2013 09 30

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

8 min

Studijų kokybė VU doktorantūroje: inovatyvumo principai, finansavimas ir studentų motyvacija

Pastaruoju metu daug kalbama apie studijų kokybę. Vilniaus universitete – tai nuolatinis rūpestis, tikslas ir vertybė. Šiuo metu universitete vykdomas projektas „VU vidinės studijų kokybės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“. Apie tai, kas šiuo klausimu daroma bei nuveikta VU doktorantūros studijų organizavimo ir vykdymo procese, dalijasi Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė, o studijų VU doktorantūroje kokybę vertina Fizikos doktorantūros komiteto pirmininkas prof. Saulius Juršėnas bei keturi studentų doktorantų atstovai.

2006-ieji – rimtas posūkis doktorantūros studijų kokybės link

Pasak VU Doktorantūros skyriaus vedėjos S. Vaškevičienės, diskusijos dėl doktorantūros proceso tobulinimo Europoje prasidėjo dar 2003 –aisiais, todėl ir VU ši tema pastaraisiais metais yra dažniausiai aptariama doktorantūros proceso dalyvių.

„Pagrindinis universiteto strateginis tikslas – jaunųjų mokslininkų rengimas ir siekis aukščiausiu lygiu įsitvirtinti Europos mokslinių tyrimų erdvėje. Todėl doktorantūros studijos turi būti orientuotos į kūrybiškų, naujos kartos mokslininkų, gebančių savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, spręsti mokslo problemas, rengimą. Taip pat labai svarbu, kad doktorantūros studijos būtų siejamos su šalies mokslo, akademinės visuomenės bei ūkio poreikiais. Manau, kad šia linkme Vilniaus universitete nuosekliai ir kryptingai yra dirbama“, – teigė S. Vaškevičienė.

Vilniaus universitetas doktorantūros studijas vykdo 26 mokslo kryptyse, čia studijuoja daugiau nei 800 doktorantų, todėl, S. Vaškevičienės įsitikinimu, doktorantūros studijų organizatoriams labai svarbi pačių studentų nuomonė. Taigi 2006 m. buvo atlikta pirmoji VU doktorantų apklausa ir tyrimas. Jo rezultatai, išvados bei pasiūlymai buvo apsvarstyti Senato komisijoje ir padaliniuose, o po to buvo numatytos atitinkamos priemonės, patvirtintos lėšos doktorantų mobilumui. „Būtent šiuos metus vadinčiau rimtu posūkiu doktorantūros studijų kokybės link Vilniaus universitete“, – apibendrino Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja.

Pakartotinė doktorantų apklausa buvo atlikta 2010-aisiais jau drauge su VU Kokybės vadybos centru. Šio tyrimo išvadose labiausiai buvo akcentuota mokslinių darbų kokybė, mokslinės aplinkos vaidmuo, doktorantų kompetencijos ugdymo, tarpdisdipliniškumo, tarptautiškumo klausimai.

Po šio tyrimo įvairiuose lygiuose buvo aptariamos priemonės bei sąlygos siekti norimų rezultatų. Kai kuriose doktorantūros mokslo kryptyse  patvirtinti aukštesni reikalavimai doktorantų mokslinėms publikacijoms nei patvirtinti Švietimo ir mokslo ministerijos, atnaujintos doktorantūros studijų programos, studijų dalykai, sandai. Patvirtinti Doktorantūros komitetai.

Projekto „VU vidinės studijų kokybės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“ svarba – neabejotina

S. Vaškevičienės įsitikinimu, projektas „VU vidinės studijų kokybės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“ suvaidino svarbų vaidmenį siekiant aukštesnės doktorantūros studijų kokybės Vilniaus universitete.

2012 m. spalį VU kokybės centras atliko tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti įvairių veiksnių svarbą doktorantų pasitenkinimui studijomis. Rezultatai buvo apibendrinti ir paskelbti. „Malonu pažymėti, kad 75.9 proc. 2012 metais dalyvavusių apklausoje doktorantų teigė, kad jie yra patenkinti studijomis ir 81 proc. norėtų likti dirbti VU ir toliau tęsti mokslinę veiklą“, – pasidžiaugė Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja.

Pasak jos, vykdant minėtą projektą, taip pat buvo  parengtas ir patvirtintas VU Doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo tvarkos aprašas, numatyti doktorantūros studijų kokybės kriterijai ir rodikliai, parengta metodinė medžiaga doktorantų vadovams ir doktorantams. „Tai, be abejonės, turės teigiamą įtaką teikiant metodinę pagalbą, vykdant doktorantūros studijų stebėseną, savikontrolę“, – sakė  S. Vaškevičienė.

