2013 09 24

Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

9 min.

Rudenį pasitinkant: ką naujo leidyklos siūlo vaikams

Ruduo mestelėjo tikrai nemažai naujų knygų vaikams. Ir optimistiškų, judrių, kaip žaidimas, ir laisvalaikio, pramoginių skaitalų. Bet ir mąslios, gyvos, prasmingos literatūros. Ir aš vis tiek laikausi nuomonės, kad vaikiškas knygas gali skaityti ir suaugusieji. Ir paskui kalbėtis su savo vaikais, kodėl vieniems patiko, o kitiems, tarkim, ne. Taip bandau kalbėtis su mūsų vyriausiąja dukra. Jai toli gražu ne visos, net ne pusė man patikusių knygų patinka. Bet matydama ir suvokdama, kurios knygos jai vis dėlto patinka, tikiu, geriau ją pažįstu ir pamažu įtraukiu į nuostabų knygos pasaulį. Kuriame tau duotas tik tekstas ir iliustracijos, tačiau palikta labai daug vietos fantazijai ir kūrybingumui augti.

Taigi, gerų skaitinių!

Senovinės pasakos ir šių dienų istorijos. – Kaunas: Vaiga, 2013. 334 p.

Tai labai įdomi ir solidi pasakų knyga vaikams, šauniai ir gausiai iliustruota. Pasakos joje suskirstytos į dvi dalis: senovines ir šių dienų istorijas. O viduje į dar smulkesnius skyrius: nuotykių, princesių, svajonių, gyvulių ir kt. pasakas. Pirmojoje – senovinių – pasakų dalyje rasite bene visas žinomiausias pasaulio pasakas: Piterį Peną, Guliverio keliones, Miegančiąją gražuolę, Alisą Stebuklų šalyje, Vilkas ir septyni ožiukai ir dar daugybę kitų. Man patiko, kad jos nors ir sutrumpintos, bet bent jau ne perkurtos. Antrojoje – šių dienų – istorijų dalyje dar daugiau atradimų: negirdėtų pasakojimų iš viso pasaulio. Beje, man pačiai šioje knygoje labai patiko tolimųjų kraštų istorijos (jų esama tiek pirmojoje, tiek antrojoje knygos dalyje). Negaliu nepaminėti ir iliustracijų. Prie kiekvienos pasakos nurodoma, kas ją iliustravo. Iliustracijos kokybiškos, gražios, įdomios. Knygoje rasite 40 senovinių pasakų ir 40 šių dienų istorijų, o vaikai tikrai galės pasirinkti, kurią pasaką ar istoriją norėtų išgirst šįvakar.

Katinėlis Juodis: Saldžių sapnų. – Vilnius: Nieko rimto, 2013. 32 p.

Švelnų ir jaukų katinėlį Juodį mes jau pažįstam. Turime net keletą istorijų, o šioji – dar viena, skirta pradedantiems skaityti vaikučiams. Šiuo pasakojimu tęsiama „Aš skaitau!“ serija, kurios leidiniai pagal skaitymo lygius (0, 1, 2) suskirstyti į tris grupes. Ši knygelė skirta jau bandantiems skaityti vaikams, visos raidės tekste – didžiosios, o ir paties teksto ne tiek daug. Knygelė, kiek suprantu, sukurta pagal R. Scotton kūrinius, savy jungia bent jau du dalykus: mokymąsi skaityti ir skaitymo bei vartymo džiaugsmą. Juodis ir toliau išlieka nepaprastai mielas bei juokingas. Šįkart jis klausia: „argi ne smagu nakvoti palapinėje, pasišviesti mažu žibintuvėliu, kramsnoti pyragėlius ir stebėti dangų?“ Katinėlio Juodžio laukia nuostabus vakaras, kol mama jam neparodo staigmenos, nuo kurios net ūseliai sudreba iš baimės… Stovyklauti teks su… Spygliu! Spygliui nerūpi žvaigždės, jis vienas sušlamščia visus pyragėlius ir galiausiai specialiai išgąsdina Juodį ir Pagalį. Bet kai sutemus staiga kažkas keistas pradeda ropoti Spyglio koja, net didžiausias nenuorama suklūsta. Gerai, kad šalia yra dar du bičiuliai.

