2012 11 14

Mindaugas Radušis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Mindaugas Radušis. Kas būdinga normaliai funkcionuojančiai šeimai?

Vėl pralaimėta kova dėl tvarkos vaikų kambaryje… Trimetis sūnus užsispyrė neiti į darželį… Broliai mušėsi tarpusavyje… Dukra atsikalbinėjo… Netekusi kantrybės mama pakėlė balsą… Tėtis grįžo į namus pavargęs ir be nuotaikos…

Tokiais šeimos gyvenimo epizodais niekas nesidžiaugia ir nesididžiuoja. Jei tik būtų mūsų valia, tikriausiai ištrintume juos tiek iš savo, tiek iš vaikų atminties. Tačiau kol negalime to padaryti, tenka kažkaip su tuo gyventi.

„Mes esame visai kaip Adamsų šeimynėlė“, – su potencialia nuoroda į vaistus diagnozuoja vienuolikmetė dukra. Ir jai telieka su šypsena pritarti, nes bet kokios mūsų, kaip tėvų, pastangos išlaikyti pavyzdingos šeimos įvaizdį vos ne kas dieną patiria fiasko.

Bet ką daryti tuomet, kai galvoje nori nenori pradeda kirbėti mintis, kad gal tikrai esame truputėlį keistoka ar netgi nenormali šeima?

Laimė, pačiu laiku visiems tėvams iš interneto erdvės pagalbos ranką tiesia JAV psichologė dr. Elvira G. Aletta. Ji primena, jog „nebūna namų be dūmų“, ir drąsina pasitikrinti, kiek atitinkate jos normaliai funkcionuojančios šeimos supratimą (beje, jeigu norėtumėte pasiūlyti savo kriterijus, autorė tik pasidžiaugtų jūsų parodyta iniciatyva).

Pirmiausia derėtų atsisakyti daugelį tėvų į neviltį varančio įsivaizdavimo, kad optimaliai funkcionuojanti šeima privalo lygiuotis į idealius namus, kur visi namiškiai visuomet šypsosi ir niekada nesipyksta tarpusavyje. Jeigu išvengtume tobulumo spąstų, galėtume sau teisėtai pripažinti, kad daugeliu atvejų nesame jau tokie beviltiški tėvai. Toks išeities taškas kur kas labiau už nuolatinį graužimąsi bei savęs plakimą padėtų siekti būtinų pokyčių savo šeimoje.

Taigi, normaliai funkcionuojančioms šeimoms būdinga:

Pagarba

Pagarba yra geros šeimos pagrindinis bruožas ir siekiamybė. Visi šeimos nariai, tiek broliai ir seserys, tiek mama ir tėtis, tiek tėvai ir vaikai, privalo būti kiek įmanoma labiau pagarbūs tarpusavyje. Dėmesingumas vienas kitam yra ta jungtis, kuri susieja netgi stipriau už meilę. Dr. Elvira G. Aletta įsitikinusi, kad meilė kaip tokia pernelyg sureikšminama ir neretai klaidingai suprantama. Juk meilės vardu padaroma ir nemažai žiaurių nusikaltimų, tačiau nieko panašaus neteko girdėti kalbant apie žmonių pastangas būti pagarbesniems vieni su kitais. Tad visos žemiau išvardytos „geros šeimos“ savybės pirmiausia remiasi pagarba.

Emociškai sveika aplinka

Visi šeimos nariai gali išsakyti savo nuomonę, pasidalinti mintimis, norais, svajonėmis, troškimais bei jausmais be jokios baimės, kad bus sukritikuoti, sugėdinti, sumenkinti ar atmesti.

Pagalba atsistatant

Kai santykiai šeimoje yra sveiki, jos nariai lengviau pakelia stresą ir gali išgyti po rimtų traumų, po kurių jeigu ir šimtu procentų negrįžtama į buvusią būseną, tai bent galima gana visavertiškai gyventi toliau. Sugebėjimas greitai sugrąžinti jėgas prasideda nuo šeimoje įgyjamų įpročių, susijusių su dėmesiu gerai sveikatai, visavertei mitybai, miegui ir fiziniam aktyvumui.

Privatumas

Privatumas suprantamas kaip pagarba kito erdvei, kūnui, vidiniam pasauliui. Geras tonas reikalauja belstis ir prašyti leidimo prieš įeinant pro uždarytas duris. Visi šeimos nariai turi būti jautrūs kito asmeninei erdvei ir neįsižeisti, jeigu kuriam nors prireikia daugiau vietos nei kitiems.

Atskaitomybė

Vaiko atskaitomybė savo tėvams nėra tas pat kaip prie jo kūno pritaisytas judesius fiksuojantis daviklis ar programa jūsų išmaniajame telefone, kurios dėka bet kuriuo metu galite nustatyti savo atžalos buvimo vietą. Tai būtų ne ką geriau nei persekiojimas. Teisingai suvokta atskaitomybė yra pagarbus ir išmintingas būdas informuoti savo šeimos narius apie tai, kur esi ir ką darai tam, kad namiškiai tavimi pasitikėtų ir jiems nereikėtų be reikalo nerimauti.

Galėjimas atsiprašyti

Liūdna, kai žmonės reikalauja iš kito atsiprašymo, nepripažindami savo kaltės dėl susidariusios konfliktinės situacijos. Juk ne kartą esame girdėję apie kokioje nors šeimoje metai iš metų tvyrančią nesantaiką, nes vienas jos narys jaučiasi taip, lyg kitas jam būtų „skolingas“ atsiprašymą.