Tačiau ji įspėjo, kad nors ir kokie geri būtų reglamentai, dokumentai bei tvarkos, tai savaime neužtikrins doktorantūros studijų kokybės, nes čia svarbiausia – ne reglamentai, o finansinės galimybės, kurios, pasak S. Vaškevičienės,  nėra pakankamos. „Pagaliau nesprendžiama sena doktorantų socialinės padėties problema. Labai svarbi ir pačių doktorantų motyvacija studijuoti  doktorantūroje. Sakyčiau, tai esminiai dalykai, kurie lemtų kokybę“, – pridūrė ji.

„Tačiau tikėtina, kad ir esamomis sąlygomis, parengti dokumentai ir vykdomos priemonės pasitarnaus tolesnei studijų kokybės gerinimo politikai Vilniaus universitete“, – išreiškė viltį Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja.

Inovatyvumo principai  doktorantūroje – studijų kokybės laidas

Pasak S. Vaškevičienės, siekiant  įgyvendinti pagrindinį VU principą ir tikslą –  rengti aukščiausio lygio mokslininkus – doktorantūroje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vadinamiesiems inovatyvumo principams. Šių metų birželį universitete lankėsi Europos universitetų asociacijos ekspertai, kurie domėjosi kaip šie principai taikomi.

„Iš ekspertų gavome malonią žinią ir parengtą pirminę medžiagą ,kuri bus pristatyta Briuselyje, kad iš keliolikos tikrintų Europos universitetų teigiamai buvo įvertinti tik trys (iš jų ir VU) universitetai“, – džiaugėsi S. Vaškevičenė.

Kalbant apie inovatyvumo principus, vienas jų – patraukli mokslinė aplinka. S. Vaškevičienės teigimu, VU padaliniai skiria didelį dėmesį mokslinių tyrimų bazei, sudaro galimybes aukšto lygio mokslinių tyrimų vykdymui bei tyrimų rezultatų sklaidai, stengiasi sudaryti tinkamas darbo sąlygas (laboratorijos, darbo vieta, kompiuteris, bibliotekos, informacinės paslaugos ir pan.).

Kitas principas – kompetencijų, įgūdžių ugdymas bei ryšių su gamybos sektoriais plėtojimas. Pasak Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėjos, pedagoginių kompetencijų ugdymui doktorantams gali būti numatyta  iki 100 valandų pedagoginė praktika. Kai kuriuose humanitarinių ir socialinių mokslų studijų programose yra numatyti privalomi universitetinės didaktikos, dėstymo metodikos studijų kursai. Taip pat doktorantai yra įdarbinami asistentais, lektoriais, nemaža jų dalis (ypač fizinių ,technologijos ,biomedicinos mokslų) dalyvauja mokslinėje, projektinėje veikloje. Taip ugdomas doktorantų gebėjimas vadovauti projektinei veiklai, formuojami komandinio darbo įgūdžiai.

Tarptautiškumas – tai dar vienas svarbus inovatyvumo principas, kurį įvardijo S. Vaškevičienė. Pasak jos, tarptautiškumo svarba ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai suaktyvėjo VU doktorantų mobilumas bei ryšiai su užsienio universitetais. Taigi kasmet sudaromos vis naujos sutartys tarp VU, doktorantų ir užsienio universitetų dėl bendrų mokslinių tyrimų. Pagal tokias sutartis įvairių sričių VU doktorantai studijavo ar studijuoja Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos bei Italijos universitetuose, o per pastaruosius keletą metų apgintos 7 VU doktorantų disertacijos užsienio universitetuose. Taip pat į VU doktorantų daktaro disertacijų gynimus yra kviečiami ir užsienio universitetų mokslininkai.

S. Vaškevičienė pažymėjo, kad universiteto doktorantai labai aktyviai dalyvauja Lietuvos Mokslo tarybos skelbiamuose konkursuose. Į  mokslines konferencijas, seminarus, vasaros mokyklas 2010 metais vyko 34,2 proc. bendro doktorantų skaičiaus, o 2012 metais – jau 55,5 proc.

Vis dėlto kalbėdama apie tarptautiškumą Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja išreiškė susirūpinimą, kad į pastarąsias studijas VU atvyksta labai mažai užsienio studentų – tik vienetai, nors susidomėjimas kasmet būna labai aktyvus. „Dauguma atsisako atvykti dėl finansinių problemų (nepakankamos pragyvenimui stipendijos arba mokestis už studijas).Tačiau reikėtų ir mums patiems aktyviau ieškoti galimybių, taip pat ir finansinių, kaip pritraukti užsieniečius. Gal būt šią problemą padės spręsti 2013–2020 m. VU Strateginės integruotos plėtros plane numatomos tarptautiškumo didinimo priemonės“, – esamą padėtį pakomentavo ir išreiškė viltį S. Vaškevičienė.  