Maria Molicka. Terapinės pasakos. – Vilnius: Vaga, 2013. 200 p.

Leidėjai teigia, jog vaikų ir paauglių psichologės Marijos Molickos knyga „Terapinės pasakos“, skirta vaikams bei jais besirūpinantiems žmonėms, padės vaikams įveikti baimę ir nerimą keliančias situacijas: kai baisu eiti į darželį, nesinori į mokyklą, kai kiti tyčiojasi, kai atsiduri ligoninėje… Pati autorė viename interviu yra užsiminusi: „Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje tėvams neretai pritrūksta laiko normaliai kokybiškai bendrauti su vaikais. Dėl to atitolstama, atsiranda bendravimo, auklėjimo spragų. Esant tokiai situacijai, pasakos gali pagelbėti. Suprasdami vaikų baimes, galime padėti jų išvengti, o skaitymas kartu visada yra puiki tėvų ir vaikų bendravimo forma.“

Pasakos – vaikui artimiausi kūriniai, kuriuose realus pasaulis pinasi su išgalvotu ir kuria jam suprantamą tikrovę. Jose vaikas susipažįsta su nerimą keliančiomis situacijomis ir randa puikių pavyzdžių, kaip spręsti problemas. Čia galima sutikti draugų, patirti įvairių nuotykių, ir svarbiausia – jos gali padėti atsikratyti baimių. Stebuklingas pasakų pasaulis leidžia pakeisti įvykius, „atkerėti“ juos, susieti priežastis su pasekmėmis, t.y. su baimės apraiškomis.

Knygoje rasite ne vien pasakas, bet ir psichologės įvadą apie vaikų baimes. Taip pat tekstą apie stebuklinių ir terapinių pasakų poveikį vaikams bei kaip su šiomis pasakomis bendrauti su vaiku. Tai išties išsamus vadovas vaikų problemoms spręsti, pokalbiui, atsivėrimui.

V. Isevičiūtė. Aš norėjau sesutės. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2013. 88 p.

Viltingai laukiu naujų autorių vaikų literatūroje. Šis debiutas stebina įdomia tema: ką tik šešerių sulaukusi Emilija su tėvais iš miesto persikraustė gyventi į namą užmiestyje. Mergaitė dienas leidžia su mama, kuri vis turi nesibaigiančių darbų ir per juos net neturi kada su dukrele pasikalbėti. Taigi liūdno nuobodulio užplakta Emilija sugalvoja, kad jai reikia sesutės ir prašo to tėvų. Kol tėvai atsikalbinėja ir galvoja, Emilija nesnaudžia ir kabinasi į naująjį gyvenimą pati viena: susidraugauja su trimis kaimynų vaikais, basom kojytėm dūkstančiais net per šaltą lietų, turinčiais tikrų šuniukų, bet turinčiais ir „blindų“… Perskaitę knygą, sužinosite, ką Emilijai pavyko „išsikovoti“ – išduosiu, kad tikrai ne sesutę.

Autorė stengiasi rašyti aiškiai ir tai, ką mato ir jaučia. Jos kalba turininga, dažnai plyksteli humoro detalės, taiklios pastabos apie šiuolaikinį šeimų gyvenimą, bendravimą tarp kartų. Pasakojama jautriai, su lengva ironijos gaidele žvelgiant į nuolatinį suaugusiųjų užsiėmimą kitais, svarbesniais, didesniais reikalais nei kad pabuvimas su vaiku. Kita vertus, nors pasakojama trečiu asmeniu, jaučiama, jog tai vaikiškas požiūris į pasaulį. Su savo naivumu ir suaugusiųjų abejonių bei amžino nepasitikėjimo nesupratimu. Knygoje daug šiuolaikinio vaikų pasaulio realijų ir patirčių.

