2012 10 10

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

8 min

Andrius Navickas. Šališkos pastabos apie kovas vienmandatėse apygardose (III)

Žinojau, kad mano pastabos, išsakytos ankstesniuose dviejuose rašinių ciklo „Šališkos pastabos apie kovas vienmandatėse apygardose“ tekstuose, sulauks kritikos bangos. Sutinku, kad iš tiesų tai nėra tikra solidi situacijos vienmandatėse analizė, bet veikiau skubrus žvilgsnis, neturint laiko ilgėliau stabtelėti ir iškelti svarbius klausimus.

Tiesa, kiek stebina atkaklus kai kurių komentatorių murmesys ir nepasitenkinimas. Dar kartą pabrėžiu – šių samprotavimų tikslas nėra pasiūlyti skaitytojams aiškias gaires, reklamuoti vieną ar kitą kandidatą. Veikiau bandau pats suprasti, ar galimi kokie nors universalūs kriterijai, atsakingai renkantis kandidatą per rinkimus. 

Šie svarstymai pirmiausia svarbūs man pačiam, nes jie priverčia labiau įsižiūrėti į dabartinę politinę situaciją. Juos skelbiu viešai kelių bičiulių paragintas ir kartu kaip iššūkį už mane daug protingesniems ir labiau apsiskaičiusiems politikos apžvalgininkams, kuriems pritrūksta drąsos pripažinti, kad ne viską žino, kad abejoja, kurie nenori diskutuoti, išsakyti poziciją, nesidangstydami apsimestiniu objektyvumu.

Šiek tiek asmeninės istorijos

Į politiką pradėjau veltis dar vyresnėse klasėse, kai turėjau priešintis bukai atkakliems bandymams įtraukti į komjaunuolišką veiklą, kai kūriau mokykloje Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Paskui prasidėjo filosofijos studijos ir (dabar pačiam juokinga) nusprendžiau, kad filosofija yra aukščiau nei praktinė politika.

Iš tariamų aukštumų žemyn numetė 1992 metų rinkimai, kai į valdžią sugrįžo ekskomunistai. Jaučiausi it skuduru per veidą kas būtų trinktelėjęs. Tada ir keliavau tiesiu taikymu į politinę partiją. Rinkausi pagal vertybes ir įstojau į  Lietuvos krikščionių demokratų partiją. Taigi nuo pat 1993 metų pradžios bandžiau pažinti Lietuvos partinę sistemą iš vidaus. Kitų metų pradžioje galėčiau švęsti savo partinio stažo dvidešimtmetį, jei šis stažas nebūtų nutrūkęs, pradėjus dirbti interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“.

Tikrai nesigailiu dėl to, kad teko priklausyti trims politinėms partijoms: Lietuvos krikščionių demokratų partijai, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungai ir Tėvynės sąjungai, kur daug prisidėjau kurdamas krikščionių demokratų frakciją. Nesijaučiu partiniu perėjūnu, nes visus dvidešimt metų buvau ir likau krikdemu. Tiesa, puikiai žinau, jog klaidų pridariau gana daug. Pavyzdžiui, buvau vienas iš Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos kūrimo aktyvistų. Tąsyk pritrūko kantrybės ir proto paprasčiausiai susitaikyti su tuo, kad ne viskas LKDP gerai ir bandyti šias negeroves šalinti, o ne naiviai galvoti, kad nauja organizacija bus laisva nuo visų problemų.

Kai Vytautas Bogušis pradėjo flirtuoti su Artūru Zuoku, sukėliau maištą MKDS.  Dėl to tikrai nesigailiu, nors pavyko pasiekti nedaug – su nedidele bendraminčių kompanija pasukome į Tėvynės sąjungą. Jai priklausiau neilgai, tačiau džiaugiuosi, jog teko iš vidaus susipažinti su šia partija. Joje sutikau daug puikių žmonių, kuriuos gerbiu iki šiol. Tiesa, jau tada mane nustebino, kiek menkai šios partijos vadovybė vertina savo narius. Kiek suprantu, pastaroji tendencija nepasikeitė ir šiandien.

