2013 01 21

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Šv. Jono gatvės galerijoje – paroda skulptoriui Erikui Dauguliui atminti

Erikas Daugulis, „Portretas“, 85 mm

Sausio 25 d. 18 val. Šv. Jono gatvės galerija (Šv. Jono g. 11, Vilnius) kviečia į Eriko Daugulio (1951–2012) kūrybos atminimui skirtą skulptūros ir medalių parodą „Mažoji plastika“.

Paroda veiks iki vasario 16 dienos.

Plačiau apie menininką

Erikas Daugulis gimė 1951 m. vasario 10 d. Šiauliuose. Šeima persikėlė į Vilnių, ir būsimasis skulptorius įstojo bei 1970 m. gana sėkmingai baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą, skulptūros specialybę. Jam dėstė žinomi kūrėjai E. Talmantas, A. Každailis, V. Vildžiūnas, A. Ambroziūnas.

Erikas Daugulis. Maironis, alavas, 15 cm

Vėliau, jis įstojo į Vilniaus valstybinio dailės instituto Skulptūros katedrą ir baigė studijas 1976 m. Mokydamasis Vilniaus dailės institute, lankė doc. V. Žūklio, prof. A. Aleksandravičiaus, prof. K. Bogdano, prof. J. Kedainio, prof. N. Petrulio paskaitas, buvo laikomas gabiu, kūrybingu ir nedisciplinuotu studentu. Jo diplominis darbas – bronzinė skulptūra „Žinia“ pastatyta Kaune, Laisvės alėjoje jau ir tuomet atkreipė dėmesį savo žaviu grakštumu ir kompozicijos sprendimu.

Baigęs institutą, E. Daugulis sukūrė šeimą ir apsigyveno Kaune. Čia 1976–1979 m. jis dirbo kaip pedagogas Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. Vėliau, iki 1990 m., privačiai dėstė skulptūrą, piešimą, kompoziciją daugybei būsimųjų dailės technikumo, Dailės akademijos studentų. Būdamas labai darbštus ir kūrybingas, dirbo vykdydamas užsakymus Kauno dailės darbų kombinate „Dailė“. Jis sukūrė daug proginių medalių etalonų, kurie buvo sėkmingai tiražuojami, sukūrė daug dekoratyvinių skulptūrų interjerui ir eksterjerui. Kūrė iš marmuro, medžio, vario, bronzos.

Erikas Daugulis. Paganini

Nuo 1976 m. pradėjo dalyvauti tarptautinėse medalių parodose Maskvoje, Švedijoje, 1992 m. Londone pasaulinėje medalio parodoje „Michelangello“, 1994 m. Budapešte pasaulinėje medalio parodoje „Portretas“, „Paganini“.

E. Daugulis dalyvavo visose medalių trienalėse Vilniuje, respublikinėse parodose Kaune ir Vilniuje. Jo medaliai bei proginės skulptūros saugomi Lietuvos dailės muziejuje, Klaipėdos dailės galerijoje, Britų muziejuje, daugybė yra privačiose kolekcijose, R. Petrausko galerijoje Detroite (30 darbų). Lietuvoje rengtuose medalių konkursuose „Maironis“, „K. Donelaitis“, „LTSR dailė“, „Sempo Chiune Sugichara“, „Sausio 13-oji“ skulptorius buvo paskelbtas laureatu.

Erikas Daugulis, Donelaitis, 18 cm

Taip pat skulptūrinių paminklų „A. Šapokai“, „1993 sausio 13-oji“, „P. Višinskiui“, kunigo Mackevičiaus paminklo, Kauno Žalgirio arenos „Žalgirio“ konkursuose buvo paskelbtas laureatu. Dalyvavo Italijoje, Menų centro eksterjero skulptūros konkurse, Utenoje – kunigaikščio Utenio skulptūros konkurse, Panevėžyje – J. Miltinio skulptūros konkurse, Karaliaučiuje laimėjo I vietą Herkaus Manto paminklo konkurse, buvo pakviestas dalyvauti ir dalyvavo Ukrainoje Kamenec-Podolske LDK didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonims Karijotaičiams paminklo konkurse.

