2013 01 31

Marius Burokas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

7 min

Marius Burokas. Užkietėjusio skaitytojo kronikos: kiaulė bibliotekoje ir skaitymo maratonai

Kiek pinigų per mėnesį mes skiriame kultūrai ir jos renginiams? Tikriausiai nedaug. Dažniausiai dejuojame, kad mažos algos, viskas brangu, prisimenama ir neišvengiama ekonomikos krizė. O štai Brazilija, nepaisydama tos nelemtosios krizės, ketina darbininkams kas mėnesį mokėti po 50 realų (25 JAV dolerius arba 64 litus) mėnesio stipendiją, skirtą kultūros renginiams: muziejams, teatrams, knygoms. „Visose išsivysčiusiose šalyse kultūra yra vienas svarbiausių ekonomikos variklių. Mes ketiname sukurti peno sielai“, – sako tos šalies kultūros ministrė Marta Suplicy.  Ši iniciatyva turėtų įsigalioti šiemet. Daugiau nebeturiu ką pridurti. Kaip sakoma: No comments.

Į biblioteką – plaktuko ir teleskopo

Bibliotekoms šiais laikais riesta. Jos tuštėja, uždaromos, o plintant elektroninėms knygoms, turi ir permąstyti savo paskirtį bei skaitytojų aptarnavimo būdus. Tad nieko nuostabaus, kad, nerdamiesi iš kailio ir sukdami galvas, kaip privilioti žmonių, bibliotekų darbuotojai kartais griebiasi keistų būdų.

Štai viename JAV Kanzaso valstijos miestelio bibliotekoje surengti kiaulių skerdimo kursai „Knygos ir skerdikai“. Vietinis mėsininkas beveik šimtui žmonių rodė, kaip taisyklingai paskersti kiaulę. „Jei bibliotekoje galima paskersti kiaulę, joje įmanoma ir daug kitų dalykų“, – įsitikinęs šios genialios minties autorius, bibliotekininkas Seanas Casserley.

Kiaulės skerdimas užtruko dvi valandas ir susilaukė pasisekimo. Ponas Casserley jau pasiruošęs siūlyti ir naminio alaus virimo kursus. Prie kiaulienos pats tas.

Bibliotekos JAV ėmė siūlyti keisčiausių dalykų: žvejybos musele užsiėmimus, egzotinių šokių būrelius, landšafto formavimo seminarus ar kursus, kaip geriau apsipirkti. De Pleino miestelyje, Ilinojaus valstijoje, penktadieniais rengiamos virtualaus boulingo varžybos. Be to, kai kuriose bibliotekose dabar galima pasiimti ne tik knygų ar kompaktinių diskų, bet ir teleskopų ar muzikos instrumentų.

Berklio viešoji biblioteka Kalifornijoje atėjusiems skaitytojams nuomoja ir namų ūkyje praverčiančių įrankių: pjūklų, plaktukų, elektrinius grąžtų.  Kitos bibliotekos kviečiasi pagroti įvairiais vietines roko grupes (o jūs tuo metu bandote skaityti), rengia komikų vakarus.

Istorikas Wayne‘as Wiegandas sako, kad tokie dalykai – nieko nauja. „Viešosios bibliotekos visąlaik siūlė įvairių su skaitymu nesusijusių užsiėmimų. Tai tik primiršti seni dalykai“, – tvirtina jis. Tuo tarpu kiti būgštauja, kad biblioteka taps pasilinksminimo centru su keletu kompiuterių. Ir ne be pagrindo.

Nė lapelio popieriaus

Teksaso valstijoje esančiame San Antonijo mieste ketinama atidaryti pirmąją biblioteką be knygų, o vėliau išplėsti tokių bibliotekų tinklą per visą apygardą.  Tokią biblioteką – „BiblioTech“, sumąstė apygardos teisėjas Nelsonas Wolffas, pats namie turintis daugiau nei 1000 tomų knygų.

„Kaip ji atrodys? Užeikite į Apple parduotuvę ir pamatysite. Joje bus tūkstančiai elektroninių knygų, stacionarieji ir nešiojami kompiuteriai, elektroninių knygų skaityklės“, – sako Wolffas. Šis bibliotekų tinklas nepakeis jau egzistuojančių bibliotekų, bet bus tarsi savotiškas jų papildymas. Visoje bibliotekoje tikriausiai nerasite nė menkiausios popierinės brošiūrėlės. Manoma, kad bibliotekoje iš pradžių bus apie dešimt tūkstančių elektroninių leidinių.