Jei nedirbčiau žiniasklaidos priemonėje, ar jungčiausi prie kurios nors partijos? Vargu. Man šiandien atrodo, jog svarbiausias politinis veiksmas, kurį darau, yra kurti laidas, įamžinant XX amžiaus laisvės kovas, taip pat gilintis į Bažnyčios socialinį mokymą. Tačiau tai nereiškia, jog turiu abejingai stebėti tai, kai, mano įsitikinimu, elgiamasi negarbingai, neteisingai. Nereiškia, kad turiu, kaip mėgsta Lietuvos politikos apžvalgininkai, abstrakčiai samprotauti apie „sistemines“, „nesistemines“ ir dar kažkokias jėgas, galiausiai patys pasislėpdami po savo samprotavimais.

Esu įsitikinęs, kad sąžiningas ir nuoširdus kalbėjimas turi vertę, net jei jis ką nors erzina ar nuvilia. Tad ir toliau išsakysiu tai, ką manau apie kovas vienmandatėse apygardose. Tiesa, bandysiu tai daryti kuo lakoniškiau,

Ar tikrai jiems vieta politikoje? 

19. Danės apygarda

Čia siūlau rinktis Tėvynės sąjungos atstovą, kuris erzina labiau savosios partijos vadovybę nei bet kuris kitas politikas iš kitos partijos, – Naglį Puteikį. Jis į Seimą pateko tik kadencijos vidury, kai laimėjo vienmandatėje apygardoje. Prisipažįstu, skeptiškai vertinau šio politiko galimybes Seime, tačiau jis įrodė, kad ir vienas darbštus bei atkaklus politikas gali sukelti politinį vėją.  Pagarbos šis politikas nusipelno ir už nuoseklią laikyseną alkoholio reklamos draudimo klausimu, už aktyvumą, reaguojant į sumaištį FNTT. N. Puteikis drąsiai reagavo ir į Garliavos įvykius, ir už tai net partijos vadovybės buvo „pažemintas“ partijos rinkimų sąraše.

20. Baltijos apygarda

Vis gi sėkmės čia linkiu save išsikėlusiams ir vėliau Lietuvos sąrašo paremtam Šarūnui Navickiui. Iškalbos, artistiškumo ir ryžto jam tikrai netrūksta. Pritariu daugeliui minčių, išsakytų jo tekstuose. Kita vertus, atsimenu ir tai, kad per praėjusius rinkimus jis kandidatavo Kaune ir atstovavo socialliberalams. Noriu tikėti, kad tai buvo laikinas paslydimas, tačiau jis verčia į Š. Navickį mane žvelgti kiek atsargiau. Nepaisant to, nelabai matau geresnio kandidato šioje apygardoje.

21. Marių apygarda

Čia nugalėtojo laurus jau matuojasi Susisiekimo ministras, liberalas Eligijus Masiulis. Tikiuosi, kad jo pergalės nuojauta klaidinga. Energingas politikas dabar giriasi savo pasiekimais, didinant lėktuvų reisų kiekį ar kelių kokybę, bet veikiau vertėtų prisiminti, jog jis buvo vienas aktyviausių valstybės paramos šeimai kritikų, aktyviai bendravo su alkoholio industrijos atstovais ir viešai pažadėjo sieksiantis gėjų partnerystės įteisinimo Lietuvoje. Todėl nuoširdžiai linkiu, kad Tėvynės sąjungos kandidatas, Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino vadovas Nerijus Čapas sugebės padaryti tai, kas atrodo sunkiai įmanoma, ir nugalės E. Masiulį. Tikrai džiaugčiausi, jei jam tai pavyktų.

