2012 10 18

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Ar padėti jums suruošti pasimatymą?

Ne paslaptis, kad laikui bėgant poros santykiai šeimoje apsineša dulkėmis, giliausias vidines problemas imame nutylėti, o romantiškus polėkius užgožia buitiniai rūpesčiai. Santuokos kursas „Alfa poroms“ paskatintins poras vėl pradėti šnekėtis, neaplenkti dažniausiai įtampas sukeliančių  tarpusavio santykių sričių,  padės susiformuoti naujiems įpročiams.

Šis kursas vyksta pasimatymų forma visokioms programoms neįprastoje vietoje – restorane – taip sutuoktiniams padedant sugrįžti prie malonių staigmenų ir romantinių susitikimų kurstomo buvimo kartu džiaugsmo. Kaip pastebi programos vadovai, „seminarų metu poros įgyja naudingų įgūdžių santykiams stiprinti. Tačiau šis kursas greičiausiai nebetiks tiems, kurie jau nebegali susišnekėti, jiems būtinas tarpininkas.”

Tai aštuonių praktinių seminarų ciklas, Lietuvoje vedamas jau penkerius metus.

Kalbiname buvusią šios programos dalyvę Dovilę, kuri sutiko pasidalinti savo patirtimi, įvykusiais pokyčiais poros gyvenime.

Kodėl judu su vyru pasirinkote būtent šią programą?

Mus tiesiog pakvietė seni pažįstami, šio kurso vadovai.

Auginate būrį vaikų, abu dirbate, esate pakankamai užsiėmę. Kuo šis kvietimas jus suintrigavo?

Mums abiems svarbi šeima kaip vertybė, jos branginimas. Mano profesija tokia, kad kasdienybėje nuolat matau ir konsultuoju šeimas, kurių sunkumai kyla būtent dėl to, kad nepuoselėjami tarpusavio santykiai. Taigi, šeima yra aukščiausia vertybė žmogaus gyvenime ir gaila, kad dažnas tai suvokia tik tuomet, kai ją praranda…

Kaip manote, kas padėjo išsaugoti jūsų, dviejų žmonių, tarpusavio santykį?

Abu esame vienas kito verti. Pasaulyje yra tokia tvarka – sutinki tik tuos, kuriuos „prisikvieti“, kurių esi „nusipelnęs“, o būdai prisikviesti kiekvieno skirtingi. Mano profesija sąlygojo mano dabartinį gyvenimą. Esu vaikų ir paauglių psichiatrė, konsultuoju šeimas ir iš karto pastebiu esmines santykius griaunančias klaidas. Tai labai mobilizuoja nemiegoti ir saugoti savo šeimą.

Kokių lūkesčių turėjote eidami į pirmąjį užsiėmimą? Ar jūsų ir jūsų vyro lūkesčiai sutapo? Ar programa juos atitiko?

Ėjome į kursus norėdami skirti laiko tarpusavio bendravimui. Tuo metu jau buvome pristigę idėjų kaip geriau praleisti laiką drauge, be vaikų. Anksčiau eidavome pasivaikščioti, į kiną, restoranus, tačiau pastaraisiais metais, augindami du jaunėlius mažylius nedideliu dviejų metų skirtumu, ėmėme nebeskirti laiko pabuvimui dviese, ne namų aplinkoje. Dalyvavimas šioje programoje buvo vienas iš variantų ir galimybių. Apie lūkesčius nesikalbėjome, bet sprendimą eiti priėmėme kartu. Programai pasibaigus supratome, jog nors garsiai ir neišsakyti, tačiau abiejų turėti lūkesčiai buvo patenkinti.  

Kaip keitėsi jūsų ir vyro santykis? Ar tai buvo skausmingas, „chirurginis“ keitimasis, ar atvirkščiai – malonūs pasimatymai?

Pirmas užsiėmimas mane šiek tiek nuvylė. Aš, pasiduodama puikybei, jau buvau nutarusi nebetęsti lankymo, bet vyras sulaikė. Jis susidomėjo bei priminė, kad tai mūsų galimybė pabūti dviese ne namų aplinkoje, restorane. Sutikau. O po trijų užsiėmimų supratau, kad klydau manydama viską žinanti (gyvenime dažnai taip nutinka). Priėmusi mokinio poziciją nutariau į viską žiūrėti naujai. Ir – likau sužavėta! Temos buvo gilios, teko leistis į kai kuriuos jau „apkerpėjusius“ savo santykių užkaborius – buvo skausminga, kartais net labai. Bet šiandien tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad abu ištesėjome.