Doktorantūros studijų kokybė priklauso nuo paties mokslo lygio

Fizikos doktorantūros komiteto pirmininkas prof. Saulius Juršėnas yra įsitikinęs,

kad doktorantūros studijų kokybė labiausiai priklauso nuo paties mokslo kokybės. „Koks yra bendras mokslo lygis, tokia ir doktorantūra. Ir net Vilniaus universitete skirtingose srityse tai yra skirtinga“, – teigia profesorius. Jo manymu, fizikos krypties doktorantūros studijos yra gana aukšto lygio, nes ši sritis turi gilias tradicijas, stiprias mokyklas, čia dirba dideli stiprių mokslininkų kolektyvai. „Taigi, jeigu geras vadovas, tai kokybiška ir doktorantūra. Mes čia tik užtikriname tam tikrus bazinius kursus, jei yra poreikis – ir specialiuosius, o pagrindinis darbas yra laboratorijose“, — sako jis.

Pasak prof. S. Juršėno, palyginti su ankstesniais metais, per pastaruosius penkerius ar daugiau Lietuvos moksle įvyko milžiniški pokyčiai. „Tikrai dideli pinigai yra investuoti į mokslą, atsiranda naujos laboratorijos, perkamos naujos aparatūros, kuriamos technologijos, taigi mes šiuo metu negalime niekuo skųstis. Mes matome labai spartų investicijų į mokslą augimą, tą mato ir jauni žmonės, kurie mielai pas mus pasilieka dirbti, jie randa čia temas, užduotis, taigi viskas yra daugmaž gerai.“ Profesorius patikino, kad panašios situacijos esama tiek fizikos, tiek chemijos, tiek biotechnologijų kryptyse. „Mūsų doktorantų moksliniai darbai publikuojami geriausiuose užsienio žurnaluose, juos skaito geriausi pasaulio to lygio profesionalai. Mūsų citavimai rodo, kad mūsų darbai yra vertinami ir mes dalyvaujame pasauliniame mokslo procese, mes konkuruojame pasaulyje“, – teigė jis.

Tačiau profesorius pažymėjo, jog humanitarinių mokslų srityje tarptautiškumo dar šiek tiek trūksta, kaip ir  išorinės ekspertizės, konkurencijos su užsienio universitetais. „Tiesa, ir čia situacija pamažu keičiasi, tačiau daugeliu atvejų kol kas konkuruojama tik vidaus rinkoje“, – konstatavo jis.

Fizikos doktorantūros komiteto primininkas patikino, kad siekiant studijų kokybės taip pat  griežtinami reikalavimai ir studentams, reikalaujama didesnio skaičiaus publikacijų nei yra nustatyta valstybės. „Iš tiesų jaunąjį mokslininką reikia ugdyti vos ne nuo mokyklos. Kai vyksta stojimas į doktorantūrą, šie studentai iš esmės jau yra susiformavę mokslininkai, turintys po keletą publikacijų, tad kitoje srityje jie iš esmės jau galėtų gintis disertaciją, tačiau pas mus jie tik pradeda mokytis nuo to lygio“, – teigė profesorius.

Kita vertus, vykstant tokiai sparčiai mokslo plėtrai, pasak prof. S. Juršėno, reikia didinti patį doktorantų skaičių, mokslinį potencialą. „Tai yra dabartinio išsilavinimo dalis. Visos aukštosios technologijos reikalauja aukšto lygio profesionalų, kurie užsiima tiriamąja veikla.  Taigi reikia ilgai specializuotis, ilgai dirbti, kad tam tikroje srityje pasiektum apčiuopiamų, išskirtinių, naujų rezultatų“, – įsitikinęs prof. S. Juršėnas.  Pasak jo, reikėtų turėti programą, kurios tikslas būtų nuolat pamažu didinti doktorantų skaičių, tada nenukentėtų studijų kokybė ir būtų keliamas bendras mokslo lygis Lietuvoje. „Lyginant su kitais Europos universitetais, doktorantų skaičius Lietuvoje yra gerokai per mažas, jį reikėtų bent padvigubinti“, – sako profesorius. Tačiau, kaip žinoma, tam reikalinga didinti finansavimą.