Kauno senamiestyje (Vilniaus g. 29 / J. Jablonskio g. 2) 2010 atidengta memorialinė lenta su bareljefu Jonui Jablonskiui, 2011 m. Kazlų Rūdoje buvo atidengta atminimo įamžinimo lenta kompozitoriui, pedagogui, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentui bei Kazlų Rūdos savivaldybės garbės piliečiui Rimvydui Žigaičiui, 2011 m. Šv. Florijono, Ugniagesių gelbėtojų dieną, ant Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pastato (Nemuno g. 2) atidengta memorialinė lenta su bareljefu, skirta Lietuvos ugniagesybos organizatoriui, Kauno savivaldybės brandmajorui, Šaulių sąjungos Pilies būrio vadui Stasiui Dumčiui, kurių autorius – E. Daugulis.

Erikas Daugulis. Šv. Kristoforo statulėlė

Apskritai skulptorius dailės darbų parodose pradėjo dalyvauti net nuo 1973 m., dar studijuodamas, visada dirbo labai produktyviai ir aistringai. Savo kūrinius eksponavo visose respublikinėse, užsienio, Baltijos šalių medalių federacijos parodose, kongresuose. Jauno skulptoriaus darbai buvo reprodukuoti įvairiuose leidiniuose, FIDEM kataloguose, tačiau Lietuvos dailininkų sąjungos nariu E. Daugulis tapo tiktai 2000 m. Jis buvo grynas, gilus, aistringas menininkas, kuriam svarbiausia gyvenime – kūrybinis pakilimas, kūrybinė įtampa, įkvėpimas, jis nesureikšmino pareigų, titulų, kitų konjunktūrinių dalykų, brisdamas per nepasisekimus ir sėkmes, iškentėdavo konkurenciją, savo kūrinių gimimą ir gyvenimą.

Jo skulptūros skyrėsi realistine grakščia plastika ir lyrika, jis sėkmingai pateikdavo netikėtų abstrakcijų ir stilizacijų, kai kurie sprendimai būdavo netikėtai monumentalūs ir stiprūs. Jo rankos nuolatos minkė molio ar plastilino gabalėlį, bėgdamos paskui mintis ir jausmus. Jis nemokėjo įtaigiai papasakoti apie savo kūrinius, pagaliau tam ir neskyrė per daug dėmesio, laikydamas, kad kam reikia, tas supras. Visuomet varžėsi demonstruoti savo kūrybinius išgyvenimus.

Erikas Daugulis šalia jo sukurtos Šilutės mecenato Hugo Šojaus skulptūros

E. Daugulis yra sukūręs daug serijinių skulptūrų, dovanojamų kaip prizai ar pagarbos ženklai Lietuvos valstybės svečiams ar pasižymėjusiems asmenims – populiariausia iš jų šv. Kristoforo statula. Daug dailininko kūrinių yra įsigiję privatūs asmenys, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jo kūrinių noriai įsigijo Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Prezidento Valdo Adamkaus šeima.

Dalis jo kūrinių buvo dovanojami užsienio šalių vyriausybėms ir diplomatams, popiežiui Jonui Pauliui II (Švč. Mergelės Marijos skulptūra). Pats skulptorius nežinojo tikslaus dovanojamųjų kūrinių skaičiaus. Jis yra sakęs: „Reikėtų kada nors pasidomėti, kokių valstybių karaliai ir prezidentai turi mano darbų.“ Prezidentūra E. Daugulio sukurtą skulptūrą yra padovanojusi ir Slovėnijos, Šveicarijos prezidentams bei garsiam pasaulio filantropui G. Sorosui, kitiems Lietuvos svečiams. Centriniai ir rajoniniai spaudos leidiniai negailėdavo E. Dauguliui pagyrimų ir reklamos, jo kūrinių aprašymų.

Nuotraukos iš Eriko Daugulio dukters Lauros Pavasarienės archyvo

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu