Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Ses. Ona Vitkauskaitė MVS. Išsinerti iš savimeilės kailio (1)

2013 m. „Artuma“ Nr. 7-8

Broliai ir sesės vienuoliai pagal pal. Jurgį Matulaitį

Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis

Pal. Jurgio litanijoje girdime kreipinį: Vienuolijų atnaujintojau ir kūrėjau, melski už mus! Dar būtų galima pridėti: globėjau, vizitatoriau, mylėtojau… Tik baigęs mokslus Fribūre, jaunasis profesorius iš tėvo kapucino Honorato Koźmińskio gavo sąrašą 20 slaptų vienuolijų, kurioms reikėjo parengti įstatus, jau nekalbant apie „ponias iš Gražiosios gatvės“, kurios Varšuvoje pasiligojusiam kun. Jurgiui teikė pastogę ir dalijosi svajonėmis apie visuomenės ugdymą ir atnaujinimą. Tose svajonėse pynėsi paties Matulaičio pašaukimas į tobulumą ir vienuolijų, kaip visiškai „išsinėrusių iš savimeilės kailio“ ir „įrūgusių Kristaus dvasioje“ Viešpaties kareivių, atnaujinimą ir orientavimą į darbą dėl Dievo garbės „visur įlendant“.

Revoliucijos pagimdytas… vienuolis

Su slaptąja vienuole Cecylia Plater-Zyberk – „ponia iš Gražiosios gatvės“ – jis lindo ten, kur Bažnyčia dar nebuvo pasirengusi kišti nosies – į 1905 m. revoliucijos sukeltas darbininkų protesto bangas. Skurstantys darbininkai buvo palikti socialistų malonei. Tai kun. Matulaitį labai jaudino. Laiške dvasios tėvui Koźmińskiui jis rašė: „Dėl tų visur siaučiančių neramumų, dėl socialistų veiklos ir dėl apskritai silpnos kunigų įtakos liaudžiai jaučiu dar didesnį poreikį burtis į draugiją (kunigų, siekiančių tobulumo – aut. past.) ir to visa širdimi trokštu.“ Vietoj socializmo Varšuvos darbininkams jiedu pasiūlė Bažnyčios mokymą, kuris pasirodė esąs gerokai pranašesnis.

Tačiau būsimasis vienuolis ir vienuolė buvo paskųsti Romos kurijai kaip modernistai ir socialistai. Kadangi Šventasis Tėvas taip pat troško permainų, tie du Varšuvos veikėjai liko nenubausti. Mat popiežius Leonas XIII pats buvo enciklikos Rerum novarum, kuri aptarė Bažnyčios socialinį mokymą ir padėjo krikščioniškosios demokratijos pagrindus, autorius. Tėvui Jurgiui ji davė impulsą visam gyvenimui – ir kunigystei, ir vienuolystei. Jiedu troško revoliucijos: VISA atnaujinti Kristuje. Visa širdimi pritarė darbininkų troškimams, bet tik su Dievu, kuris vienintelis „visa daro nauja“. Tėvas Jurgis šią Bažnyčios socialinio mokslo revoliuciją matė įmanomą vienuolijų dėka.

Vienuoliai – visuomenę perkeičianti Dievo jėga

Marianas Wiśniewskis MIC, pal. Matulaičio auklėtinis Peterburgo dvasinėje akademijoje, o vėliau – marijonas ir, sakoma, dvasios sūnus, prisimena per populiariąsias sociologijos paskaitas profesorių kartojant žodžius: „Duokit mums žmonių, duokit mums žmonių.“ Karštagalvius vaikinus jaunasis profesorius nuo pirmos dienos uždegė eiti į žmones ir juos mylėti, prieš tai meiliai įspėdamas, kad tai gali daryti tik tada, jei nuolat sieki šventumo ir nepaliauji lavinęsis kaip žmogus. Wiśniewskis ir jo draugai atėjo Matulaičio pasiteirauti, ką jiems su tuo savo užsidegimu veikti: vienas visuomenei įtakos nepadarysi. Norėtų organizuotis, bet kaip? Sakoma, profesorius nusišypsojęs ir atsakęs: „Galvokite, galvokite, ir aš galvoju.“ O kai sugalvojo (tai buvo 1910 m.), pasikvietė Wiśniewskį ir laimingas įteikė atnaujintus vienuolių marijonų įstatus tardamas: „Ko ieškojai, štai turi.“ Tai buvo atsakymas: vienuoliai gali padėti pasotinti visuomenės teisingumo, gailestingumo ir šviesos alkį.

