2013 09 28

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min

Dalius Stancikas. Ar parlamentas nagrinėja gandus?

Panašu, kad konservatoriai su liberalais antrą kartą išduos neteisėtai atleistus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.

Pirmą kartą jie tai padarė pernai pavasarį, kai pasiduodami Prezidentės spaudimui, neišdrįso atstatyti teisingumo – grąžinti juos į darbą ir sustabdyti naujo vadovo konkursą. Tą dešiniųjų Vyriausybei siūlė tyrimą atlikusi Seimo Antikorupcijos komisija ir tai buvo galima atlikti bent keliais politiniais ir teisiniais būdais. Garsiai deklaruojama kova su korupcija ir teisingumo siekis buvo paaukotas „vardan stabilumo valstybėje“ bei „strateginių energetinių projektų“, o iš tiesų dėl noro kuo ilgiau pabūti valdžioje.

Antrą kartą tas pats išdavystės kvapas pasklido šį pirmadienį, kai Seimo pirmininkas Vidas Gedvilas pasiūlė frakcijų vadovams sudaryti laikiną Seimo komisiją, ištirsiančią V.Gailiaus pareiškimus dėl „nusikalstamos saugumiečių gaujos“ ir neteisėtų politikų spaudimų teisėsaugai.

Šiam siūlymui labiausiai pasipriešino konservatorių vadas Andrius Kubilius ir liberalų lyderis Eligijus Masiulis. Abiejų motyvai buvo tokie: kadangi ši komisija gimė darbiečio V. Gedvilo iniciatyva, tai reiškia Darbo partijos (su kuria prieš dvejus metus dar norėjo kartu kurti koaliciją) siekį atkeršyti Prezidentei ir teisėsaugai, todėl arba V. Gailiaus kaltinimų tirti nereikia išvis, arba tą gali padaryti nuolat veikiančios Seimo struktūros.

 Ir išvis nežinia, ar parlamentas yra ta vieta, kuri turi nagrinėti gandus, taip buvusio Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo, buvusio FNTT vadovo, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko V. Gailiaus pareiškimus apibendrino A. Kubilius, kuriam paantrino ir E.Masiulis, savo frakcijos kolegos kovą prilygindamas Petro Gražulio veiklai: P.Gražulis daug dažniau ką nors linkęs kaltinti, tačiau komisijų dėl to niekas nekuria.

O štai socialdemokratas Algirdas Sysas užviršavo, kad toks tyrimas net gali pakenkti ES pirmininkaujančios Lietuvos autoritetui, todėl ši idėja – tai Rusijos siekis kompromituoti mūsų valstybę.

Kiek rimtai atrodo šie argumentai?

A. Syso argumentas gali būti paveikus tik labai jaunos demokratijos visuomenei, nes senos demokratijos valstybės kovą su politine korupcija ar spec. tarnybų savivaliavimu, rimtą parlamentinę kontrolę kaip tik vertina kaip valstybės stiprumą, o ne silpnumą. JAV parlamentas ištyrė ir viešai paskelbė neradęs įrodymų, dėl kurių buvo užpultas Irakas, pasisakė dėl neteisėtų tardymo metodų Guantanamo kalėjime, lygiai kaip nuolat tiria įtarimus dėl galimų spec. tarnybų įgaliojimų viršijimų ar jų panaudojimo atskirų politikų interesams (Vatergeito byla). Nes supranta, kad jų valstybės stiprumas pirmiausia yra ne melagingas įvaizdis, bet demokratija ir teisingumas.

Kita vertus, Lietuvos pirmininkavimui ES beliko trejetas mėnesių, tad ramybės dėlei tokias Seimo komisijos išvadas galima skelbti jau po pirmininkavimo – kitų metų pradžioje.