Normaliai funkcionuojanti šeima neišvengia konfliktų. Puiku, kai mes galime susikivirčyti ir po to vėl draugiškai bendrauti, likdami daugmaž patenkinti ginčo baigtimi. Tačiau tenka pripažinti, jog ne visuomet taip atsitinka. Kartais prikalbame tokių dalykų, dėl kurių po to gailimės. Jeigu iš savo pusės jaučiame sąžinės priekaištus, nedelskime atsiprašyti bei priimti atleidimą. Tuomet žala nebus padaryta. Atvirkščiai, po to galime tapti netgi artimesni.

Leidimas priimtinais būdais reikšti emocijas

Elvira G. Aletta dalijasi savo vaikystės išgyvenimais, kai jai nebuvo leidžiama supykti ant tėvų, o tėvas netoleruodavo jokių ašarų. Žinoma, psichologei nesinorėjo to paties atkartoti su savo vaikais. Ir tai nebuvo taip paprasta įgyvendinti. Pagrindinis uždavinys – išmokyti vaikus tinkamai išreikšti savo pyktį, o tėvams priimti jį ir tuomet, kai įniršis „liejasi laisvai“. Reikia išmokti vaiko prisipažinimą, jog jis nėra laimingas dėl to, ką tėvai pasakė ar padarė, priimti su pagarba. Ir to paties prašyti iš vaikų.

Atsargumas su erzinimusi ir sarkazmu

Erzinimasis gali būti priimtinas tik tol, kol tas, kurį erziname, juokiasi. Tas pat su sarkazmu. Sveikai funkcionuojančios šeimos nariai nenaudos jų vienas prieš kitą kaip užmaskuotų būdų pažeminti.

Leidimas keistis ir augti

Šeimos nariams kartais yra prilipdomos tokios etiketės kaip šaunuolis, linksmuolis ar drovuolis. Nors taip elgiamasi jau kur kas rečiau, tačiau etikečių klijavimo vis dar reikėtų pasisergėti. Sveikai funkcionuojanti šeima savo nariams leidžia patiems save atrasti. Individualūs skirtumai yra pripažįstami ir netgi sveikintini. Tai padeda vaikams būti nepriklausomiems ten, kur to reikalauja situacija, ir netrukdo sugrįžti į saugų šeimos prieglobstį, kai jiems prireikia globos.

Suaugusiesiems taip pat reikia sudaryti sąlygas augti. Pavyzdžiui, galbūt mama panorės užbaigti dar vienas studijas, o tėtis nuspręs išeiti iš pabodusio darbo ir ketins pradėti kažką naujo. Svarbu aptarti, kaip šie pokyčiai paveiktų kiekvieną šeimos narį. Dėl to gali būti deramasi ar taikomasi, bet jeigu viskas daroma tarpusavio pagarbos dvasia, tikrai galima pasiekti, kad visi būtų patenkinti.

Tėvai bendradarbiauja kaip vieninga komanda

Normaliai funkcionuojančioje šeimoje centras yra suaugusieji, drauge traukiantys „vežimą“ viena kryptimi. Tokios šeimos tėvai nesibaido atsakomybės. Vaikams svarbu užtikrintai jausti, jog šeimos vairas yra tvirtose rankose (tėvai turėtų būti nei per griežti, nei per daug atlaidūs), net jeigu jie ir nesiteiks už tai padėkoti.

Mandagumas pirmiausia

Truputėlis vietoje ir laiku pasakytų tokių žodelių kaip „prašau“, „ačiū“ ar „atsiprašau“ pranoksta daugybę ilgų pasiaiškinimų, sudėtingiausių gynybinių argumentų ar aistringų ginčų.

Paskatinimas broliams ir seserims dirbti kartu

Broliai ir seserys turi unikalų santykį, tad didžiulė netektis, jei jis nėra puoselėjamas. Tad, užuot nuolat kišęsi į vaikų ginčus, sumanūs tėvai skatina juos kartu žaisti, dirbti ir spręsti problemas, tuo sustiprindami jų tarpusavio bendravimą. Kai vaikai patys atranda išeitį, jie jaučiasi labiau įgalinti, o jų ryšys tampa artimesnis.

Aiškių ribų nustatymas

Šeimoje mes nesame vienas kito draugai. Tėvai yra tėvai, nepaisant to, kad ir kokie draugiški jie būtų. Mūsų vaikai nėra mūsų pačių asmenybių pratęsimas, jie yra atskiri individai. Tad nepriimkite jų į savo draugų ratą „Facebook“ profilyje, nebent jie iš tikrųjų to norėtų.

Vienas kito pridengimas

Vienas kito palaikymas šeimoje bet kokioje situacijoje, kad ir kas atsitiktų, paskatins vaiką prašyti pagalbos iš tėvų jam atsidūrus bėdoje. Pvz., parvežti į namus iš vakarėlio, kurio dalyviai pernelyg įsismarkavo.

Humoro jausmo supratimas

Gerai funkcionuojančios šeimos daug juokiasi. Jų arsenale daug „vidinių“ juokų, mėgstamų istorijų ir atsiminimų, suteikiančių malonumą juoktis ir sustiprinančių tarpusavio ryšį.

Valgymas kartu

Nors tai taip sunku įgyvendinti šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau tyrimų rezultatai patvirtina, kad bendravimas šeimoje pagerėja, jei dažniau valgoma kartu, netgi jei tai daroma priešais įjungtą televizoriaus ekraną.

Auksinės taisyklės laikymasis

Auksine ši taisyklė pavadinta ne šiaip sau: „Elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad su jumis būtų elgiamasi“. Ši taisyklė pasiteisindavo anksčiau, tad jos tikslinga laikytis ir šiandien bet kurios šeimos, norinčios būti normaliai funkcionuojančia, gyvenime.