22. Pajūrio apygarda

Pasirinkimas čia man nekelia abejonių – „Drąsos kelio“ kandidatas, remiamas ir Lietuvos sąrašo, Tomas Viluckas. Pristatinėti jo tikrai nereikia. Geriau palinkėti jam stiprybės ir sėkmės. Jos tikrai prireiks per rinkimus.

23. Aušros apygarda

Labiausiai tikėtina čia, kiek suprantu, socialdemokrato Edvardo Žakario pergalė. Gerbiu šį politiką. Jis, mano įsitikinimu, yra vienas iškiliausių politikų LSDP, tačiau šioje apygardoje sėkmės jam nelinkiu. Todėl, kad čia kandidatuoja du mano seni pažįstami iš LKDP laikų: politikas, ateitininkas Egidijus Vareikis ir teisininkas Paulius Vinkleris. Pastarasis atstovauja „Drąsos keliui“, prieš tai buvo kuriam laikui pasitraukęs iš aktyvios politikos. Abu šiuos politikus pažįstu jau dvidešimt metų, tad pasirinkti man tikrai nesunku – tvirtai remiu Egidijų Vareikį, atstovaujantį Tėvynės sąjungai. Beje, jau prieš du dešimtmečius šie politikai nemažai ginčydavosi LKDP viduje – dar vienas įrodymas, kad ne tik Žemė, bet ir istorija dažnai sukasi ratu.

24. Saulės apygarda

Nustebau, tarp kandidatų išvydęs veteraną socialistą Mindaugą Stakvilevičių. Viliuosi, kad Lietuvos socialistinio fronto atstovų būsimame Seime nebus. Nesinorėtų ten matyti ir save išsikėlusio milijonieriaus Andriaus Šedžiaus. Pagarbą jaučiu Socialdemokratų sąjungos pirmininkui Arvydui Akstinavičiui, kuris niekaip negali patekti į Seimą. Vargu ar jam pavyks ir šįsyk. Jei būčiau šios apygardos rinkėjas, neabejodamas rinkčiausi vieną iš Šiaulių Sąjūdžio kūrėjų Ireną Vasinauskaitę, atstovaujančią „Drąsos keliui“. Tokių žmonių Seime norėtusi matyti daugiau.

25. Dainų apygarda

Negaliu rekomenduoti tik vieno. Tačiau galiu pasiūlyti tris, kurie galėtų būti neblogais mūsų atstovais: liberalė Viktorija Čmilytė (visgi ir aš keliolika metų dalyvavau šachmatų varžybose ir šiek tiek pažįstų Viktoriją), TS–LKD atstovas Gediminas Lukošaitis ir „Drąsos kelio“ kandidatas Aurimas Radkevičius. Tikrai  yra ką pasirinkti skirtingų politinių nuostatų žmonėms.

26. Nevėžio apygarda

Šioje apygardoje raginčiau rinktis įdomią asmenybę – Vaidą Repečką. Kiek nustebau, pamatęs, jog jis atstovauja „Drąsos keliui“ ir jau kelerius metus gyvena Panevėžyje. Žinojau jį kaip gabų kaunietį, priklausiusį Tėvynės sąjungai ir redagavusį www.politika.lt.

27. Vakarinė apygarda

Čia kandidatuoja ypač daug įdomių asmenybių ir pasirinkti nėra paprasta. Labiausiai ši apygarda išgarsėjo tuo, kad dabartinis Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius iškvietė į politinę dvikovą buvusį merą Vitą Matuzą. Intrigos esmė – jie abu buvę tos pačios partijos nariai ir dabar abu suspenduoti. Tiesa, dėl skirtingų priežasčių. V. Matuzas buvo priverstas suspenduoti narystę partijoje, kol nesibaigs jam pateiktų įtarimų korupcija byla. V. Satkevičius buvo suspenduotas, nes neklausė Tėvynės sąjungos vadovybės ir pareiškė, kad mes iššūkį būtent V. Matuzui. Kodėl? Nes pastarasis ir jo aplinka aktyviai kritikuoja dabartinį merą. V. Satkevičius tai vertina kaip bendrapartiečių išdavystę ir nutarė išsiaiškinti, kas turi didesnį panevėžiečių palaikymą.

