David Popenoe. Mitai apie santuoką ir skyrybas

Davidas Popenoe, JAV sociologijos profesorius, vienas Amerikos šeimų tarybos (nepartinės, tarpdisciplininės mokslininkų ir šeimos ekspertų grupės, tiriančios šeimos ir vaikų gerovę) lyderių, daugelio knygų ir straipsnių autorius, pateikia populiariausius nūdienos mitus apie santuoką ir skyrybas.

1.Vyrams santuoka yra naudingesnė nei moterims.

Priešingai anksčiau paplitusiam įsitikinimui, naujausi tyrimai rodo, kad tiek vyrams, tiek moterims santuoka yra tiek pat naudinga, nors skirtinga prasme. Tiek susituokę vyrai, tiek moterys gyvena ilgesnį, laimingesnį, sveikesnį ir turtingesnį gyvenimą. Tačiau vyrams santuoka paprastai teikia didesnę naudą sveikatai, o moterims – finansinei gerovei.

2. Vaiko gimimas paprastai suartina porą ir padidina šeimyninę laimę.

Daugelis tyrimų atskleidė, kad kūdikio atsiradimas paprastai atitolina tėvą ir motiną vienas nuo kito ir šeimoje sukelia stresą. Tačiau poros, turinčios vaikų, skiriasi kiek rečiau nei bevaikės.

3. Ilgo ir laimingo santuokinio gyvenimo raktas yra sėkmė ir romantiška meilė.  

Kur kas dažniau nei sėkmę ar meilę, kaip ilgalaikės vedybinės sėkmės priežastį, poros įvardija įsipareigojimą ir bendrystę. Jos santuoką apibrėžia kaip kūrinį, kuriam reikia atkaklaus darbo, atsidavimo ir įsipareigojimo (tiek vienas kitam, tiek ir santuokos institucijai). Laimingiausios poros yra draugai, kurie dalijasi savo gyvenimu ir kurių interesai bei vertybės tarpusavyje dera.

4. Žmonių, gyvenančių drauge iki santuokos ir todėl turinčių galimybę patikrinti savo tarpusavio suderinamumą, santuokos yra laimingesnės ir ilgalaikiškesnės nei tų, kurie to nepraktikuoja.

Gausūs tyrimai parodė, kad tie, kurie gyvena drauge iki santuokos, vėliau būna mažiau patenkinti savo santuokiniu gyvenimu ir kur kas labiau rizikuoja išsiskirti. Viena to priežasčių – žmonės, kurie taip gyvena, galbūt lengvabūdiškiau žvelgia į įsipareigojimus ir labiau linkę nutraukti santykius iškilus problemoms. Tačiau ir pats gyvenimo drauge nesusituokus aktas gali lemti elgesį, kuris vėliau trukdo santuokoje jaustis laimingiems. Vienas nesenas tyrimas iškėlė mintį, kad drauge gyvenantys nesusituokę partneriai galbūt yra mažiau motyvuoti ugdyti savo konfliktų sprendimo įgūdžius. (Išimtis – drauge gyvenančios poros, kurios planuoja netrukus susituokti. Jų galimybė ilgai išlikti drauge yra tokia pat, kaip ir tų, kurie iki santuokos gyveno skyrium).

5. Negalima tikėtis iš žmonių, kad jie liktų susituokę iki gyvenimo pabaigos, kaip būdavo anksčiau, kadangi šiandien mes gyvename kur kas ilgiau.

Jeigu lyginsime dabartinę gyvenimo trukmę su buvusia prieš šimtą metų, šis įsitikinimas netenka prasmės. Pailgėjusi gyvenimo trukmė yra labiausiai susijusi su didžiuliu kūdikių mirtingumo sumažėjimu. Ir nors nūdienos suaugusieji gali tikėtis gyvensią ilgiau nei jų seneliai, jie taip pat vyresni tuokiasi. Vidutinė santuokinio gyvenimo trukmė be skyrybų iš esmės per pastaruosius penkiasdešimt metų beveik nepasikeitė. Taip pat daugelis porų išsiskiria dar labai toli iki vestuvių jubiliejaus. Pusė visų skyrybų įvyksta septintaisiais santuokos metais.

6. Ištekėjusios moterys labiau rizikuoja patirti smurtą namuose nei netekėjusios.

Priešingai manymui esą vyrams santuoka yra licencija mušti žmoną, daugybė tyrimų rodo, kad buvimas netekėjusia, o ypač gyvenimas su vyru ne santuokoje, yra susijęs su kur kas didesne buitinio smurto rizika. Viena to priežasčių – moterys yra mažiau linkusios tekėti už agresyvių vyrų. Kita vertus, galimas dalykas, kad vedę vyrai mažiau linkę smurtauti namuose, nes jie yra daugiau investavę į savo žmonų gerovę bei labiau integruoti į giminystę bei bendruomenę. Šie socialiniai svertai padeda kontroliuoti agresyvų elgesį.

7. Susituokę žmonės mažiau mėgaujasi seksualiniu gyvenimu nei vienišiai.

Remiantis plačios apimties nacionaliniu tyrimu (JAV), susituokusių žmonių seksualinis gyvenimas yra ir intensyvesnis, ir kokybiškesnis. Susituokę žmonės juo mėgaujasi labiau – tiek fiziškai, tiek emociškai.