Teksaso universitetas San Antonijuje 2010-aisiais jau yra atidaręs pirmąją mokslinę biblioteką be popierinių knygų. „Studentai ją tiesiog dievina. Ji nuolat sausakimša“, – sako bibliotekos vedėja Krisellen Maloney. Tiesa, nors mokslinė biblioteka ir klesti, panašios viešosios bibliotekos buvo priverstos užsidaryti dėl skaitytojų stokos. Tad neaišku, kokia ateitis laukia ir šio projekto.

Negana to, neseniai JAV atliktas tyrimas nustatė, kad 58 procentai 9–17 amžiaus vaikų ir paauglių yra linkę skaityti popierines knygas, nors namie yra ir skaityklė. 80 procentų vaikų vis dar skaito tik popierines knygas. Dauguma vaikų pasirenka elektronines knygas dėl jose esančio žodyno.

Taip pat buvo pastebėta, kad vaikai renkasi elektronines knygas, kai nenori, kad jų draugai ar bendraamžiai pamatytų, ką jie skaito, taip pat ir keliaudami. Dauguma vaikų pageidauja, kad prieš miegą jiems būtų skaitomos popierinės knygos. Jie taip pat sako, jog vertina popierines knygas labiau, nes jomis paprasčiau ir maloniau keistis su draugais.

Timbuktu spaudinių paslaptis ir cenzūra Turkijoje

Pasaulyje pastaruoju metu nuskambėjo žinia apie Malio respublikos miesto Timbuktu biblioteką, kurioje buvo sudeginti neįkainojami viduramžių manuskriptai, arabų kalba parašyti astronomijos, medicinos islamo teisės kūriniai, poezijos ir literatūros veikalai.

 Islamistų sukilėliai laikėsi Timbuktu dešimt mėnesių (miestas šiuo metu prancūzų kariuomenės valdžioje). Manoma, kad jie buvo įsikūrę Ahmedo Babos islamo studijų ir tyrimų institute, kuriame saugoma apie 20 tūkstančių vertingų knygų. Sukilėliai buvo pavertę institutą savo miegamuoju.

Timbuktu meras Hallé Ousmani Cissé pasaulio spaudai teigė, kad maištininkai sudegino instituto pastatus su visomis knygomis. Laimė, paaiškėjo, kad biblioteka nukentėjo ne tiek, kiek buvo baiminamasi. Iš pradžių žurnalistai, kuriems pavyko patekti į pastatą, teigė radę tik tuščiais knygų dėžes, o spaudinių – nė kvapo.

Vėliau paaiškėjo, kad vertingiausi dalykai vis dėlto atsidūrė saugiose rankose. „Suvokdami, jog knygos ir dokumentai bus vienas svarbiausių sukilėlių taikinių, darbuotojai išgabeno knygas, palikdami jų visai nedaug: jie norėjo sudaryti įspūdį, jog knygos vis dėlto nebuvo išgabentos, norėjo, kad sukilėliai nepultų jų ieškoti“, – sako Time žurnalo darbuotoja Vivienne Ward.

Kiti pranešimai teigia, kad didžioji spaudinių ir rankraščių dalis buvo išgabenta į sostinę Bamako, kai tik šalyje prasidėjo neramumai.  Tačiau kol kas jokių oficialių pranešimų apie spaudinių likimą nėra, ir kur jie, bei kas jiems nutiko, – iki galo neaišku.

Šių metų pradžioje Turkijos valdžia pasielgė išmintingai – ji panaikino draudimą daugiau nei 23 tūkstančiams knygų.  Dabar jas bus galima laisvai spausdinti. Įstatymas buvo priimtas pernai metų liepą: panaikinami draudimai visoms iki 2012 metų draustoms knygoms, nebent per šešis mėnesius teismas pareikalautų tą draudimą grąžinti.

Knygas Turkijoje draudė kas netingėjo – įvairios valdžios institucijos, netgi skirtingų miestų savivaldybės, tad vienos atsakingos už draudimą instancijos nėra.  Taigi, nuo sausio 5 dienos turkai gali sau ramiai skaityti anksčiau draustą Komunistų manifestą ir kitas „pavojingas“ knygas.

Tiesa, draudžiamos knygos ir anksčiau buvo tylomis leidžiamos, o įstatymų nebuvo griežtai paisoma, bet valdžia dažnai naudodavosi draudžiamomis knygomis kaip pretekstu suimti  studentus ar protestuojančiuosius prieš valdžią. 

Kaip ištverti Mobį Diką?

Norėdami skatinti susidomėjimą knygomis, amerikiečiai vis sugalvoja ką nors įdomaus. Šiais trumpų žinučių, nedidelių tekstų ir dėmesio koncentracijos trūkumo laikais jie ėmė rengti skaitymus-maratonus. Niujorko Grinpointo rajone tokie skaitymai jau tampa tradicija. Vieno madingo žurnalo biure penktadienį prasidėjęs Gerthrude‘os Stein tūkstančio puslapių veikalo The Making of Americans skaitymas tęsėsi iki vėlyvo sekmadienio vakaro, jame dalyvavo per šimtą rašytojų, menininkų, muzikantų, tinklaraštininkų, kino kūrėjų.

