pridūrė, jog „iš esmės kiekvienas mokytojas gali rinktis: jis gali tikrinti sąsiuvinius su namų darbais arba gali įrašyti išliekamąją vertę turinčią paskaitą ir užduoti ją peržiūrėti namuose. Sąsiuvinių tikrinti nereikės, o klasėje jau bus galima kelti klausimus apie peržiūrėtą medžiagą, filmukuose nagrinėtas temas, diskutuoti.“

Tai – „Flipped Classroom“ principas, apie kurį Vaizdo pamokų tinklaraštyje rašoma, jog tai yra najoviškas tradicinio ugdymo metodas, kai pamokos ir namų darbų ruoša vyksta interaktyvioje erdvėje. Praktiškai savo pamokose tai pritaikęs M. Breiva pasakojo, kad vaikams namuose pažiūrėjus video, mokykloje vykstančios pamokos yra turiningesnės, nes užduodami klausimai, gilinamasi į tematiką ir jau sprendžiamos užduotys.

Ilgainiui vaizdo pamokose turėtų atsirasti galimybė įterpti tikrinamuosius klausimus, testus, kurių rezultatai elektroniniu paštu nukeliautų pas mokytojus.

Gintaras Lukoševičius

Zenekos nuotrauka

„Galų gale pažiūrėti filmuką yra daug linksmiau nei spręsti namų darbų uždavinius. Be to, ateiti ir pasakyti, kad „filmuko nepažiūrėjau“, mokiniui turėtų būti gėda, nes tai – tik paprastas filmukas, o ne sudėtingas uždavinys“, – pridūrė G. Lukoševičius.

Be to, vaizdo pamokų svetainės įkūrėjai sakė, kad mokytojams, kaip ir dabar populiarių virtualių universitetų dėstytojams, smagu, kai savo žiniomis jie pasidalina ne su keliasdešimt ar keliais šimtais mokinių, bet su tūkstančiais jų.

„Kuo platesnis žinių sklaidos ratas, tuo žinios vertingesnės. Užsidaręs ir sėdėdamas vienumoje, nieko vertingo nesukursi“, – sakė G. Lukoševičius, o M. Breiva patikino, kad „baigėsi laikai, kai kabinete mokytojai tarsi žyniai sėdėdavo. Reikia pradėti dalintis žiniomis ir su vaikais, ir su jų tėvais, kurie, aptardami video, ar aiškindami vaikams nesuprantamus dalykus, daugiau su vaikais bendrautų ir patys.“

Pasirodo, kad Vilniuje net mamų klubas įkurtas, kurio narės susirenka ir diskutuoja apie vaizdopamokos.lt pateikiamas pamokas, aiškinimo vaikams būdus.

Technologijos mokytojo nepakeis

Atrodo, kad pasaulio technologijų bei švietimo ekspertai yra pasidaliję į kelias stovyklas. Dalis tikina, kad moderniosios technologijos tik blaško ugdymo procesus, kiti pasirengę galvą atiduoti, bandydami įteigti, kad naujosios technologijos ir mokymasis – du neatsiejami dalykai.

Vaizdo pamokų įkūrėjai sako, kad technologijos mokytojo nepakeis, jog mokytojas visada liks mokytoju ir kad moderniosios priemonės – tik įrankis veiksmingiau išdėstyti tą patį dalyką. Jos niekada negalės pakeisti bendravimo.

„Mokytojai dabar turi įvairiausių įrankių, taigi kiekvieno darbas priklauso nuo metodikos bei pasirinkimo, kaip nukeliauti kelionę nuo taško „nežinau“ iki „žinau“. Situacija panaši, kaip ir su transportu: galima lipti į automobilį, ar važiuoti dviračiu, o galima eiti pėsčiomis“, – aiškino M. Breiva.

O G. Lukoševičius įsitikinęs, kad svarbiausias dalykas – mokytojo laikas, kurį jis gali sutaupyti arba iššvaistyti. „Jei technologija sutrumpina tą kelią, tokiu atveju ji pasiteisina“, – sakė G. Lukoševičius.

Tačiau pristačiusieji vaizdo pamokų puslapį daugiau svarbos teikia naudojimosi kultūrai: „Tas supratimas, kam naudojamas kompiuteris, turi ilgainiui atsirasti: kompiuteriai gali tarnauti ne tik žaidimams, bet ir mokymuisi, planšetinis kompiuteris neskirtas tik „Angry birds“ žaisti. O mokytojai turi suprasti, kad kai ką kompiuteriu ir jie patys, ir vaikai, gali nudirbti greičiau, o tada galima daugiau laiko skirti bendravimui, atsižvelgti į skirtingų vaikų poreikius, spręsti individualius klausimus“, – teigė G. Lukoševičius.

„Visi įrankiai gali padėti mokymosi individualizavimui, tik viskas priklauso nuo naudojimosi principų“, – sakė M. Breiva. 

Kristina Urbaitytė

Patinka tai, ką skaitote?

Skaitykite ir ateityje skirdami kad ir nedidelę sumą mūsų darbui tęsti.

Paremkite