2012 11 23

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Romualdas Beniušis. Bajorų sunkiųjų darbų kalėjimo palikimas

Manau, kad ne visi kretingiškiai ir juo labiau tolimesnių rajonų gyventojai yra ką nors girdėję apie Kretingos priemiestyje, Bajoruose, 1925–1939 metais veikusį sunkiųjų darbų kalėjimą. Šiame kalėjime, be kriminalinių nusikaltėlių, kalėjo ir politiniai kaliniai: komunistinių ir nacistinių organizacijų nariai. Kaliniai – vyrai ir moterys – pas aplinkinius ūkininkus dirbdavo įvairius žemės ūkio darbus, Tenžės upelio slėnyje kasdavo durpes. O ypač kalėjimas garsėjo savo akmens apdirbimo dirbtuve, kurioje čia kalintys vyrai gamindavo antkapinius paminklus, akmeninius kryžius, įvairius dirbinius iš akmens. Per beveik 15 kalėjimo gyvavimo metų dirbiniai iš akmens pasklido po visą Žemaitiją ir Lietuvą. Sėkmingai parduodami antkapiniai paminklai, akmens skalda, kiti dirbiniai iš akmens papildydavo kalėjimo kasą. Atlikusieji bausmę kalėjime, taip pat ir kriminaliniai nusikaltėliai, turėję kokybiškus akmens kalimo įrankius, kurie tada nemažai kainavo, buvo vertinami kaip patyrę akmentašiai ir be jokios atrankos buvo priimami į gerai mokamą darbą – tašyti akmenis, tada naudotus grįsti keliams ir gatvėms.

Kaliniai darbo metu. Viduryje stovi Bajorų kalėjimo viršininkas Morkus Akstinas (nuotrauka publikuojama pirmą kartą).

Kretingos miesto kapinėse yra išlikę Bajorų kalėjimo dirbtuvei priskiriami: paminklas Kretingos policijos nuovados viršininkui Kaziui Grižui, 1927 10 11 dieną žuvusiam einant tarnybines pareigas nuo nusikaltėlių kulkų, bei žinomo Kretingos notaro J. Kentros šeimos mauzoliejus. Kitus paminklus Kretingos, Klaipėdos ir aplinkinių rajonų kapinėse sunku suskaičiuoti ir indentifikuoti, nes jie neturėdavo specialaus užrašo, kad tai pagaminta Bajorų kalėjimo akmens apdirbimo dirbtuvėse.

Matyt, žinomiausias ne kapinėse išlikęs Bajorų kalėjimo akmens dirbtuvių gaminys yra Klaipėdos rajone, Dumpių miške, esantis akmuo-grybas. Jo atsiradimo šiame miške istoriją 1976 metais paskelbė Vokietijoje leidžiamas Klaipėdos krašto išeivių laikraštis ,,Memeler Dampfoot“, o Lietuvos kraštotyrininkams jį pristatė Klaipėdos krašto išeivis iš Vokietijos Berndas Dauskardtas.

Paminklo sumanytojas – vietinio Dumpių dvaro savininko C.G. Hilgendorffo sūnus Heinrichas Hilgendorffas (1900–1979), kuris Lietuvos Respublikos laikais už politinę veiklą 1934 metais kurį laiką kalėjo Bajorų kalėjime.

Kadangi politiniai kaliniai neprivalėjo dirbti, todėl jis, turėdamas daug laisvo laiko, sugalvojo savo tėvo 1917–1928 metais sodintame miškelyje pastatyti atminimo ženklą. Iš laikraščių skiaučių susiklijavo grybo pavidalo pavyzdį ir iš didelės akmenų krūvos išsirinko du reikiamo dydžio granito luitus. Akmens tašymo bei šlifavimo darbus vykdė kartu su akmens apdirbime labiau patyrusiu kaliniu lietuviu. Kai po šešių savaičių už 60 000 litų užstatą Heinrichas buvo paleistas į laisvę, į kalėjimo kasą sumokėjęs 270 litų, su savimi pasiėmė ir akmens dirbinį, kuriame iškalti ir šiandien aktualūs filosofo Johanno Gotlibo Fichtės (1762–1814) žodžiai, parašyti vokiečių kalba: ,,Pasodink medį, nors nežinai, kas jo šešėlyje kada šoks! Susimąstyk, žmogau, –- tai tavo protėviai, tavęs nepažinę, jį pasodino.“

Šoninėje pusėje ant ,,koto” jau lietuviškai iškalta: Kr. K. Bajorai 1934 t. y. Kretingos kalėjimas. ,,Grybas“ yra apie 110 cm aukščio, stovi ant betoninio pagrindo, atsuktas į vakarus, į buvusio Dumpių dvaro pusę. Jis sudėtas iš dviejų dalių: koto ir kepurės. Kotas – stačiakampis, kepurė – pusapvalė, priekinė pusė lygi. Jos apatinėje dalyje yra nedidelė duobutė-mova, kad galvutė nenuslystų. Šalia paminklo ant metalinio stovo pritvirtinta metalinė lentelė su akmenyje iškalto vokiško užrašo lietuvišku vertimu ir trumpa jo sukūrimo istorija.

Akmuo-grybas stebuklingai išliko iki šių dienų, nors jame ir yra kelios paminklo niokojimo žymės: priekyje matomos trys, o užpakalinėje pusėje dvi kulkų išskeltos duobutės. Šiame miške tarybiniais metais vykdavo TSRS kariuomenės atsargos kareivių ir karininkų pratybos, apie tai ir šiandien byloja karinei technikai slėpti išlikusios duobės. Gali būti, kad jų veiklos palikti pėdsakai – tai ir duobutės nuo kulkų akmeniniame ,,grybe“.

Miško plotas priešais paminklą iškirstas, bet Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška telefonu mane patikino, kad miškas bus atsodintas, o pats paminklas ateityje bus aptvertas tvorele ir aplink jį sutvarkyta aplinka. Nebus kertamas ir šalia paminklo esantis miškas. Norisi tikėti, kad taip ir bus, nes mišką privatiems asmenims parduoti neplanuojama.

Jau seniai neliko Bajorų sunkiųjų darbų kalėjimo, nebėra tarp gyvųjų jame dirbusiųjų ir kalėjusiųjų, bet akmuo-grybas, išlaikęs visas karų ir okupacijų negandas, vis dar stovi ir tikiu, jog dar ilgai stovės. Kad tik dabarties ir ateities žmonės dažniau perskaitytų jame iškaltą užrašą ir susimąstytų…

Kiek trumpesnis šio teksto variantas išspausdintas laikraščio „Pajūrio naujienos“ 2012 lapkričio 23 dienos numeryje