Kitas argumentas: kodėl V. Gailiaus labai rimtų kaltinimų negalima būtų įvertinti Seimo Nacionalinio saugumo komitete, kam reikia šiam klausimui specialios komisijos? Atsakymai net trys: todėl, kad tas komitetas, kuruojantis Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą, jau lyg ir domėjosi VSD nuodėmėmis, bet viskas baigėsi šnypštu – gal todėl, kad jam vadovauja Artūras Paulauskas, kurio pirmininkavimo Seimui laikotarpiu VSD ir įgijo nekontroliuojamas galias?

Antras todėl: V. Gailiaus kaltinimai susiję ne tik su VSD, bet ir su prokuratūra (o ši atskaitinga jau kitam – Teisės komitetui), su galimai neteisėtais sekimais (tai Kriminalinės žvalgybos komisijos kompetencija), politikų spaudimais ir t. t. – taigi tokį rimtą tyrimą išskaidžius gabaliukais, jis netektų savo vientisumo ir esmės, nebūtų kas apibendrina visą medžiagą ir mato visą vaizdą. Beje, Gener. prokuratūra taip tyrė vadinamąją Sausio 13-osios bylą – išskaidė ją smulkiais epizodais, ir todėl gavo tokį ilgą 20 metų šnypštą su keliais pasodintais senukais komunistais. 

Ir trečia – tik specialiai sukurtos laikinosios Seimo komisijos turi tuos ypatingus įgaliojimus, kokių neturi pastovios Seimo struktūros – pvz., už melą tokiai komisijai gresia baudžiama atsakomybė, o štai kitoms gali nebaudžiamai meluoti, kiek nori, ką pernai pavasarį ir darė Prezidentės patarėjas Jonas Markevičius, liudydamas Seimo Antikorupcijos komisijai.

Bet gal dešinieji visgi teisūs, kad šios komisijos kūrimo motyvas yra darbiečių kerštas Prezidentei ar teisėsaugai? Labai tikėtina, kad tokia paskata yra. Tačiau ar šis motyvas gali būti pagrindas parlamentui atsisakyti vykdyti savo konstitucinę prievolę – parlamentinę kontrolę? Kas pavojingiau valstybei: ar sustiprėjęs, anot A.Kubiliaus, Rusijos spaudimas Lietuvai, ar tai, kad piliečiai masiškai nepasitiki teisėsaugos institucijomis, kai tokio rango pareigūnai, kaip V. Gailius, jau senai viešai kalba apie korumpuotą, nusikalstamą gaują Valstybės saugumo departamente, o parlamentas į tai nekreipia dėmesio, nes neva ne tie šį tyrimą inicijavo? Tai kodėl tokio tyrimo nesiūlė patys konservatoriai ar liberalai, kurių frakcijos narys yra V. Gailius? Gal todėl, kad supranta, jog Prezidentė pažeidžia įstatymus, bet neturi rimtesnių savo kandidatų Prezidento rinkimuose? O gal tikrai visa ši istorija – tik a la Gražulio gandai?

Taigi, ką turime?

Žinom, kad prieš iškrentant Minske iš 9 aukšto labai gerai informuotas pagal einamas pareigas VSD pareigūnas Vytautas Pociūnas net keliems liudininkams pažada atskleisti apie „valstybės užvaldymą“ ir apie Lietuvoje prapuolamus milijonus, kuriuos Vakarai aukoja Baltarusijos opozicijai.

Žinom, kad iškart po V. Pociūno mirties VSD viešai šmeižė savo darbuotoją, kad V. Pociūnas iškrito šlapindamasis (šį šmeižtą oficialiai paneigė prokuratūra), taip pat melavo, kad dirbdamas Baltarusijoje V. Pociūnas jau nebuvo VSD darbuotojas (kad tai melas patvirtino teismas ir praeitą savaitę žiniasklaidoje pasirodę dokumentai – tuomečio VSD vadovo A. Pociaus raštas Baltarusijos KGB vadovui ir VSD įmokos „Sodrai“ už V. Pociūną). Kodėl VSD taip elgėsi – neatsakyta, šmeižę ir melavę (sulaužę priesaiką) pareigūnai nenubausti.