Vilniaus padavimai. Iliustravo A. Seselskas. – Vilnius:  Nieko rimto, 2013. 104 p.

Ne vienas esame girdėję legendų ir paslapčių, susijusių su Vilniumi. Visas šias istorijas miesto gyventojai šimtmečius pasakodavo vieni kitiems. Jos virto padavimais, perduodamais iš kartos į kartą. Apie užkeiktus turtus Bokšto kalno urvuose, kurie galbūt ir dabar ten tebeguli. Apie prakeiktuosius Šv. Jono bažnyčioje. Apie šulinėlį Šv. Kryžiaus bažnyčioje arba kaip buvo pastatyta Onos bažnyčia… Žinoma, ir kaip buvo įkurtas Vilnius.

Tai knyga, kurioje užrašyti šie ir kiti Vilniaus padavimai nuo pagonybės laikų iki XIX amžiaus. Šis leidinys – ne tik tautosakos rinktinė. Jis gali būti jūsų pasivaikščiojimų po miestą vadovas arba puiki dovana Vilniaus svečiams. Tai bilietas į kitokią – magišką ir paslaptingą – mūsų sostinę. Leidinys parengtas pagal P. Vingio (Prano Žukausko) sudarytą knygą „Vilniaus padavimai“.

Rinktinės Anderseno pasakos. – Kaunas: Vaiga, 2013. 34 p.

Kas gi nežino pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno? Kaip rašo D. Striogaitė, „tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį… Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia“. Per gyvenimą Andresenas parašė daugiau kaip 150 kūrinių. Šioje knygoje sudėtos rinktinės pasakos, kurias iliustravo Gaboras Totas – jo iliustracijos perteikia Anderseno kūrinių dvasią, todėl pasakų veikėjai tarsi atgyja prieš mūsų akis. Minėtoji D. Striogaitė priduria: „Anderseno pasaulis – be siaubo, mistikos ar niūrios paslapties. Tai poetiškas, nuotaikingas, šiek tiek graudokas, šiek tiek linksmas pasaulis – artimas vaiko sielai.“

Anderseno kalba išraiškinga, bet paprasta, – keliais sakiniais jis sugeba perteikti subtiliausius jausmus, giliausias emocijas. Jo pasakos moko, kad dažniausiai išvaizda yra apgaulinga, nes tikras grožis – tai ne dailūs apdarai, šauni laikysena, bet graži ir jautri siela. Anderseno pasakose pinasi realybė ir išmonė, poezija ir kasdienybė, visai įprasti ir fantastiški veikėjai.

Pati dar norėčiau pridurti, jog man asmeniškai iš septynių knygoje esančių pasakų tebuvo girdėta tik pirmoji – apie alavinį kareivėlį, kuris ir puikuojasi ant šios knygos viršelio. Visos kitos tikrai nežinomos, todėl buvo įdomu atrasti ir sekti giliaprasmės pasakos vingiais, sekti subtilią ir poetišką kalbą.

H. Webb. Pavogtas Pilkutis. – Vilnius: Alma littera, 2013. 128 p.

Tai pradinukams patraukliu šriftu išleista knyga. Ją skaityti lengva ir greita. Paprastos minimalistinės iliustracijos. Tekstas nesudėtingas, tačiau istorija pateikiama jautriai, įtraukiančiai, su įdomiai intriga ir, žinoma, gera atomazga.

Tai pasakojimas apie mergaitę Oliviją, kuri negali atsidžiaugti, kai tėvai sutinka paimti iš prieglaudos kačiuką. Ji nekantrauja parodyti nuostabų pilką augintinį savo geriausiai draugei. Pasigirti Pilkučiu trokšta ir jos vyresnis brolis Benas. Benas pasikviečia neklaužadą draugą Robą į svečius. Olivija labai nerimauja, kad berniūkščiai nenuskriaustų Pilkučio. Jos būgštavimai pasiteisina – vakare kačiukas dingsta. Ar Robas čia prikišo nagus? Kur dabar klaidžioja bejėgis padarėlis? Ar pavyks jį surasti?