Ar galėtumėte plačiau apibūdinti, kas jus nuvylė pirmo susitikimo metu ir kas uždegė jūsų vyrą? Kas per kitus tris susitikimus pakeitė jūsų poziciją?

Tai buvo mano pačios puikybė. Įsivaizdavau viską žinanti ir mokanti. Laimė, laiku atsitokėjau. Naujai išgirdau apie senai žinomas ir primirštas penkias meilės kalbas, apie atleidimą. Pati to mokiausi, kitiems dėsčiau, bet, kaip sakoma, „į tą pačią upę du kartus neįbrisi“, taip ir čia – dabartiniame gyvenimo etape tas pačias žinias pritaikiau naujai. Po ilgo šeimyninio gyvenimo sutuoktiniai nustoja stebinti vienas kitą, dingsta spontaniškumas, priprantame prie rutinos, kasdienybės ir savotiškos ramybės. Taip sumažėja ir gyvenimo džiaugsmas. Pažvelkime į mažus vaikus, pasimokykime iš jų paties džiaugsmo proceso – jie daug kuria, jie elgiasi neprognozuojamai ir nuolat nuoširdžiai džiaugiasi. O mus, suaugusius, tėvus slegia įvairūs rūpesčiai, susigalvotos atsakomybės, taip mes nustojame matyti grožį ir juo džiaugtis.

Kaip keitėsi jūsų šeimos gyvenimas lankant šią programą? Ar pasikeitė santykis su vaikais, šeimos laisvalaikis, kasdienė rutina? Ar tie pokyčiai patiko kitiems šeimos nariams?

Keitėsi. Negalėjo nesikeisti, tik gal ne iš karto tai pastebėjome, ne iš karto tai pripažinome. Pirmiausiai keitėsi tarpusavio santykiai – iš paviršutiniškų jie ėmė darytis gilesniais. Tai paveikė ir vaikus – jie iš tėvų, jų santykio mokosi bendrauti tarpusavyje ir su pasauliu. Pasikeitė ir bendravimo kokybė. Išmokome atviriau rodyti savo jausmus, dalintis patirtimi, domėtis vienas kitu. Tam reikia įgūdžių, treniruočių, nuolatinio darbo. Mokomės meilės kalbų – tai nelengva ir greitų rezultatų nebūna. Po šių kursų nutarėme kartu mokytis toliau, įstojome į Šeimų Universiteto moderatorių komandą, esame savanoriai.

Ar tie pokyčiai išliko pasibaigus užsiėmimams? Kas padeda ir palaiko šiandien? O galbūt šiandien jau jūs kažką palaikote?

Niekas niekur nedingsta – tik transformuojasi. Vien tokių kursų mažai, kad pora labai ir ryškiai pasikeistų. Bet santykiai gali įgauti kryptį, kas mums ir nutiko. Šie kursai padrąsino ieškoti galimybių toliau drauge mokytis būti tėvais, sutuoktiniais, mylimaisiais. Tai sunkus ir nuolatinis darbas. Meilė – ne jausmas, tai valios aktas. Pasiaukojimas kasdienybėje. Šiuo metu, moderuodami ir toliau besimokydami Šeimų Universitete, jau galime prisidėti prie kitų šeimų ugdymo.

Ką patartumėte porai, šiandien bandančiai apsispręsti, ar ši programa tinkama jiems? Kokius kriterijus reikėtų įvertinti prieš pirmąjį užsiėmimą?

 Patarčiau pamėginti. Niekada negali žinoti kur rasi teisingą kelią, nebent jauti širdimi, kad tai tikrai ne tas. Dar neužaugo karta, kurią mokykloje mokė būti mama, tėčiu ar sutuoktiniais… O tai tikrai labai svarbus ir pirminis žmogaus poreikis.

Kalbino Aurelija Sitė

Programos „Alfa poroms” susitikimai vyks restorane „Veneto“, Vilniuje

Registruotis: tel. 861348869

sielovada@bendrakeleiviai.lt