2013 02 21

Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

J. Lūžaitė. Ar visada knygos vaikams turi baigtis laimingai, arba ko gali išmokyti „Kukio nuotykiai“

J. Svěrák. Kukis grįžta. – Vilnius: Baltos lankos, 2012, 140 p.

Pradžių pradžia arba susipažinkime

Gal ir keistai nuskambės, tačiau šią recenziją norėčiau pradėti nuo autoriaus ir jo filmo. Nes ir pati knyga „Kukis grįžta“ gimė iš… filmo. Janas Svěrákas yra gerai žinomas čekų režisierius ir scenaristas, padovanojęs Čekijai Oskarą už savo filmą „Kolia“. O paties „Kukio“ istorija kiek neįprasta – pirmiausia buvo sukurtas filmas, o po kelerių metų režisierius ėmė ir parašė knygą. Ir gerai padarė, pasakyčiau. Tik vis tiek laikausi požiūrio, kad vaikui (o, matyt, ir suaugusiajam) naudingiau visų pirma perskaityti knygą, o paskui jau žiūrėti filmą. Knyga, man rodos, turėtų būti fantazijos ir vaizduotės įkvėpėja, o filmas – puiki vizualizacija ir papildymas. Todėl nepaisant istorijos atsiradimo, rekomenduočiau pradėti nuo knygos.

Bet tęskim pažintį. Janas Svěrákas gimė 1965 m, 1983–1988 m. studijavo ir baigė Prahos menų akademijos dokumentinių filmų katedrą, tačiau pripažinimo sulaukė kurdamas meninius filmus. Už pirmąjį savo filmą „Ropáci“ (1988) buvo apdovanotas Oskaru kaip už geriausią studentišką darbą. Tai dokumentinė mistifikacija apie naują gyvybės rūšį, galinčią gyventi žmogui mirtinomis sąlygomis. Įdomu ir tai, kad filmas buvo nufilmuotas naudojant panašią kino kalbą, kaip ir naujausias J.Svěráko darbas „Kukis sugrįžta“ – lėles. Filmas „Obecná škola“ (1991) (Bendroji mokykla) pagal jo tėvo, žymaus čekų aktoriaus ir scenaristo Zdeněko Svěráko, scenarijų buvo nominuotas Oskarui – tai juokingas retro stiliaus pasakojimas apie pokarinę Čekoslovakiją. Didelio atgarsio ir susidomėjimo sulaukė road movie žanro filmas „Jízda“ (1994) (Pasivažinėjimas), kuris laimėjo Karlovy Varų Krištolinį gaublį. „Jízda“ įėjo į Čekijos kinematografijos istoriją kaip mažo biudžeto filmas, nufilmuotas per kelias vasaros atostogų savaites, o filmo kūrėjų komandą tesudarė devyni žmonės.

Vėliau Janas Svěrákas ėmėsi fantastinio žanro ir 1994 m. sukūrė vieną brangiausių  savo filmų „Akumulátor“  (Akumuliatorius), o už 1996 m. „Kolja“ (Kolia) buvo apdovanotas Oskaru geriausių užsienio filmų kategorijoje. Pastarasis filmas taip pat gavo Auksinį gaublį ir 6 Čekijos liūtus.2001 m. pastatė kinematografiniu požiūriu sudėtingą filmą „Tmavomodrý svět“ (Tamsiai mėlynas pasaulis), kuriuo atidavė pagarbą Čekijos pilotams, antrojo apsaulinio karo metu tarnavusiems Didžiosios Britanijos Karališkosiose oro pajėgose. Filmas gavo 5 Čekijos liūtus, įskaitant ir už režisieriaus darbą, taip pat buvo išrinktas žiūrimiausiu metų filmu. 2004 m.  sukūrė dokumentinų filmą Tatínek (Tėvelis) apie savo tėvą, gerai žinomą aktorių, scenaristą, tekstų kūrėją Zdeněk Svěrák, o2007 m. pagal savo tėvo scenarijų pastatė filmą „Vratné lahve“ (Tuščios taros) (2007), pasakojantį apie mokytoją pensininką, nenorintį tapti eiliniu pensininku, o siekiantį aplenkti laiką. Filmas buvo išrinktas žiūrimiausiu 2007 m. filmu – kinuose jį pamatė daugiau nei 1,2 mln. žiūrovų, jis buvo apdovanotas Čekijos liūtais už scenarijų ir režisieriaus darbą.

