Eames Demetrios istorija Užupyje

Prieš porą savaičių Lietuvoje viešėjo žinomas amerikiečių menininkas, garsus oratorius, dizaineris ir projekto „Kcymaerxthaere“ kūrėjas Eames Demetriosas. Jis, padedant asociacijai „TEDxVilnius“ bei talkinant Užupio meno inkubatoriaus komandai, Vilnelės pakrantėje pastatė bronzinę lentą, kuri pasakoja apie paraleliniame pasaulyje vykstančius įvykius. Dabar pasaulyje yra jau 96 vietos, kuriose įvairiomis formomis pateikiami vis kiti išgalvotos istorijos fragmentai.

Dažnas, vaikščiodamas po Vilnių ir užsukęs į Užupį – daugeliui miestelėnų ir miesto svečių gerai žinomą aktyviu ir kūrybingu gyvenimu – prie Vilnelės „terasų“, ties neseniai atsinaujinusiu Užupio menų inkubatoriumi, pastebės naujovę. Tai šiuo metu Kalifornijoje gyvenančio menininko ir dizainerio Eameso Demetrioso įtaisyta bronzinė lenta, kurioje papasakota istorija apie „Teisingumo miestą“ (City of Justice).

Tai viena istorijos dalių, kurias E. Demetriosas pasakoja skirtinguose pasaulio žemynuose įrengtose bronzinėse ir akmeninėse lentose bei vadinamosiose Kcymaerxthaere istorijos vietose, – jų 21 šalyje yra beveik šimtas. Ir nuolat daugėja. „Šio projekto tikslas – paskatinti žmones nepriimti dalykų vienareikšmiškai. Norisi, kad jie matytų ne tik tai, kas yra tiesiai prieš jų akis, bet ir alternatyvas, kurios galėjo nutikti, o gal ir nutiko“, – atidengiant Vilniui skirtą lentą pasakojo A. Demetriosas.

Anot jo, vienas akivaizdžiausių įrodymų, kad įvairūs dalykai mums tampa matomi, net jei jų iš tiesų šiame pasaulyje nėra, yra žmogaus potyris skaitant knygą. „Nors prieš save matai tik raides, žodžių ir sakinių jūrą, tačiau skaitydamas tekstą jo iš tiesų nepastebi, nes galvoje atsiranda vaizdas. Ne veltui sakoma, kad knygos skaitymas yra tarsi filmo žiūrėjimas, tačiau toks, kurį sukūrei pats“, – pavyzdį pateikė „Kcymaerxthaere“ istorijos pasakotojas.

Savo interneto svetainėje E. Demetriosas „Kcymaerxthaere“ projektą prilygino romanui, kurio kiekvienas puslapis įklijuojamas vis kitoje vietoje: „Žmonės dažnai manęs klausia, ar šis romanas virtualus. Na, tik tiek, kiek virtuali savo prigimtimi yra kalba. Tačiau tu gali tiesiogiai, fiziškai aplankyti jos dalis (…). Visa tai transformuoja tavo prielaidas apie patį matymą ir jo galimybes pačia giliausia prasme – pagaliau tai tiesiog linksma ir, tikiuosi, įdomu“, – rašo jis.

Prie Eameso projekto įgyvendinimo Lietuvoje reikšmingiausiai prisidėjo „TEDxVilnius“ – plačiai žinomos tarptautinės ne pelno organizacijos TED, užsiimančios įkvepiančių naujausių idėjų sklaida – komanda ir Užupio menų inkubatorius. Būtent „TEDActive“ konferencijoje Los Andžele E. Demetriosą sutiko vienos iš „TEDxVilnius“ organizatorių Justina Stašelytė bei Rūta Kruliauskaitė ir pasikvietė jį į Lietuvą.

Pasak „TEDxVilnius“ komandos nario Mindaugo Eglinsko, padėjusio menininkui jam viešint Vilniuje, Užupis buvo pasirinktas visų pirma dėl to, kad tai demokratiška erdvė, kurioje ir šiaip vyksta daug įvairių bei įdomių dalykų. Be to, menininkui, anot M. Eglinsko, buvo svarbi ne tik pati vieta, bet ir ją supanti bendruomenė. Šiuo atžvilgiu Vilnelės pakrantė Užupyje tiek pačiam kūrėjui, tiek užupiečiams pasirodė esanti ideali vieta.

Tiesa, Vilniui skirta istorijos dalis, pavadinta „Teisingumo miestas“, tiesioginės sąsajos su Lietuvos sostine neturi, kaip ir kitose pasaulio šalyse išbarstytos istorijos: „Šis istorijos fragmentas buvo sukurtas jau prieš kurį laiką, bet vis nerasdavau jam tinkamos vietos. O kai sulaukiau pasiūlymo iš Vilniaus ir šiek tiek patyrinėjau – supratau, kad tai ta vieta, kurios ieškojau“, – sakė E. Demetriosas.

Užupio meno inkubatoriaus projektų vadovė Solveiga Gutautė prisiminė, jog pradžioje būta ir sutrikimo: „Jautėme, kad projektas tinka, tačiau galutinai neperpratome konteksto. Ėmėme klausti, o kas lentelėje bus parašyta, kodėl taip, o ne kitaip, bet netrukus supratome, kad šie klausimai neturi prasmės, nes Eameso projektas Užupiui tinka iš principo, pagal vietos viziją ir koncepciją. Užupyje kiekvienas žmogus gali laisvai interpretuoti pasaulį. Taip pat ir Eameso kūrinį“.

Žmogus, stovėdamas priešais bronzinę lentelę ir žinodamas apie dešimčių panašių egzistavimą kituose žemynuose, pačiose įvairiausiose vietose, kalnuose ir dykumoje, miestuose ir už jų ribų, turėtų išgyventi buvimo toje konkrečioje vietoje jausmą, patirti jos „vietiškumą“ ir tuo pat metu paradoksaliai persikelti į kitą, „istorijų realybę“, žinomą Kcymaerxthaere vardu, – taip būtų galima trumpai apibendrinti menininko siunčiamą žinią, kurią nuo šiol gali perskaityti ir vilniečiai bei šio miesto svečiai.

Zigmas Vitkus