Panašūs skaitymai-maratonai jau keliolika metų rengiami  ir Kalifornijos valstijos universitete. Čia „Homero skaitytojų klubas“ dalyvauja Iliados ir Odisėjos skaitymo maratonuose.  Žinoma, daugumai klausytojų ištverti tai nėra lengva. „Žmonės užmiega, bet paskui nubunda ir išgirsta skambant antikinę poeziją. Juk tai nuostabu“, – sako Homero skaitymų organizatorė, profesorė Kathryn Hohlwein.

Mobio Diko skaitymus iki galo ištvėrė keturi žmonės. Mes juos apdovanojome.  Du iš jų niekados nebuvo skaitę šios knygos,– sako kavinės-knygyno Niujorke renginių organizatorė Amanda Bullock.– Vienas iš privalumų rengti tokius maratonus Niujorke tas, kad galima pasikviesti skaityti įžymybių ir taip pritraukti daugiau klausytojų.“

Ji sako, kad knyga, kuri pačiam skaitant gali pasirodyti nuobodi ar neįveikiama, klausantis grupėje gali atgyti, įgauti naujų spalvų. „Kai skaitėme Mobį Diką, žmonės kartais juokėsi garsiai, o tai tikrai apstulbintų šios knygos neskaičiusį asmenį“, – sako Amanda.

Pasak tokių renginių organizatorių, skaitymai-maratonai  išmoko dalyvius nebijoti sunkių,  sudėtingų knygų, atskleidžia šiuos tekstus iš netikėtos pusės, padeda klausytojams susieti Mobį Diką ar Ulisą su savo gyvenimu.

O ką mes? 2014-ieji – Donelaičio metai. Žinoma, jo kūrinys Metai neilgas (palyginti su Mobiu Diku), bet  trumputį maratoną miesto ar miestelio bibliotekoje, o dar geriau – kavinėje, manau, iškęstume su malonumu.

Premijų belaukiant

Antroji žiemos pusė – pasaulinės literatūros premijų nominantų, trumpųjų sąrašų (shortlist) sezonas. Apdovanojimai pasipils kovą, bet dabar pažiūrėkime, kas tie laimingieji. Sausio pirmoje pusėje buvo paskelbtas Azijos prestižinės literatūros premijos Man Asia nominantų sąrašas. Šis 30 000 JAV dolerių siekiantis apdovanojimas teikiamas geriausiam Azijos rašytojo romanui, parašytam angliškai arba išverstam į anglų kalbą.

 Tad nieko nuostabaus, kad į jį pateko mums visiems puikiai pažįstamas ir mėgstamas Orhanas Pamukas su tik dabar į anglų kalbą išverstu, 1983-aisiais parašytu romanu Sessiz Ev (Tylos namai). Tai šeimos saga, o jos įvykiai klostosi likus mėnesiui iki karinio perversmo Turkijoje, 1980-aisiais.

 Sąraše yra ir jau mano kronikose anksčiau minėtas indų poeto Jeeto Thayilo romanas Narkopolis apie dvidešimtojo amžiaus aštuntojo dešimtmečio Mumbajaus opiumo rūkyklas. Kitas nominantas – taip pat jau mano minėtas Malaizijos autoriaus Tan Twano Engo kūrinys Vakaro miglų sodas (The Garden of Evening Mists), pasakojantis apie japonų okupacijos pasekmes.

Ketvirtasis rašytojas – japonė Hiromi Tawakami, parašiusi romaną The Briefcase (Portfelis), kuriame pasakojama apie dviejų pusamžių japonų meilės romaną.  Paskutinysis penketuko autorius – pakistanietis Musharrafas Ali Farooqi, savo kūrinyje Between Clay And Dust (Tarp molio ir dulkių), pasakojantis garsaus imtynininko ir kurtizanės meilės istoriją, taip pat ir kruviną bei magišką šalies istoriją.
Premijos laimėtojas išaiškės kovo 14 dieną.

Sausio viduryje paskelbtas ir Nacionalinės knygų kritikų premijos nominantų sąrašas. Jame apdovanojimai teikiami šešiose kategorijose: geriausiems prozos, dokumentinės prozos, biografijos, autobiografijos, poezijos ir kritikos kūriniams.

