2013 04 16

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Rimo Buroko 60-ąjį gimtadienį paminint. Buvo ir tokių, kurie norėjo būti hipiais – bet ne kiekvienas galėjo

Dabar jam būtų 60 metų. Rimas Burokas galėtų atstovauti bitnikų ir hipių kartoms. Bet prisegti ką nors prie ko nors reikia mums. Pats savęs jis nei prie tų, nei prie tų nepriskyrė, o vadino save poetu. Gana daug tiems laikams. Tai, kas jį jungė su hipiais, buvo gal ilgesni plaukai, gal didesnis laisvės poreikis. Bitnikai – Keruako karta – įkvėpė Rimą keliauti, tiksliau, „būti kelyje“. Bet tame kelyje bebūnant susikryžiuodavo kitų iš visos buvusios Sovietų Sąjungos keliaujančių hipių trajektorijos. Jį žinojo ir tebeatsimena Maskvoje, Lvove, Piteryje, Taline, Rygoje…

Dėl hipių idealizmo totalitarinėje vartotojų visuomenėje daug kas jų nemėgo, vengė, jautė, kad tai žmonės iš kitos dimensijos. Būti hipiu, vadinasi, reikėjo atsisakyti konformizmo, dvejopų standartų, dalytis tuo, ką turi, kitaip tariant, turėti laisvą neišpuikusią dvasią ir sugebėti gyventi dvasia, dažnai visiškame skurde, be pragyvenimo šaltinio, be artimųjų paramos ar supratimo. Kas gali pasirinkti gyvenimą iš išmaldos? Tik dvasingi žmonės arba valkatos. Hipiai tarsi sąmoningai laikėsi tokios linijos – jokių saitų su materializmu, jokios pretenzijos į turtinę prabangą.

Buvo gal daug norinčių tokie būti, bet tik nedaugelis pasiryždavo, – juk ir tėvai bei artimieji spausdavo, ir visuomenė labai kreivai žiūrėdavo. Dar buvo tokių, kurie kitaip negalėjo gyventi.

Juk iki šiol kai kur į ilgus plaukus, dredus biurokratai žiūri kreivai, nes esi KITOKS.

Ir ne tik iš išorės (juk labai daug dabar ilgaplaukių modelių), bet svarbiausia – viduje.

Mažai hipiai turėjo draugų sovietmečiu, daugiau priešų…

Dabar daugybė Rimo draugų atsirado, pasirodo, ir tas, ir tas su juo draugavo. Bet kiek žinau, nelabai jau Rimui buvo gerai gyventi su tokiais „draugais“, nes neturėjo nei buto, nei darbo, nei pragyvenimo šaltinio.

Hipių gyvenimas ne rožėmis klotas. Neiškęsdami atstūmimo, nesupratimo ir visokių kitokių represinių priemonių (sąmoningai atstūmimą ir nesupratimą vadinu represijom, nes tai žlugdo ir žudo žmogų, ir reikia būti labai stipriam, rasti dvasinių stiprybės šaltinių, kad atsilaikytum prieš tokias represijas). Dažnas griebdavosi alkoholio, narkotikų…

Juk pamatę gatvėje bičą ilgais plaukais, biserio papuošalus ar laisvo stiliaus aprangą – plačias kelnes, įliemenuotus švarkus, šalikėlį ar skarelę ant kaklo – statistiniai sovdepo piliečiai krūpčiodavo ir piktindavosi. Bet argi tai ne grožio ir laisvės protrūkis totalitarinėje visuomenėje? Ar tai ne papuošalai – gyvos gėlės, laisvi paukščiai, kurie ant savo sparnų per didelę kančią išnešė buvusią epochą į šviesą?

Paminėkime savo žmogų, nelipdydami jam jokių etikečių, nesistengdami daryti jo tuo, kuo jis nebuvo. O gyveno savo gyvenimą, mylėjo, turėjo savo pomėgius – Rimas mėgo kino filmo „Nuotykių ieškotojai“ su Alanu Delonu ir Joana Šimkus muziką, Džanis Džopin, Džimo Morisono dainas… Vadinasi, buvo svajotojas, gal būt net šiek tiek sentimentalus, romantikas. Galbūt todėl ir jautėsi nelamingas, nes tuometinė aplinka jo nepriėmė tokio, koks jis yra, realybėje sunkiai surasdavo savo idealų įprasminimą. Žmogus nekaltas, kad tampa simboliu – fakelu, vienus apsvilinančiu, o įkvepiančiu kitus ir šviečiančiu kitiems, kurie tos šviesos ieško, ją mato ir prieš ją neužsimerkia. Juk dabar galima laisvai švęsti ir gyventi taip, kaip nori. Tik, deja, norinčiųjų maža…

Daiva Grigelytė

P. S. Šviesaus atminimo Rimo Buroko jubiliejinis 60-mečio vakaras vyks „Mint Vinetu“ knygyne, Vilniuje, š. m. balandžio 21 d., sekmadienį, 19 val. Dalyvauja: draugai, Povilas Girdenis, Benediktas Januševičius.

Rimas Burokas

H.E.

Atleiskite, aš gležnas kaip mimoza
ir mano lyrika tokia trapi
kaip senmergės širdis, kaip rudeninės rožės.
Jūs norit sužinoti kas gi ateity
bus… ne čigonė, aš poetas
ir subtiliai eilėraščiais buriu,
tai va, likimo pažadėtas
buvau jums ir dabar turiu
išliet gausybę ašarų, nors slogą
maldauju gaukite nuo jų
tokia trapi
natūra mano – senmergė mimoza