Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Australijos parlamentas atmetė tos pačios lyties asmenų santuokos projektą

Po prieš keletą mėnesių oficialiai pradėtų diskusijų, kurios pastarosiomis dienomis buvo itin įkaitusios, rugsėjo 19 dieną Australijos parlamento atstovų rūmai neabejotina persvara, 98 prieš 42, atmetė tos pačios lyties asmenų santuokos projektą, skelbia Vatikano radijas.

Aktyviai prieš tokios santuokos projektą pasisakė įvairios religinės bendruomenės, tarp jų ir katalikų Bažnyčia. Homoseksualių asmenų santuokų projektai šiuo metu svarstomi Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, atgarsių yra ir Lietuvoje. Tad verta pakartoti argumentus, kurie buvo suformuluoti prieš tos pačios lyties santuokų pripažinimą katalikų Bažnyčioje Australijoje, ypač Sidnėjaus arkivyskupo kardinolo George Pell lūpomis.

Dar šių metų kovo mėnesį kardinolas Pell dalyvavo parlamento specialios komisijos posėdyje ir išsakė savo nuomonę. Pasak jo, santuoka ir toliau turi išlaikyti vyro ir moters sąjungos prasmę.

Santuoka yra prigimtinė institucija. Vyras ir moteris duoda save vienas kitam gyvenime, taip pat ir lytiniame, atviri vaikų gimimui. Ši institucija yra pripažįstama, gerbiama ir palaikoma būtent dėl to, kad joje gimsta vaikai ir yra atsiliepiama į giliausius vaikų poreikius, duodant tėvo ir motinos meilę. 

Čia yra esminis skirtumas nuo tos pačios lyties asmenų sąjungos. Jei pastarojoje gali būti įsipareigojimo, jautrumo vienas kitam, iš jų ryšio negali gimti vaikai. Santuoka nėra paprastas meilės ryšys tarp dviejų asmenų, tačiau yra išskirtinė fizinė ir jausminė sąjunga, savaime atvira gyvybės galimybei. 

Tai galioja ir toms poroms, kurios dėl amžiaus ar nevaisingumo neturi vaikų. Jų ryšys taip pat yra iš prigimties, savaimiškai sukurtas gimdyti gyvybę, nors ir negali jos pagimdyti šiuo metu ar vėliau, negali aktualizuoti savaiminės gebos. 

Stabili šeima, suteikianti geriausias sąlygas vaiko augimui, yra vienintelis ir nepakeičiamas gėris visai visuomenei. Vaikai šeimoje sužino, kad atsirado per meilės aktą, kad tėvai atsidavę vienas kitam.

Dėl šių priežasčių tos pačios lyties asmenų santuokos nepripažinimas nėra diskriminacinis. Teisinga yra pabrėžti, kad bet kokia diskriminacija prieš asmenį yra klaidinga. Kita vertus, dalyvavimas socialinėje institucijoje nėra automatiškai ir lygiai visiems prieinamas, priešingai, reikia skirstyti į grupes, kad institucija išliktų. Pavyzdžiui, galimybė įsigyti aukštąjį išsilavinimą yra garantuojama visiems, tačiau į universitetą priimami tie, kurie atitinka akademinius kriterijus, o ne tie, kurie paprasčiausiai nori būti universitete.

Panašiai su teise į santuoką ir šeimos sukūrimą, kuri yra pripažinta visuotine žmogaus teise. Visi turi teisę į santuoką. Tačiau kadangi heteroseksuali sąjunga yra skirtinga nuo homoseksualios sąjungos, nėra neteisinga nepripažinti pastarosios santuoka. Priešingai, reikėtų sąžiningai pripažinti šių dviejų sąjungų skirtingumą. Santuoka yra tai, ką tik vyras ir moteris gali įgyvendinti. Negalima paneigti tos pačios lyties asmenų teisės į tai, ko jie negali įgyvendinti.

Santuoka kaip vyro ir moters ryšys atviras gyvybei yra anksčiau už politiką ir valstybę. Todėl valstybė neturėtų ja manipuliuoti, greičiau pripažinti ir saugoti, kaip dažniausiai ir yra daroma. Ne valstybės vaidmuo yra keisti santuokos suvokimą ir apibrėžimą, remiantis tik tuo, ką du žmonės gali jausti vienas kitam.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.