Ir pagaliau atkeliaujame iki mūsų apkalbamo objekto:2010 m. Janas Svěrákas nustebino savo filmu vaikams „Kuky se vrací“ (2010) – „Kukis grįžta“: tai žaisminga lėlinės animacijos pasaka vaikams ir suaugusiesiems apie nepastebimas smulkmenas mus supančiame pasaulyje. Kaip ir minėjau, vėliau pagal filmo scenarijų Janas Svěrákas išleido ir knygą tuo pačiu pavadinimu, kurios iliustratorius yra filmo dailininkas ir lėlių kūrėjas Jokubas Dvorský.

Pats filmas išties yra originalus ir netikėtas. Jame veikia keisti personažai, sudaryti iš įvairiausių smulkmenų, atliekų, gamtinių ir miško detalių. Kadangi pirma skaičiau knygą, tai galiu pasakyti, kad knyga ir filmas yra tapatūs, ir filmas puikiai tiks kai kurioms knygos detalėms paaiškinti, vizualizuoti.

Kukis ir Ondra

Kukis yra pagrindinis knygos veikėjas – iš pradžių jis mums tėra pristatomas kaip mėgstamiausias berniuko Ondros pliušinis meškiukas. Simpatiškas, raudonas, didele ruda nosimi ir mielomis sagų akutėmis. Ondra serga astma, todėl jo mama, besibaiminanti, kad nesustiprėtų ligos simptomai, išmeta Kukį. Tai sužinojęs Ondra meldžiasi už jį ir prašo Dievo, kad žaislas saugiai grįžtų namo. Grįžtų – iš konteinerio. Naktį Ondra net nusėlina iki konteinerio, tačiau Kukio čia jau nebėra. Taip prasideda paralelinis – antrasis – knygos pasakojimas apie neįtikėtinai keistą, išbandymų kupiną Kukio kelionę namo. Tarp berniuko ir meškiuko užsimezgusi itin tvirta draugystė, kuriai nelemta pradingti, net bičiuliams netekus vienas kito – tarp jų egzistuojantis ryšys su kiekviena istorija ir nutikimu tik tivrtėja. Taigi, knygoje esti du planai: viename jų veikia Ondra su savo nuojautomis, sapnais ir įsivaizdavimais apie Kukį, rodomos (aprašomos) tam tikros berniuko gyvenimo nuotrupos, reikšmingi ir kritiniai etapai, kitame – paties Kukio kelionė. Jau pirmąją naktį berniukas sapnuoja, kaip Kukis patiria daug nuotykių miške, pilname keistų būtybių. Ondros sapnai ir nuojautos susipina su nepaprastais Kukio nuotykiais, ilga kelione per mišką namo.

Reikia pasakyti, kad nuo pat pradžių miško būtybės ir jų pasaulis, moralės kodeksas („čia kiekvienas yra kieno nors dievas: šaltinio kokių nors akmenų ar šiaip…) Kukiui rodosi gana keisti. Jo tarsi gėdijamasi, nes jis „naminis“, lepūnėlis, nemokės išgyventi laukinėmis sąlygomis (Kukis net nežino, kuria kryptimi teka saulė, o baimę likti naktį vienam aiškina tuo, kad jam „tamsos alergija“). Miško sargas ir savotiškas karalius fon Poparalius iš pradžių visaip bando nusikratyti Kukiu, tačiau galiausiai būtent Kukis padeda šiam kovoti su miško „blogiukais“ ir nuotykių kupina kelionė tampa naudinga patirtimi visiems. Nuoširdus Kukio naivumas, tikėjimas kitų gerumu ir viltis grįžti namo – stipresnis už bet kokią neviltingą situaciją.

Kukis ir kiti

Ne paslaptis, kad ne visos miško būtybės geros, o ir paties Kukio gyvenimo patirtis labai jau maža, tad ilgos kelionės namo pas Ondrą metu jam tenka patirti daugybę sukrėtimų ir pamokų: atrasti draugystę, gėrio ir blogio kovą, tikėjimo svarbą, įgyti pasitikėjimo savo jėgomis, išmokti net ir tokių praktiškų dalykų, kaip pažinti raides ar kelio kryptis. Dar verta paminėti pakeliui išgelbėtus paukščiukų jauniklius, pažintį su draugišku šunimi.

Istorija išties nenuobodi. Kiekvieną kartą, kai atrodo, kad jau nedaug trūksta iki grįžimo, įvyksta naujas  ir netikėtas pasakojimo lūžis. Nuoširdus Kukio tikėjimas ir naivus miško karaliaus gerumas verčia dar labiaus sudėti kumščius už Kukį. Tai skatina ir nuolatiniai pasakojimo „blogiukų“ žygiai bei išgalvoti nauji spąstai keliautojams. Kiekvieną kartą juntamas jų alsavimas į nugarą, noras užbėgti už akių, pirmiesiems iškrėsti šunybę geriems Poparaliaus ir jo bičiulių žygiams.