Šioje istorijoje vaikai ras ir pamokymų, ir galės patys pasvarstyti, ar sugebėtų prižiūrėti gyvūnėlį. Knyga patiks jaunesnio amžiaus vaikams.

Iliustruotas anglų-lietuvių Mumių žodynėlis. – Vilnius: Nieko rimto, 2013. 128 p.

Ši knyga – puikus sumanymas padėti vaikams mokytis anglų kalbos linksmai ir nenuobodžiai. Kartu su Mumiais keliaudamas į mišką ar prie jūros, ruošdamasis vakarėliui ar šokdamas, vaikas  įsisuks į dienos sūkurį ir perskaitys trumpučius tekstukus, susipažins su konkrečiais žodžiais (pateikiama ir transkripcija, t. y., kaip vieną ar kitą žodį tarti). O iš pradžių, kaip ir dera – pradėsite nuo pažinties su veikėjais, nuo jų dienos nuotykių, taip pamažu leisdamiesi į vis įdomesnius Trolių Mumių gyvenimo nuotykius.

Troliai Mumiai mielai išmokys, kaip angliškai vadinti spalvas, formas, priešingybes, skaičius, profesijas, pomėgius, gyvūnus, keisčiausius daiktus… O įsiminti naujus žodžius padės daugybė spalvotų Tuvės Janson paveikslėlių. Smagu, kad šalia angliško teksto pateikiamas ir lietuviškas. Kiekviename puslapyje rasite ir smagių užduotėlių: tarkim, surasti, kiek puslapyje pasislėpusių paukščių, atsakyti, kokią spalvą gausite sumaišę geltoną, raudoną ir mėlyną, pasvajoti, kuo būsite užaugę, išvardyti žinomas profesijas… Kaip ir dera, pabaigoje pateikiamas žodynėlis bei nuoroda, kuriame puslapyje vieną ar kitą žodį gali rasti. Knygoje pateikiami tekstukai – iš įvairių Tuvės Janson knygų.

Žodynėlis tinka įvairaus amžiaus vaikams. Mažesnieji galės susipažinti su kalba, o kiek vyresni – papildyti ją dar neatrastais žodžiais.

Džeronimas Stiltonas. Musių šerbetas grafui. – Vilnius: Baltos lankos, 2013. 128 p.

Tai jau aštuntoji Džeronimo nuotykių knyga. Atrodo, Džeronimas puikiai įsitaisė knygose ir čia jaučiasi visai neblogai. Juo labiau, kad serijos knygelės išleistos taip, kad yra nemažiau dinamiškos, nuotaikingos už patį filmuką, žodžiai jose tarsi įgarsinti, trykštantys energija ir visomis spalvomis. Ši dali, kaip ir kitos – intriguojanti, su daugybe nuotykių ir keistų paslaptingų istorijų.

Knygos nugarėlėje Džeronimas šįkart klausia: „Kodėl leidausi, kad mane nusitemptų į Transpelakiją, į grafo Vlado rūmus? Ten rūkas toks tirštas, kad toliau nosies galiuko nieko nematyti, o nuo gyventojų trenkia česnakais! Brrr… kalbama, kad jie atbaido vampyrus…“ O kaip viskas vyko iš tiesų, ar pavyko išvaduoti pusbrolį Trapą, ar pavyko rasti keistojoje pilyje vampyrų ir juos galbūt net nufotografuoti, sužinosite perskaitę knygą.

Tiems, kas pamėgo Džeronimą, bus smagu patirti dar vieną jo nuotykį. Tiems, kurie tik dabar su juo susipažįsta, tegaliu pasakyti – Džeronimo pasaulis aktyvus, itin šiuolaikiškas, šiek tiek agresyvus, tačiau įtraukiantis ir dinamiškas. Vaikams tokias knygas skaityti tiesiog patinka. O ar naudinga, spręsti jums.

