2013 06 21

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Prisimintas „žmogus iš šiaurės Lietuvos“

Vilniuje paminėtos iš Biržų krašto kilusio Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, teisininko, visuomenininko, žurnalisto, Reformatų Bažnyčios kuratoriaus Jokūbo Šerno 125-osios gimimo metinės.

Jokūbą Šerno anūkė Kristina Šernaitė. Nuotrauka Gražinos Dagytės

Praėjusio antradienio vakarą Signatarų namuose Vilniuje su pagarba buvo minimas šviesaus atminimo  Jokūbo Šerno vardas. Atminimo vakaras pradėtas koncertu, kurį renginio dalyviams dovanojo Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos auklėtiniai. Sveikinimo žodį biržiečių vardu tarė šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ramutė Petronytė ir mokytoja, rajono savivaldybės tarybos narė Skirmantė Griciūnienė. Jos vakaro rengėjams ir visiems dalyviamsdėkojo už signataro J.Šerno atminties saugojimą bei priminė, jog Biržų kraštas Lietuvai išaugino labai daug puikių asmenybių. S.Griciūnienė perdavė Biržų rajono savivaldybės merės Irutės Varzienės sveikinimą renginio dalyviams.

Jokūbą Šerno anūkė Kristina Šernaitė prisipažino asmeniškai senelio nepažinojusi. Moteris peržvelgė svarbiausius jai artimo žmogaus gyvenimo faktus. Šiltai buvo minimas tuometinės Biržų apskrities, Nemunėlio Radviliškio Jasiškių kaimas, kuriame prieš 125 metus, liepos 14 – ąją, gimė būsimasis Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Su nostalgija buvo kalbama apie Apaščios upę, kuri kartais, pasak K. Šernaitės, primena sraunias kalnų upes, o kartais vilioja savo giliomis sietuvomis, ramybe, skaidrumu, permatomumu ir net seklumu. Politiko anūkė tvirtino, jog toks pat įvairiapusis buvo ir jos senelis. Upės savybės persidavė ir jam, ir jo broliui – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Adomui Šernui. Broliukai esą labai mėgę būti šalia Apaščios.

K.Šernaitė pasakojo, jog būsimąjį politiką pirmoji skaityti ir rašyti mokino jo motina (tai buvo būdinga visoms evangelikų reformatų šeimoms). Pastebėta, kad broliukų tėvai bendravo su knygnešiu Jurgiu Bieliniu. Galbūt ir tai turėjo įtakos, kad Jokūbas, baigęs N. Radviliškio pradžios mokyklą, patraukė į Slucko (Baltarusija) bei Tartu (Estija) gimnazijas, Tartu ir Peterburgo universitetus. Grįžęs į Lietuvą jis dirbo ir žurnalistinį darbą – redagavo „Lietuvos žinias“, vėliau tapo žurnalo „Savivaldybė“ redaktoriumi.

Paminėtas ir tas laikotarpis, kai žymusis biržietis dėstė istoriją Vilniaus „Ryto“ gimnazijoje. Visą gyvenimą J. Šernas aktyviai dalyvavo ev.reformatų bažnyčios veikloje. K. Šernaitė sakė, jog jų giminėje būta ir daugiau gabių, savo gimtinei, ev.reformatų bažnyčiai ir Lietuvai atsidavusių žmonių. Koncertas pradėtas meną mylėjusio Tado Šerno kūriniu, prisimintas meniškos prigimties Jokūbo brolis, ev. reformatų kunigas Adomas Šernas bei kitas Lietuvai žinomas giminaitis – vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas (1991m.), evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas, kunigas Tomas Šernas.

Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius džiaugėsi, kad prisimenami signatarai, kad minimas „žmogus iš šiaurės Lietuvos“, kuris 20 a. pradžioje įsitraukė į Lietuvos valstybės kūrimą, prisidėjo prie „Rytų Europos centrinio žemėlapio performavimo, ištraukė Lietuvą iš politinės nebūties“. Istorikas pastebėjo, jog tuo metu Lietuva buvo įsivaizduojama įvairiai – vieniems ji asocijavosi tik su Žemaitija, kiti mintyse kūrė didžiulę ir modernią Lietuvos imperiją.

Pasak A. Kasparavičiaus, Jokūbas Šernas tuometinėje nuolat besikeičiančioje situacijoje elgėsi labai racionaliai, logiškai, nesikarščiuodamas priiminėjo motyvuotus sprendimus, ieškojo Lietuvos valstybės tapatybės, jos ribų. J.Šerno ir kitų signatarų tuomet priimtų išmintingų sprendimų dėka 20 a. pradžioje valstybė galėjo prisikelti, „gimti kūnu ir teise“. A. Kasparavičius J. Šerną vadino vienu iš talentingiausių ir sąžiningiausių Lietuvos signatarų.

Vakarą užbaigusi biržietė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė pastebėjo, jog reformacija valstybei davė daug šviesumo ir skaidrumo. „Vyko kova už tikinčiuosius. O konkurencija – visada gerai“, – teigė signatarė. Ji kreipėsi į J. Šerno giminaitį, ev.reformatų bažnyčios generalinį superintendentą Tomą Šerną. Dvasininkui signatarė padovanojo knygą „Valstybės atkūrimas“, kurioje, pasak B. Valionytės, yra aprašytos ir Šernų giminės šaknys.

Po minėjimo vakaro dalyviai diskutavo prie vyno taurės.

Gražina Dagytė

www.ref.lt