8. Gyvenimas drauge nesusituokus yra tas pat, kaip ir santuoka, tik be „popieriaus“.

Gyvenimas drauge nesusituokus neturi tokio teigiamo poveikio – nei sveikatai, nei materialinei ar emocinei gerovei – kaip santuoka. Iš dalies taip yra todėl, kad sugyventiniai nėra linkę tiek įsipareigoti vienas kitam kaip sutuoktiniai ir yra labiau orientuoti į savo asmeninę autonomiją nei partnerio gerovę.

9. Atsižvelgiant į didelį skyrybų mastą, kurio priežastis – nelaimingos santuokos, šiandien žmonės, likę santuokoje, yra laimingesni nei jų tėvai ar seneliai, kuriems skyrybos buvo sunkiai įmanomos, nepaisant santuokos blogumo.

Remiantis keleto didelių nacionalinio masto (JAV) apklausų duomenimis, bendras pasitenkinimo santuoka lygis šiandien nepadidėjo ir galbūt netgi kiek sumažėjo. Tyrimai atskleidė, kad dabartinės santuokos, palyginti su buvusiomis prieš 20–30 metų, yra kur kas labiau paveiktos su darbu susijusio streso, jose daugiau sutuoktinių konfliktų ir mažiau bendravimo.

10. Žmonės mokosi iš savo klaidų, todėl antrosios santuokos turi tendeciją būti sėkmingesnės.

Nors nemažos dalies išsiskyrusių žmonių antrosios santuokos sėkmingos, vis dėlto pakartotinės santuokos dažniau baigiasi skyrybomis nei pirmosios.

11. Daugeliui vaikų tėvų skyrybos gali sukelti problemų, tačiau dauguma jų ilgai neužsitęsia, ir vaikai atsigauna gana greitai.

Skyrybos padidina vaikų bendravimo problemų riziką. Tiek mažos apimties kokybiniai, tiek didelės apimties ilaglaikiai empiriniai tyrimai akivaizdžiai atskleidžia, kad šios problemos yra ilgalaikės. O suaugus jos gali tapti dar rimtesnės.

12. Kai tėvai nesutaria, vaikams yra geriau jų skyrybos nei gyvenimas drauge.

Neseniai atlikti ilgalaikiai plačios apimties tyrimai rodo priešingai. Nors jie patviritino, kad tėvų nelaimingas santuokinis gyvenimas ir nesantarvė turėjo įviariapusę neigiamą įtaką vaikų gerovei, tačiau tokią pat įtaką turėjo ir tėvų skyrybos. Nuodugniau ištyrus šį neigiamą poveikį vaikams, buvo atskliesta, kad tėvų skyrybos atnešė naudos tik tiems vaikams, kurių šeimose konfliktai buvo labai dideli. Mažiau konfliktiškose santuokose, kurios baigėsi skyrybomis, t.y. dviejuose trečdaliuose visų iširusių santuokų, vaikų situacija po skyrybų pablogėjo. Remiantis šio tyrimo rezultatais, vaikams yra geriau, jei jų tėvai lieka kartu (išskyrus šeimas, kur konflikto lygis labai aukštas) ir bando išspręsti savo problemas, o ne išsiskiria.

13. Vaikai, kurie patyrė tėvų skyrybas, yra kur kas atsargesni sudarydami santuoką, kadangi labiau linkę išvengti skyrybų. Tad jų santuokos veikiau bus sėkmingesnės nei tų, kurie tėvų skyrybų nepatyrė.

Iš tikrųjų kur kas dažniau išyra žmonių, kurių tėvai buvo išsiskyrę, santuokos, nei tų, kurių nebuvo. Remiantis pastaruoju metu atliktu tyrimu, pagrindinė to priežastis – vaikai mokosi santuokinio įsipareigojimo ar pastovumo, stebėdami savo tėvus. Vaikai, patyrę tėvų skyrybas, buvo mažiau linkę įsipareigoti santuokai visam gyvenimui.

14. Po skyrybų vaikai jaučiasi geriau augdami naujose tėvų sukurtose šeimose, nei auginami likusio vienišo tėvo ar motinos. 

Tyrimai rodo, kad antrosios šeimos nėra geresnė išeitis vaikams, kurių tėvai išsiskyrė, nei gyvenimas su  vienu iš jų, nors paprastai antrosios šeimos turi didesnes pajamas ir asmenį, atstojantį trūkstamą tėvą. Antrosiose šeimose iškyla kitų, joms specifinių  problemų, kaip antai, tarpasmeniniai konfliktai su „naujuoju“ tėvu ar motina bei labai didelė tokių šeimų griūties rizika.

15. Kartkartėmis kylantis nepasitenkinimas santuokiniu gyvenimu akivaizdžiai rodo, kad santuoka baigsis skyrybomis.

Visos šeimos patiria pakilimų ir nuosmukių. Neseniai atliktas tyrimas nacionaliniu mastu (JAV) rodo, kad 86 proc. žmonių, kurie buvo „nelaimingai“ susituokę, tačiau neišsikyrė, paklausti po penkerių metų teigė, jog dabar  jie jaučiasi laimingesni nei anuomet. Taigi trys ketvirtadaliai anksčiau nelaimingomis besijautusių porų savo santuoką įvertino arba kaip „labai laimingą“, arba „pakankamai laimingą“.

Parengė Jurga Žiugždienė