Žinom, kad buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius (tas pats, kuris patarė žurnalistams nesiknisti po V.Pociūno kaulais) išvyko į Gruziją, kur gana greitai įsigijo Gruzijos televizijos kanalą. Už kokius pinigus – valstybės tarnautojai juk tiek neuždirba? Neatsakyta.

V. Gailius pasakoja, kad, įsidarbinęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, V. Giržadas pradėjo griežtai kontroliuoti Baltarusijos opozicijai skiriamas lėšas ir jų judėjimą – iki to laiko pinigai keliavo maišais ir greičiausiai buvo pasisavinami. Ar V. Gailius sako tiesą, parlamentarams nesunku patikrinti.

Žinom, kad panašiu metu Baltarusijos paprašyta Lietuvos Teisingumo ministerija išduoda diktatoriaus režimui banko sąskaitas, į kurias keliauja parama opozicijai – dėl to nuteisiamas Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos vadovas Alesius Beliackis. Kas lėmė tokį Lietuvos nusikalstamą veiksmą: sustabdyta maišais plaukiama parama ar D. Grybauskaitės siekis draugauti su A. Lukašenka? Neatsakyta, kaltieji nenubausti.

Tik žinom, kad po VSD suorganizuoto patikrinimo melo detektoriumi V. Gailius su V. Giržadu atleisti neteisėtai – tą pernai pavasarį konstatavo Antikorupcijos komisija, o praeitą ir šią savaitę galutiniu sprendimu patvirtino ir teismas. Prisiminkim, kaip pernai po šių Antikorupcijos komisijos išvadų už valstybės lėšas išlaikomoje Nacionalinėje televizijoje buvo žaibiškai rengiamos neobjektyvios (dalyvių atstovavimu, vedančiųjų klausimais) žurnalisčių R. Miliūtės ir N. Pumprickaitės laidos, pašiepiančios Seimo komisijos nekompetentingumą. Kodėl šia tema taip skausmingai ir neobjektyviai  tuomet reagavo Nacionalinė televizija, kas už to stovi? Neatsakyta.

Žinom, kad antros instancijos teisme vykstant bylai dėl V. Giržado, VSD ėmė tikrinti, kaip šiame teisme laikomasi valstybinių paslapčių apsaugos reikalavimų. Ar tai nebuvo spaudimas teismui, naudojantis savo galiomis? Neatsakyta.

Žinom, kad Antikorupcijos komisija nustatė, kad tyrimas melo detektoriumi buvo neobjektyvus, kad prietaisas sureagavo, kai V. Gailiui ir V. Giržadui buvo užduoti dviprasmiai klausimai. Į šias komisijos išvadas Prezidentė iki šiol nereaguoja, toliau tvirtina, kad joks teismas nepakeis melo detektoriaus parodymų. Kodėl buvo užduoti dviprasmiai klausimai, kodėl Prezidentė nepasitiki Seimo komisijos išvadom net po teismų sprendimų? Neatsakyta.

Seimo Antikorupcijos komisija nustatė, kad Generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis, kuruodamas bylą dėl banko „Snoras“ bankroto ir turėdamas interesą pranešti apie „Snoro“ nacionalizavimą savo žmonos artimiems giminaičiams („Lietuvos ryto“ akcininkams ir vadovams), šiuos interesus neteisėtai nuslėpė. Šią komisijos išvadą patvirtino Viešųjų ir privačių interesų tyrimo komisija (VTEK), tačiau paneigė pirmos instancijos teismas. Spalio 7 d. laukiam antros instancijos teismo sprendimo. Tačiau Seimo komisijos išvados, kad iš visų, žinojusių apie banko „Snoro“ uždarymą, būtent D. Raulušaitis turėjo akivaizdžiausią interesą tai „nutekinti“, paneigti negali elementari logika.