Degą ir lankstūs

Kokie tie vienuoliai pagal tėvą Jurgį? Matulaičio atnaujintus marijonų įstatus gavęs paskutinis marijonų vienuolis senasis generolas Vincentas Senkus nuliūdo – nieko iš senosios regulos nebelikę. Ne tik balto abito – jo nebuvo galimybės nešioti dėl caro valdžios persekiojimų. Tačiau tai Matulaitis vertino kaip privalumą – prasibrauti ten, kur su sutana negalėtum. Jei ne Romos kurija, tai ir ypatingo pamaldumo už skaistyklos sielas nebūtų likę. Užtai apaštalavimo dalį atnaujintojas išplėtė iki „neregėto dydžio“. Ir dar – visus sulygino: nebeliko skirtumo tarp brolių ir kunigų, ir visi, net senasis Senkus, turėjo pasirašinėti „brolis“. Argi ne šokas?! Demokratijos vėjai vienuolyne! Bažnyčioje jie stipriai padvelkė tik po Vatikano II Susirinkimo.

Buvo tikras modernistas. Netoleravo vienuolynuose jokio bereikalingo galios demonstravimo. Vizituodamas Švč. Veido Atsiteisimo seseris Varšuvoje, atleido generalinę vyresniąją Magdaleną Z. Szczepkowską dėl despotiško valdymo. Dėl panašios priežasties pirmoji jo įsteigtųjų Vargdienių seserų vyriausioji vadovė buvo pakeista vos 21 metų laikinųjų įžadų sesele. Vėl kitos vienuolijos vadovybę jis kvietė dirbti kolegialiai, leisti dirbti jaunesnėms seserims… Negalėjo pakęsti taisyklių dėl taisyklių: apaštalavimo priemonės, būdai, drabužiai – viskas turėjo tarnauti tikslui – didesnei Dievo garbei. Dėl šio tikslo eiti visur, visa panaudoti, kas geriausia. Nieko nebijoti. Tas VISA kartojasi daug kartų. Ir tai pasiekti turi padėti Mergelės Marijos ir apaštalo Pauliaus pavyzdys. Marija beveik nematoma – mama – bet kokia artima ir kiek pasitarnavo žmonijai! O Paulius – vadas, gebantis organizuoti bažnyčias didžiulėje teritorijoje, neturėdamas nei interneto, nei automobilio, neišsigąsdamas jokių kliūčių.

Vienuolis pagal Matulaitį – tai Marijos ir Pauliaus derinys. Todėl nenuostabu, kad Vargdienių seserims darbų, įkūrėjo numatytų, „pakaktų penkioms vienuolijoms“, – taip rašo kun. Tadeuszas Górskis MIC. Nenuostabu, kad jis turėjo svajonę, jog jų nesimatys išoriškai, visai kaip „ponių iš Gražiosios gatvės“ (jos nedėvi jokių abitų), kaip Mergelės Marijos – iš pirmo žvilgsnio atrodys niekuo nesiskiriančios. Dėl tokių savybių marijonams ir įkurtoms seserų vienuolijoms negali priklausyti bet kas. Bailūs netinka. Reikia vengti „menkos dvasios“ žmonių. Nes būsi siunčiamas eiti ten, kur Bažnyčiai labiausiai reikia, kur sunkiausia. Jei nesiųs – turėtum pats pasisiūlyti. Kuo daugiau laisvės, tuo daugiau asmeninės atsakomybės. VISA pagal jį apėmė ir buitį, kasdienį gyvenimą kaip raktą į žmogaus sielą, tikrą meilę žmogui.

Tėvui Jurgiui įžadai buvo jėga, kuri sutelkia norus, mintis, jausmus ir išlaisvina Karalystei. Po savųjų įžadų jis galėjo pasakyti: „Manasis mylimasis – mano, o aš – jo“ (Gg 2, 16). Pats Matulaitis sakosi po įžadų galįs daryti tai, ko anksčiau neprisiversdavo.

Brolių ar seserų bendruomenė padeda siekti tobulumo, labiau mylėti Dievą ir daugiau nuveikti Jo garbei. Galiausiai, ištikus sunkumams, nesi vienas ir nepalūžti, – nors ir likęs vienas, gali ištverti, nes niekad nesi vienas.

Kurkime kartu!

Kodėl bernardinams yra svarbus skaitytojų ir rėmėjų indėlis?