Kitaip sakant, pasirodė, kad konservatorių ir krikdemų susijungimas Panevėžyje nebuvo tikras. Ar šiuo konfliktu sugebės pasinaudoti kitos politinės jėgos?

Kol du pešasi, aš būčiau linkęs balsuoti už save išsikėlusią labai įdomią asmenybę – Povilą Urbšį, legendinio Lietuvos politiko giminaitį, buvusį STT darbuotoją, kataliką politiką, regis, gana rimtai studijuojantį Bažnyčios socialinį mokymą.

28. Aukštaitijos apygarda

Labai sunku kažką išskirti. Labai seniai pažįstu krikdemą Petrą Luomaną, tačiau per pastarąją kadenciją jis man atrodė pernelyg drungnas. Ar pats save išsikėlęs tautininkas Algimantas Birbilas būtų geriau? Nežinau. Tik dar paminėčiau liberalą Dalių Dirsę ir „drąsietę“ Ritą Jusienę. Aš rinkčiausi iš šio ketvirtuko.

29. Marijampolės apygarda

Prieš ketverius metus agitavau šios apygardos gyventojus balsuoti už konservatorių Arvydą Vidžiūną. Puikus pašnekovas, įdomi asmenybė. Pamenu, garsiai kalbėjo, jog net pralaimėjęs bus itin aktyvus ir  bus tikrasis marijampoliečių atstovas. Nemanau, kad jis įvykdė šį pažadą. Jei tai būtų žmogaus, su kuriuo gera kartu ramiai papietauti, rinkimai, tikrai rinkčiausi Arvydą, dabar gi suprantu, jog neturiu ką šios apygardos gyventojams patarti. Tarp A. Vidžiūno oponentų nematau tokios asmenybės, kurią galėčiau išskirti. Tad čia esu linkęs apsieiti be jokių rekomendacijų.

30. Alytaus apygarda

Galbūt ne tiek tvirtai, kaip kai kuriais kitais atvejais, tačiau šioje apygardoje tegaliu išskirti Tėvynės sąjungos atstovę Auksutę Ramanauskaitę – Skokauskienę. Tiesą pasakius, vien dėl to, kad kiti kandidatai manęs kol kas neįtikina, jog jiems vieta Seime.

31. Gargždų apygarda

Labai gaila, kad šiemet nekandidatuoja vos vos praėjusiose rinkimuose P. Gražulio neįveikusi Darija Šeporaitienė. Naujoji TS-LKD „žvaigždė“ Agnė Bilotaitė man neatrodo tiek patikima, kiek D. Šeporaitienė. Aišku, galbūt reiktų vadovautis logika – bet kas geriau nei P. Gražulis? Na, A. Bilotaitė tikrai kur kas geriau, tačiau tuo ir užbaigsiu rekomendaciją: svarbiausia, nebalsuokite už  P. Gražulį. Vien jau dėl to, kad jis pabėgo iš Seimo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas Konstitucijos 38 straipsnio patikslinimo – kaip turėtų būti suprantama šeima – klausimas. Tada pritrūko vieno balso. To, kuris mėgsta garsiai rėkti.

32. Šilutės – Pagėgių apygarda

Ar iš tiesų norime, kad Arūnas Valinskas dar vieną kadenciją gautų Seimo nario atlyginimą? Bent jau aš tikrai ne. Ar norime, kad Kęstutis Komskis toliau karaliautų pamaryje? Ne. Už ką balsuoti? Mano pasiūlymas – jaunas ir perspektyvus „Drąsos kelio“ kandidatas Saulius Juodzevičius. Gal ir nedaug šansų jis turi, tačiau vertas pagarbos, kad stojo į kovą labai sudėtingoje apygardoje.