D. Almond. Mano tėtis skrajūnas.  – Vilnius: Nieko rimto, 2013. 112 p.

Knygos pelnyti apdovanojimai, man regis, visados patraukia akį. Verčia kažko iš knygos tikėtis. Suteikia jai svorio. Ši knyga yra gavusi aukščiausią vaikų literatūros apdovanojimą – H. Ch. Anderseno medalį. Taigi, puolu skaityti.

Visų pirma turiu pasakyti, kad tai keista knyga. Kitokia. Išskirtinė. Joje labai daug prasmių, nuojautų, atvirų meilės ir draugystės pliūpsnių. O gyvenimas ir pasaulio matymas išties unikalūs ir išskirtiniai bei… netikėti. Kaip ir pats turinys: mokyklinukė Elzė prižiūri ir globoja savo tėtį (tai ji keliasi rytais pirma ir ruošia pusryčius, tai ji pasako tėčiui, kad jis privalo pavalgyti pietus, nusiprausti ir rūpintis savimi, tai ji nenueina į mokyklą, kai nujaučia, jog šiandien tėčiui gali būti per sunku būti vienam…), kuris turi keistą polinkį – elgtis kaip paukštis. Išties nestandartinėje gyvenimo situacijoje veriasi nuoširdaus atvirumo ir pasitikėjimo artimiausiu žmogumi perlai. Gal tai ir naivumas, bet šviesus, viltingas. O potekstėje slypi ir skaudūs mamos netekties, kitoniškumo suvokimo ir pripažinimo klodai. Knyga puikiai ir jautriai iliustruota Polly Dunbar piešiniais.

J. Donaldson ir A. Scheffler. Grufas. – Vilnius: Alma littera, 2013. 28 p.

Eiliuotą dailininko Axel Scheffler iliustruotą knygelę skaito jau beveik 30 pasaulio šalių vaikai. Knyga pelniusi Smarties Gold Award premiją. Iš anglų kalbos vertė Violeta Palčinskaitė, tad tekstas pateiktas poetiškai, skambiai, skaityti lengva ir įdomu.

Verti puslapį po puslapio ir bandai susidraugauti su savo baimėmis.

Apie ką gi ši knyga? Ar patikėsit, kad silpnutis peliukas privertė sprukti šalin savo pikčiausius priešus: lapę, pelėdą, gyvatę? Koks jis drąsus, išmoningas ir protingas. Mažylio pabūgo netgi… grufas. Grufas? Jums turbūt irgi smalsu, kas gi tas grufas? Tikras jis ar išgalvotas? Verta jo bijoti ar ne? Keliaukite kartu su peliuku miško taku ir sužinosite.

C. Siverberg ir F. Smyth. Kaip atsiranda vaikai. – Vilnius: Versus aureus, 2013. 40 p.

„Kaip atsiranda vaikai“ – šiuolaikiška paveikslėlių knyga įvairioms šeimoms ir įvairiems vaikams. Ji skiriama patiems mažiausiems skaitytojams nuo trejų iki septynerių metų. Knygoje žaismingai ir paprastai pasakojama apie apvaisinimą, nėštumą ir gimimą. Svarbu tai, kad universaliai atsakoma į įvairiausius kontekstualius vaikų klausimus apie gimimą.

Knygoje akcentuojama: nesvarbu, kokia būtų  šeimos sudėtis, kiek žmonių dalyvauja vaiką auklėjant, kokia jų lytis ar kitos savybės, mažylis į pasaulį ateina todėl, kad jo labai laukia. Knygoje nekalbama apie žmonių lytį ir atitinkamas kūno dalis, tad tėvams paliekama pakankamai laisvės individualizuoti kiekvieno vaiko atsiradimo istoriją.

„Kaip atsiranda vaikai“ padeda mažiesiems ne tik papasakoti unikalią jų atsiradimo istoriją, bet ir suvokti ją kur kas plačiau. Šią žaismingą ir informatyvią knygą parašė seksualinis pedagogas Cory Silverberg, iliustravo pripažinta kanadiečių dailininkė Fiona Smyth.

Skaitė ir aprašė Jurga Lūžaitė