Tarp prozos nominantų pateko Didžiosios Britanijos rašytoja Zadie Smith su nauju romanu NW, puikus Adamo Johnsono romanas apie Šiaurės Korėją The Orphan Master‘s Son  (Našlaičių prižiūrėtojo sūnus), apie kurį jau esu minėjęs kronikose ir kuris, norisi tikėti, pasirodys ir lietuviškai.  Šiam apdovanojimui taip pat nominuotas Beno Fountaino debiutinis siurrealistinis romanas apie karą Irake Billy Lynn‘s Long Halftime Walk (Ilgas Bilio Lino laisvalaikio pasivaikščiojimas), taip pat rašytojo Laurent‘o Binet romanas apie vieno pagrindinių Holokausto sumanytojų, aukšto nacių pareigūno Reinhardo Heydricho nužudymą, keistu pavadinimu HHhH.

Laimėtojai bus paskelbti paskutinę vasario dieną Niujorke.

Prieš savaitę paskelbtas ir kartą per dvejus metus teikiamos Man Booker International premijos trumpasis sąrašas.  Ši premija teikiama bet kurios tautybės gyvam autoriui už jo anglų kalba parašytą ar į anglų kalbą išverstą visą kūrybą.  Premija teikiama tik nuo 2005-ųjų, ir pirmasis ją gavo albanų klasikas Ismailas Kadare. 2011-aisiais ši premija buvo įteikta Philipui Rothui. Apdovanojimas siekia 60000 svarų sterlingų (apdovanotasis autorius savo nuožiūra gali skirti 15 tūkstančių svarų sumą savo vertėjui).

Šiemet progą džiaugtis ir šiek tiek vilties gavo rusai. Į sąrašą įtrauktas vienas garsiausių šiuolaikinių Rusijos rašytojų Vladimiras Sorokinas. Į sąrašą pateko ir garsi amerikiečių rašytoja Marilynne Robinson (jos romaną Gileadas turime ir lietuviškai). Vienas iš pretendentų į premiją – Kanadoje gyvenantis rašytojas Josipas Novakovichius pernai lankėsi ir Lietuvoje, jis dalyvavo Summer Literary Seminars programoje. Sąraše – taip pat Lietuvoje žinomas šveicarų rašytojas Peteris Stammas, kinas Yanas Lianke, prancūzų rašytoja Marie NDiaye ir kiti. Visą sąrašą galite rasti štai čia. Laimėtojas bus paskelbtas kovo 22 dieną.

Šekspyras padės jums gyventi

Ir pabaigai – paguoda poezijos skaitytojams. Britų mokslininkai nustatė (kad ir kaip ši frazė komiškai skambėtų), jog Šekspyro ir kitų klasikų veikalų skaitymas teigiamai veikia smegenis, skatina jų aktyvumą, apmąstymus, padeda koncentruoti dėmesį.

Liverpulio universiteto mokslininkai stebėjo klasiką skaitančių savanorių smegenų aktyvumą, o tada išvertė klasikų tekstus į šiuolaikinę kalbą ir palygino adaptuotus tekstus skaitančių savanorių smegenų aktyvumą.

Paaiškėjo, kad klasikos skaitymas suaktyvina dešiniojo pusrutulio zoną, atsakingą už autobiografinę atmintį ir padeda skaitančiajam įvertinti savo patirtį ir gyvenimą to, kas skaitoma perspektyvoje. Mokslininkai teigia, kad dėl šios savybės klasika vertingesnė nei vadinamosios „pagalbos sau“ knygelės.

„Klasika veikia kaip smegenų kuras, – sako vienas iš profesorių. – Literatūra sugeba pakeisti įprastus mąstymo kelius, inicijuoti naujas mintis tiek seno, tiek jauno smegenyse.“

Negana to, sužadinti klasikos smegenys, net ir nebeskaitant Šekspyro, kurį laiką veikia aktyviau ir išradingiau. Na, galima pasakyti, kad mes tai jau ir taip žinojome. Bet viena yra moksliškai įrodyti, o kita – nutuokti. Čia skirta skeptikams.

P. S.  Jeigu jus domina, ką skaitė žymūs žmonės, na, pavyzdžiui, Tupacas Shakuras (jei kas tokį dar atmena) ir Marilyn Monroe, štai čia rasite jų mėgstamų knygų sąrašus. Kiti galite pasigrožėti neseniai  Niujorke atidaryta Alleno Ginsbergo nuotraukų paroda (geriausia joje – parašai).  Arba pasiskaityti garsių rašytojų prastų patarimų, kaip rašyti. Geriausias jų – Charleso Bukowskio. „Nė nebandyk“, – perspėja jis.

O dar: literatūriniai kavos puodeliai, pagal literatūros kūrinius sukurti stalo žaidimai ir namas, pastatytas aplink didžiulę knygų lentyną.

Desertui – Virginios Woolf keptos duonos receptas ir interviu su Vladimiru Nabokovu įrašas.