33. Šilalės – Šilutės apygarda

Čia būčiau linkęs išskirti ilgametį Šilalės miesto tarybos narį Joną Gudauską, atstovaujantį TS-LKD, ir A. Zuoko partijos atstovę, buvusią europarlamentarę Danutę Budreikaitę. Pastaroji įsiminė kaip ypatingai darbšti ir kompetetinga ekonomistė.

34. Tauragės apygarda

Šioje apygardoje susilaikau nuo komentarų. Esu labai nusivylęs teisininku S. Šedbaru, kuris čia kandidatuoja. Tačiau tikrai nežinau, ko tikėtis iš jo konkurentų.

35. Plungės – Rietavo apygarda

Gal liberalė Jurga Choromanskytė? Yra daug klausimų, kuriais nepritariu šiai liberalei, kiek primenančiai Liberalų sąjūdžio A. Bilotaitę, tačiau jos konkurentas iš Tėvynės sąjungos Jurgis Razma turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kaip buvo leista alkoholio industrijos atstovams kontraatakuoti Seime. Ar J. Choromanskytė turėtų drąsos kelti nepatogius kalusimus Seime? Nežinau. Tačiau turiu vilties, kad ji dar „auga“ kaip politikė. Tai, ko galime tikėtis iš J. Razmos, jau matėme. Tiesa, nesąžininga būtų neatkreipti dėmesio, kad tai vienas stropiausių ir darbščiausių Seimo narių.

Siūlyčiau rinkti vieną iš šių dviejų. Pats veikiausiai šįsyk pasirinkčiau J. Choromanskytę. Gal ir dėl to, kad nelabai tikiu liberalų šansais per šiuos rinkimus ir keli liberalūs politikai Seime būtų naudinga bendrai atmosferai.

36. Kretingos apygarda

Labai brangus širdžiai kraštas ir kiek gaila, kad tarp kandidatų nerandu žmogaus, kurį galėčiau kitiems rekomenduoti visu šimtu procentu. Juk ne kiekvienas geras žmogus gali būti geras politikas, ar ne? Pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos kandidatas Vytautas Bacevičius čia buvo išrinktas prieš ketverius metus. Džiaugiausi, tačiau jo darbas Seime man ryškaus įspūdžio nepaliko. Teko kalbėtis ir su keliais aktyviais Kretingos gyventojais, jų balse taip pat išgirdau veikiau nuosaikų nusivylimą nei džiaugsmą dabartiniu jų atstovu Seime. Tiesa, visada daug priklauso nuo to, su kuo lygini. Nelabai suprantu Kęstučio Rupulevičiaus ambicijas prasimušti į Seimą. Gal jis turi patrauklių žmogiškų savybių, bet, kaip Aplinkos ministerijos darbuotojas, labiausiai įsiminė sugadintu šviesoforu ir neįtikinamais pasiaiškinimais.

Neblogai pažįstu „Drąsos keliui“ atstovaujantį Jurgį Zabilių. Nuoširdus, atkaklus ir nuoseklus žmogus, išlaikęs ištikimybę monsinjoro Alfonso Svarinsko politinėms nuostatoms, protestavęs pries LKDP jungimąsi su K. Bobelio partija. Tačiau nemanau, kad J. Zabilius būtų  tinkamas Kretingos atstovas Seime. Nebent jei norime, kad jis ten su visais valandų valandas ginčytųsi.

Žinau, jog Janė Narvilienė yra nuveikusi ne vieną gražų darbą tikinčiųjų bendruomenei. Kita vertus, man neimponuoja nei jos dabartinis atstovavimas A. Zuoko vadovaujamai partijai, nei ankstesnė politinė draugystė su Kazimiera Prunskiene.

Tikrai gerbiu Sveikuolių prezidento Dainiaus Kepenio veiklą. Šiuose rinkimuose jis atstovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Gal ir neblogai Seime turėti žmogų, kuris suvokia prevencijos svarbą Sveikatos apsaugos srityje. Tačiau nesu visiškai tikras, ar tai geriausias pasirinkimas šios apygardos gyventojams.