Žinom, kad prokuratūra panaikino įtarimus V. Giržadui ir iki šiol neištyrė, kas visgi atskleidė „Lietuvos rytui“ paslaptį apie „Snoro“ bankrotą – anot Prezidentės, atliko valstybinio masto nusikaltimą. Kodėl Prezidentė nereikalauja Generalinio prokuroro atsakomybės už neištirtą, anot jos, tokį sunkų nusikaltimą? Kas tai ištirs? Ar prokurorai pajėgūs ištirti nusikaltimą, jei jis galimai susijęs su jų vadovais? Ar tokiais atvejais nebūtų naudinga JAV patirtis – Ypatingojo prokuroro institucija, kurios projektą praeitą kadenciją atmetė Seimas?

Žinom, kad Antikorupcijos komisija konstatavo, kad dabartinis FNTT vadovas K. Jucevičius pažeidė priesaiką, kai kandidatuodamas į atleisto V. Gailiaus vietą nuslėpė savo buvusius tarnybinius prasižengimus, taip pat pažeidė interesus, pasirašydamas pats sau teigiamą charakteristiką. Antrąją komisijos išvados dalį patvirtino VTEK, dėl jos K. Jucevičiui buvo skirta pastaba, tačiau už priesaikos sulaužymą jis neatsakė iki šiol. Kodėl? Ar dabartinė FNTT kontroliuoja pinigines lėšas Baltarusijos opozicijai? Nežinom.

Žinom, kad Antikorupcijos komisija nustatė, jog organizuojant neįtikėtinai skubų konkursą į atleisto V. Gailiaus vietą (kad tik šis nespėtų grįžti) buvęs STT vado pavaduotojas S. Urbanavičius  ir Valstybės tarnybos departamento direktorė L.Tuleikienė pažeidė teisės aktus, tačiau šie pareigūnai už pažeidimus nesulaukė jokių nuobaudų. Priešingai – S. Urbanavičius Prezidentės dėka dabar paaukštintas į STT vadovus.

Žinom, kad Antikorupcijos komisija konstatavo, kad Prezidentės patarėjas J. Markevičius du kartus melavo, tačiau jis ir toliau savo pareigose, toliau kuruoja nacionalinį saugumą.

Šį sąrašą būtų galima dar tęsti, nes viešai niekintos Seimo Antikorupcijos komisijos išvados pasitvirtino su kaupu, bet apsiribokime tik dviem – jau šių dienų įvykiais, iš kurių matyti, jog nepaisant daugelio atskleistų pažeidimų, niekas vis tiek esmingai nepakito.

Teismui nurodžius grąžinti V. Giržadą į Finansinių nusikaltimų departamentą, tiek jo dabartinis vadovas K. Jucevičius, tiek jau naujasis vidaus reikalų ministras  A. Barakauskas taip išsigando, kad nutarė leidimo atsiklausti VSD ir, kaip spėtina iš K. Jucevičiaus veiksmų, Prezidentūros. Kuo paremta tokia priklausomybė, baimė ir nekompetencija? Gal mūsų atstovai Seime pagaliau išdrįstų mums atsakyti?

O pabaigai pasiūlymas dešiniesiems: kad tokia Seimo komisija neatrodytų kaip Darbo partijos kerštas, tegu ji taip pat ištiria, už ką patyrusiam kontržvalgybininkui Kastyčiui Braziuliui, panašiai kaip V. Gailiui ir V. Giržadui, VSD atėmė galimybę dirbti su slapta medžiaga, ir kuris dešiniųjų partijų taip pat buvo išduotas „vardan valstybės stabilumo“? Ir ar tiesa vieši jo teiginiai: „Darbo partijos finansavimo šaltiniai užfiksuoti ir uždokumentuoti guli VSD seifuose. Taip pat yra žinoma, kas ir kokiu neteisėtu būdu pinigus vežė į Lietuvą. Kodėl VSD slepia nusikalstamą Darbo partijos finansavimo būdą ir šaltinį?“