2012 11 10

Vatican News

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Albino Luciani: Vatikano II Susirinkimas – tarsi futbolo varžybos

Jonas Paulius I - Albino Luciani. Jį iš karto labai pamėgo žmonės, tačiau jo pontifikatas tęsėsi tik 33 dienas.

Į Didįjį Bažnyčios Sinodą Romoje prieš penkis dešimtmečius suvažiavo keli tūkstančiai viso pasaulio vyskupų. Vienas iš jų, būsimasis popiežius Jonas Paulius I ir Venecijos patriarchas Albino Luciani, Vatikano II Susirinkimo pradžioje buvo mažos šiaurės Italijos vyskupijos Vittorio Veneto vyskupas. Viename laiške savo ganomiesiems 1962 metų balandžio mėnesį Luciani aiškino būsimo Ekumeninio Bažnyčios Susirinkimo reikšmę, palygindamas jį su futbolo žaidynėmis.

„Žaidėjų daugiau kaip du tūkstančiai; teisėjas tam tikru būdu yra Popiežius; stadionas – visas mūsų pasaulis; tarp žiūrovų, sekančių žaidynių eigą per radiją ir televiziją, esame visi mes“. Toks Vatikano II Susirinkimo palyginimas buvo prisimintas Vatikane ketvirtadienį surengtoje konferencijoje „Ostensus magis quam datus“ (lotyniškai: parodytas labiau, nei duotas) Dievo tarno Jono Pauliaus I šimtųjų gimimo metų proga.

Suvažiavimą surengė du katalikiški laikraščiai, Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ ir populiarus italų žurnalas „Il Messaggero di sant’Antonio“, su kuriuo būsimasis popiežius bendradarbiavo keturis metus nuo 1971. Žurnalas spausdino Luciani rašytus „laiškus“ praeities asmenybėms – Jėzui, Hipokratui, šv. Bernardui Klerviečiui, Johanui Volfgangui Gėtei, Čarlzui Dikensui, Markui Tvenui, Teresei iš Lizjė, kaip ir visų literatūros žanrų personažams, kaip Čičikovui, Sevilijos kirpėjui Figarui, Penelopei parašė net tris laiškus, Pinokiui, arba visai išsigalvotoms asmenybėms (pav. Nežinomam pilies dailininkui). Iš šių „laiškų“ sudarytas atskiras veikalas „Įžymieji“ buvo išleistas porą metų prieš kardinolo Luciani išrinkimą popiežiumi ir jo mirtį 1978 metais. Šis veikalas yra vienintelė kardinolo Albino Luciani – popiežiaus Jono Pauliaus I knyga. Naujas jos leidimas pasirodė šiomis dienomis autoriaus gimimo šimtmečio proga.

Tačiau kas buvo Luciani kaip asmuo, kuris per trisdešimt tris popiežiavimo dienas buvo „parodytas“, tačiau kuriam nebuvo lemta atsiskleisti, atsakymų buvo ieškota Vatikane vykusioje konferencijoje.

Albino Luciani įstojo į mažąją seminariją būdamas vienuolikos metų ir buvo įšventintas kunigu 23 metų. Seminarijoje išmoko griežtos gyvenimo disciplinos ir Bažnyčios pastoracinio funkcionavimo koncepcijos, grįstos trimis sąlygomis: atsiskyrimo nuo pasaulio, klusnumo vyresniesiems, visiškos ištikimybės institucijai, kurios jam iki pat popiežystės buvo viso gyvenimo kelrodis žiburys. Tačiau prie viso to prisidėjo dar vienas labai asmeniškas Luciani pomėgis – literatūra.

Luciani kunigas, dėstytojas ir ganytojas, norėdamas vaizdžiau pristatyti įvairias situacijas ir sąvokas savo pamokas, homilijas ir net visą pastoracinę veiklą praturtino gausiomis nuorodomis ir citatomis iš pamėgtų autorių, net roko muzikos ir komiksų kūrėjų, kūrinių.

Tačiau Jonas Paulius I, dažnai vadinamas besišypsančiu popiežiumi, buvo iki galo nuolankus. Kartą jis rašė: „kad ir kokia didelė buvo skaitymo, smalsumo, noro suprasti aistra, tačiau niekuomet nebuvau „avangardo“ kunigas, arba „fronto linijose“; manyje vyravo paklusnumo, disciplinos ir pagarbos jausmas Popiežiaus ir vyskupų magisteriumui“.

Tačiau Albino Luciano nebuvo vien tik Alpių kalnų, arba, kaimo kunigas. Labai anksti pradėjęs bendradarbiauti spaudoje, Luciani dar prieš Susirinkimą samprotavo apie tai, kaip įvilkti „spausdintą“ Dievo Žodį, t.y. kaip žiniasklaidą panaudoti kaip evangelizavimo priemonę. Vėliau matėsi, kad prieš televizijos kameras Papa Luciani jaučiasi visiškai savas. Trumpas pontifikatas, Popiežiaus gebėjimas sakyti kalbas be teksto, galėjo nulemti naują radikalų ir nepakeičiamą popiežių komunikavimo stilių.

Jonas Paulius I neabejotinai buvo Dvidešimtojo amžiaus asmenybė. Jis puikiai suprato, kad medijų sistemos dabartiniais laikais užims centrinį vaidmenį ir kaip svarbu, kad pasauliečiai ir dvasininkai jomis naudotųsi apaštalavimo darbe.

Konferencijoje pranešimus skaitė keturi knygų apie Dievo tarną Albino Luciani autoriai ir minėtųjų dviejų katalikiškų laikraščių vyriausieji redaktoriai, kurių mintis susumavo Venecijos patriarchas Francesco Moraglia. Apie konferencijos eigą išsamiai pranešė Vatikano dienraštis.