Vilniuje – V. Jasinevičiaus jubiliejinė retrospektyvinė fotografijų paroda

Andželijos Jankovskajos nuotrauka (eFoto.lt)

Vasario 20 d., trečiadienį, 17.30 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto fotografijos galerijoje“ (Gedimino pr. 43, Vilnius) vyks Viliaus Jasinevičiaus jubiliejinės retrospektyvinės fotografijų parodos atidarymas.

Vilius Jasinevičius (g. 1933) dirbo įvairiose pareigose: inžinieriumi, administracinį ir kitokį darbą, tačiau jo likimas lemtingai susijęs su fotografija. Žvelgiant į Lietuvos fotografijos judėjimą, organizuotos veiklos sovietinės okupacijos metais atgaivinimą, sunku visa tai įsivaizduoti be V. Jasinevičiaus. Juolab, kad daug kur tada jis buvo pirmose gretose. Vienas ryškiausių jo kaip organizatoriaus, kūrėjo gyvenimo dešimtmetis susijęs su Kaunu ir Kauno fotografijos klubu.

Metams bėgant, V. Jasinevičius vis daugiau jėgų skyrė organizaciniam darbui: buvo vienas Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrėjas, pirmininko pavaduotojas, valdybos prezidiumo atsakingasis sekretorius, LFS fondo direktorius. Vis mažiau belikdavo jėgų ir laiko paimti į rankas fotoaparatą… 

Prasidėjus Lietuvos atgimimo sąjudžiui, V. Jasinevičius jau nebesiskyrė su fotoaparatu: fiksavo Lietuvos laisvėjimo epizodus, žmones, Seimo darbą lemtingiausiomis akimirkomis, laisvės gynėjus. Jis drauge su R. Požerskiu buvo Seimo rūmuose ir tragiškąją 1991 m. sausio 13-osios naktį.

V. Jasinevičius ne tik atspindėjo tų Lietuvai lemtingų dienų įvykius, bet ir užfiksavo jų dvasią. Fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis 1997 m., atidarius V. Jasinevičiaus ir R. Požerskio fotografijų parodą rašė: „Svarbiausia – veidai. Kiek jų daug ir kokie išraiškingi, be kasdienių pozų ir kaukių“. Taip tų dienų žmonių veidai išliks ateinančių kartų atmintyje – sielos atmintyje. O jeigu laikas tą didžiąją atmintį ims blukinti, tai V. Jasinevičiaus Lietuvos atgimimo sąjūdžio laikų fotografijos tikrai prisidės prie tos atminties atgaivinimo.

Vilius Jasinevičius gimė 1933 02 26 Javolinėje, Rokiškio r. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970, Garbės narys (1993), meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. 1952–55 studijavo Kauno politechnikos institute elektrotechniką. 1955–70 buvo Pramonės statybos projektavimo, Žemės ūkio statybos projektavimo institutų, Energosetprojekto (visi Kaune) inžinierius, 1970–72 Liaudies buities muziejaus, 1972–78 Paminklų konservavimo instituto Kauno skyriaus, 1997–2000 Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fotografas, 1964–76 vadovavo Kauno fotoklubui, 1966–69 Lietuvos fotoklubų tarybos pirmininkas. Kauno fotografijos galerijos su administracijos patalpomis (veikia nuo 1979) įkūrimo iniciatorius, vykdęs statybos darbų užsakovo priežiūrą. 1969 su kitais įsteigė Lietuvos fotografijos meno draugiją (nuo 1989 Lietuvos fotomenininkų sąjunga). 1978–96 dirbo Lietuvos fotomenininkų sąjungoje.