2012 10 10

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Pasaulinės psichikos dienos proga – dėmesys depresijai

Spalio 10 d. minima jau 20-oji pasaulinė psichikos sveikatos diena. Atkreipdama dėmesį į pačias opiausias ir jautriausias visuomenės problemas, Pasaulinė psichikos sveikatos federacija (PPSF) skelbia šių metų temą – „Depresija: Pasaulinė krizė“.

Depresija yra labai dažnas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali turėti rimtų pasekmių. Šiuo metu apskaičiuota, kad pasaulyje nuo depresijos kenčia apie 350 mln. žmonių.  Pripažįstama, kad susirgimas depresija siejasi su tam tikrais ekonominiais rodikliais, kuomet asmuo netenka galimybės užsiimti įprasta veikla. 2008 metais prasidėjus ekonominiam nuosmūkiui, susirgimų depresija skaičius pasaulyje išaugo. Tačiau teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų dėl lėšų stygiaus valstybių biudžetuose sumažėjo. Tuo tarpu negydoma depresija gali sukelti pavojų tiek pačiam asmeniui, tiek aplinkiniams ir potencialiai padidina savižudybės riziką.


Svarbu atskirti įprastą liūdesį nuo depresijos. Kiekvienam iš mūsų ne kartą teko pasijusti liūdnam, tačiau depresija yra rimta klinikinė problema. Nė vienas sergantis depresija neturėtų to gėdytis. Depresija nėra asmens silpnumo požymis. Žinoma, tokiais atvejais būtina ieškoti pagalbos. Be reikiamos intervencijos depresijos simptomai gali tęstis savaites, mėnesius ar net metus. Depresija apriboja įprastą žmogaus gyvenimą. Sergantis depresija praranda susidomėjimą tokiomis veiklomis, kurios anksčiau jam būtų teikusios pasitenkinimą, išgyvena sumenkėjusį savivertės jausmą, nerimą. Taip pat kartu su depresija atsiranda ir kitų sveikatos problemų, pvz.,  sumažėja energingumas, išsivysto miego ir/ar  valgymo sutrikimai, sutrinka dėmesio paskirstymas.

Šios problemos ilgainiui gali įsisenėti ir vis atsinaujindamos kliudyti asmeniui tinkamai pasirūpinti savimi ir atlikti kasdienius darbus. Kraštutiniu atveju depresija gali pastūmėti link savižudybės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2012) , kasmet dėl savižudybės prarandama beveik 1 mln. gyvybių, t.y. 3000 savižudybių kiekvieną dieną.

Žvelgiant iš globalios ekonominės perspektyvos depresija tampa rimta našta ne tik pacientui, bet ir jo šeimos nariams, darbdaviams ir visai bendruomenei. Išsivysčiusiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad vaikystėje ir jaunystėje negydoma depresija gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių socialinėje ir ekonominėje sferose individui jau suaugus. Negana to, nustatyta, kad motinų patiriama depresija gali būti vienas iš rizikos veiksnių, nulemiančių netinkamą vaiko vystymąsi (Rahman et al, 2008). Taigi depresijos padariniai gali turėti įtakos net kelioms kartoms.

Depresija pagydoma

Pirminės sveikatos priežiūros lygmenyje depresija gali būti patikimai diagnozuojama ir išgydoma. Tai reiškia, kad pagalbos galima kreiptis į šeimos gydytoją ar tiesiai į psichikos sveikatos centrus. Kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija, siekiant išsivaduoti iš depresijos, svarbus ne tik medikamentinio gydymo ir/ar psichoterapijos derinys, bet ir pamatinė psichosocialinė parama. Šeimos nariai bei draugai gali tapti svarbiais pagalbininkais stojant į kovą prieš depresiją. Jie primins, kad esi ne vienas, padės susirasti reikiamos informacijos apie ligą, pastiprins laikantis specialistų parengti gydymo plano.

Gyvenimas su depresija

Nuolatinė ar pasikartojanti depresija sekina, sukelia pasimetimo ir bejėgiškumo jausmus. Būtent šie jausmai kartais gali paskatinti nuleisti rankas. Vien šių negatyvių minčių atpažinimas yra vienas pirmųjų žingsnių link pasveikimo. Svarbu rūpintis savimi viso gydymo metu, nors pati pradžia, kai rezultatų dar namatyti, gali pasirodyti sunkiausia.

Pasirūpinti savimi

Depresija yra tikra ir realiai apčiuopiama. Tai tam tikras sutrikimas smegenyse, kuriam būtinas gydymas. Todėl svarbu rimtai pažvelgti į šią ligą ir pasirūpinti savimi. Tai, kas anksčiau atrodė kasdienybė, sergant depresija virsta sunkia ir net nepakeliama našta. Jei tik įmanoma, yra keletas būdų, kaip nors šiek tiek padėti sau: užsiimti kasdiene fizine veikla, stengtis laikytis pilnavertės ir subalansuotos mitybos bei atsisakyti ar sumažinti alkoholio vartojimą, išbandyti priimtinų atsipalaidavimo pratimų, palaikyti pastovų darbo–poilsio ritmą ir ne ką mažiau svarbu – TIKĖTI SAVIMI IR SAVO PASVEIKIMU.

Vilniuje, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, surengta speciali konferencija – „Psichikos ligonis – visavertis visuomenės narys“.

Parengė Lietuvos psichiatrų asociacijos administratorė Urtė Navardauskaitė