Nuolatinė įtampa ir balansavimas, kas laimės, primena universalią gėrio ir blogio kovą. Net ir mažų būtybių gyvenime vyksta didingi dalykai, lemiamos kovos, kai privalai pasirinkti, kieno pusėje esi. Kaip žinia, tai padaryti nėra lengva.

Juk svarbiausia – tikėti

Visada džiaugiuosi, kai skaitau knygą, kurioje vis dar puoselėjamos vertybės, kažko nejučia mokoma, o perskaičius atsiranda daugiau vietos širdyje. Pačia jautriausia kūrinio vieta įvardinčiau berniuko Ondros ligą ir paraleliai vykstanį Kukio „atgimimą“ – peršlapęs nuo lietaus Kukis priverstas išimti visus savo „vidurius“ išdžiūti, kuriuos naktį nugvelbia ir sudegina blogasis Anuška su savo draugužiais. Tuščiam ir šlapiam Kukiui, rodos, jau niekada nepasiekti namų… Tačiau čia įvyksta stebuklas – miško paukščiai vienas po kito pradeda nešti Kukiui savo plunksnas, ir šis pamažu atgyja. Išduosiu paslaptį, kad istorijos pabaigoje Kukiui vis dėlto pavyksta grįžti namo: niekas negali tuo patikėti ir tarsi apsimetama, kad Kukis niekur ir nebuvo išvykęs. Tačiau vieną naktį Ondra išdrįsta atlaisvinti vieną, Kukio pilvuką suveržusį siūlelį, ir spėkit, ką jis rando Kukio pilvelyje? Plunksną…

Daug minčių sukelia ir knygos pabaigos scena, kada Ondra savo mylimiausią žaislą atiduoda iš pažiūros visai netikusiam žmogui – mirštančiam eiliniam „bomželiui“. Tačiau vaikas mato širdimi, ir tiki, kad šiuo metu tam žmogui (taip primenančiam miško sargą Poparalių) jo reikia labiau. Ir tikrai gal labiau… Juk miškui reikės naujojo karaliaus, o Kukis dabar jau tam puikiausiai galėtų tikti… Ondra paaukoja savo geriausią draugą daug kilnesniam tikslui, nugali savo norus ir prisirišimą, nes tiki, kad visiems tai bus pats geriausias sprendimas.

Pabaigai

Tai viena tų knygų, kurią galima skaityti tiek suaugusiajam, tiek vaikui vienam, tiek kartu su tėvais. Ir filmą galite visi kartu pasižiūrėti. Gėrio ir blogio kova, paskaninta nuotykių, įtampos ir originalių personažų veiklos teikia daugybę gerų emocijų, skatina mąstyti, o netikėta pabaiga verčia pagalvoti, ar tikrai kiekvieno iš mūsų asmeniniai norai yra aukščiau visko, ar tikrai nėra jautresnių, ne kiekvienam plika akimi matomų dalykų, kuriuos pajausti gali atvira, tikinti ir mylinti vaiko širdis?…

Ir turiu vieną gerą naujieną: kovo 1–3 d. čekų kino režisierius, rašytojas ir kūrėjas Janas Svěrákas viešės Vilniuje. Tad turėsime galimybę išgirsti ir paties autoriaus interpretaciją, atgaivinti Kukio nuotykius kas kartą.

Kovo 1 d. (penktadienį) 16.00 val. viešbutyje „Novotel“, Gedimino pr. 16, Vilnius, vyks EHU organizuojamas viešas pokalbis „Asmenybė ir pasirinkimai“, dalyvauja Janas Svěrákas.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 13.00 val. „Pegaso“ knygyne PC „Panorama“ (Saltoniškių g. 9, Vilnius) vyks J.Svěráko knygos „Kukis grįžta“ pristatymas. Dalyvauja knygos autorius J.Svěrákas.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 15.00 val.  „Skalvijos“ kino centre (A.Goštauto g. 2/15, Vilnius) rodomas filmas „Kukis grįžta“.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 19 val. „Skalvijos“ kino centre (A.Goštauto g. 2/15, Vilnius) rodomas filmas „Tuščios taros“ (Vrátné lahve). Filmą pristatys, o po filmo į žiūrovų klausimus atsakys J.Svěrákas. Filmas rodomas čekų k. su angliškais subtitrais, įėjimas nemokamas.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 21.00 val. „Skalvijos“ kino centre (A.Goštauto g. 2/15, Vilnius)  rodomas filmas „Pasivažinėjimas“ (Jízda). Filmas rodomas čekų k. su angliškais subtitrais, įėjimas nemokamas.