Mano pasirinkimas: tikiu, kad kretingiškiai protingesni už mane, geriau pažįsta kandidatus ir pasirinks teisingai. Savo ruožtu tegaliu pakviesti rinktis atsakingai.

37. Skuodo – Mažeikių apygarda

Čia rinkčiausi Marijos radijuje ilgą laiką bendradarbiavusį Joną Dapšauską, kuris šiuose rinkimuose dalyvauja kaip „Drąsos kelio“ kandidatas. Labiau net ne dėl jol arbo radijuje – nesu tikras, dėl ko keliai išsiskyrė, kiek dėl to, jog pagarbą kelia jo nuosekli veikla Nacionalinėje tabako, alkoholio kontrolės koalicijoje.

38. Mažeikių apygarda

Čia rinkčiausi Tėvynės sąjungos atstovę teisininkę Liną Rimkienę. Tačiau tai veikiau intuityvus nei gilesne analize paremtas apsisprendimas.

39. Akmenės Joniškio apygarda

Čia esu linkęs patylėti, nes turiu pripažinti, jog nežinau nė vieno kandidato, kurį galėčiau išskirti iš kitų šioje apygardoje.

40. Telšių apygarda

Čia vėl politinę laimę bando Gediminas Vagnorius. Nevienareikšmiškai galima vertinti jo veiklą. Yra savybės, kurios atstumia, bet sunku nepripažinti tikrai didelės politinės ir ekonominės kompetencijos. Tačiau po to, kai jis sukūrė Krikščionių partiją ir arogantiškai atrėžė, kad jam neįdomi Lietuvos krikščioniškų bendrijų vadovų nuomonė šiuo klausimu, į visus Krikščionių partijos narius žvelgiu skeptiškai. Tuo labiau, kad ten yra nemažai žmonių, kurie su krikščionybe neturi nieko bendro.

Rimtas kandidatas šioje apygardoje man atrodo liberalas gydytojas Paulius Rumbutis, tačiau aš vis dėlto rinkčiausi Telšių Atžalyno mokyklos direktoriaus pavaduotoją Vilmą Savickienę, atstovaujančią Tėvynės sąjungai.

41. Kelmės apygarda

Kelis kartus peržiūrėjau kandidatų biografijas, svarbiausius jų veiklos faktus ir, prisipažįstu, negaliu išskirti vieno favorito, todėl įvardinsiu tris, kurie man atrodo perspektyviausi: verslininkė iš Kauno Alė Jurgaitienė, atstovaujanti „Drąsos keliui“, filologė dėstytoja, „Šiaulių krašto“ redaktorė Regina Musneckienė, atstovaujanti Tautininkų sąjungai, ir Kelmės rajono savivaldybės administracijoje dirbantis liberalas Algis Krutkevičius.

42. Raseinių apygarda

Kiek suprantu, favorite šioje apygardoje reikėtų vadinti save iškėlusią Vidą Ačienę, Raseinių mero R. Ačo žmoną. Kurį laiką net buvo manoma, kad vyras ir žmona konkuruos tarpusavyje. Dabar gi meras remia žmoną. Gal ir neblogas būdas išvengti parlamentaro vietos, kuri neatrodo patrauklesnė nei mero postas, ir kartu dar sustiprinti politinę įtaką Raseinių rajone.

Kas čia gali mesti iššūkį? Mano galva, nebent du kandidatai: TS-LKD atstovas molėtiškis Žilvinas Leleiva, arba poetė, vertėja, literatūros kritiką, atstovaujanti „Drąsos keliui“, Erika Drungytė.

Mano pasirinkimas: tikrai gerbiu ir žaviuosi E. Drungytės veikla, tačiau solidesniu pasirinkimu man atrodo Žilvinas Leleiva. Kita vertus, jei šie du kandidatai patektų į antrą turą, būtų tiesiog puiku.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.