Kalbant apie projektą „VU vidinės studijų kokybės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“, prof. S. Juršėnas pripažino, kad kai kurios čia siūlomos priemonės jam pasirodė vertingos. „Buvo surinkti doktorantūrų komitetų vadovai, studentai, vyko tarpusavio pokalbiai apie iškylančias problemas, nes dažnai vienos srities doktorantūrų vadovai nežino, kokia yra situacija kitose srityse. Buvo galima pasimokyti vieniems iš kitų. Tačiau studijų kokybę iš tiesų labiausiai sąlygoja bendra fakulteto terpė, kaip visi dirba ir į tai žvelgia“, – apibendrino jis.

Kokybiška doktorantūra studentų akimis – nuo finansų iki motyvacijos

Savo nuomonę apie doktorantūros studijų kokybę išsakė ir keturi šiuo metu Vilniaus universitete studijuojantys doktorantai. Iš esmės jie teigiamai atsiliepė apie savo studijas.

Doktorantas Arūnas Tuzikas itin palankiai vertina doktorantūros studijų struktūrą,  leidžiančią iš pradžių pagilinti žinias, o vėliau jas tiesiogiai pritaikyti vykdomuose tyrimuose. Taip pat ir darbą laboratorijose, kur jam buvo sudarytos visos galimybės atlikti aktualius tyrimus, bei puikias sąlygas dalyvauti mokslinėse stažuotėse, kurių trukmė gali siekti iki pusės metų. Doktorantas pasidžiaugė galimybe lygiagrečiai doktorantūrai dirbti mokslinį darbą Lietuvos mokslo tarybos finansuojamuose tyrimuose, kas ne tik plečia kompetencijas, bet ir leidžia papildomai užsidirbti. 

VU Medicinos fakulteto doktorantė Violeta Araminaitė, čia baigusi tiek bakalauro, tiek magistro studijas, patikino, kad kokybės užtikrinimo mechanizmai Vilniaus universitete taikomi kiekviename studijų etape. Pasak doktorantės, itin svarbus vaidmuo doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo procese tenka mokslinio darbo vadovams, kurie – aukščiausio lygio Lietuvos ir pasaulio kontekste žinomi mokslininkai, tačiau daug laiko skiriantys doktorantų konsultacijoms, metodinei pagalbai rengiant straipsnius, ruošiantis konferencijoms ir t.t. „Dažnai doktorantams skiriami ir mokslininkai konsultantai, teikiantys metodinę pagalbą tyrimo klausimais. Taip sukuriama šilta universiteto bendruomenės atmosfera, grįsta glaudžiais tarpasmeniniais santykiais tarp padalinių“, – teigė medicinos doktorantė.

V. Araminaitė vienu svarbiausių Medicinos krypties doktorantūros studijų aspektų laiko tarptautiškumą, pabrėžiamą ir projekte „VU vidinės studijų kokybės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“. Tai – galimybė publikuoti savo straipsnius tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose, dalyvauti mokslinėse konferencijose, stažuotėse, tobulinti kvalifikaciją išvykose į užsienio mokslo institucijas.

Tačiau mergina apgailestavo, kad vis dėlto lėšos, skiriamos tiriamųjų darbų vykdymui, nėra  pakankamos, tad bendri tarpinstituciniai moksliniai projektai bei brangesnių tyrimų vykdymas lieka mokslinių darbų vadovų iniciatyvos klausimas, pagrįstas asmeniniais kontaktais ir pastangomis gauti lėšų iš įvairių mokslines veiklas remiančių fondų. Be to, pasak doktorantės, nepakankamai skatinamas bendradarbiavimas tarp įvairių šalių universitetų, tarptautinių konferencijų rengimas, šios iniciatyvos vėlgi paliekamos mokslinių vadovų asmeninėms pastangoms. Mobilumo lėšos skiriamos doktorantams taip pat dažnai nepakankamos mokslinio darbo viešinimui plačioje tarptautinėje plotmėje. Pasak jos, taip pat galėtų būti peržiūrėtas ir doktorantų stipendijų dydžio nustatymo klausimas, kad šie galėtų visas jėgas atiduoti vien kokybiškoms studijoms.

Nepakankamą finansavimą, kaip kliūtį kokybiškoms doktorantūroms studijoms, įvardijo ir kiti studentai. Doktorantas A. Tuzikas pasigenda ir tobulesnės dalyvavimo mokslinėse konferencijose finansavimo sistemos. „Dalyvaujant mokslinėse konferencijose išlaidos gali būti padengiamos laimėjus LMT konkursą arba VU mobilumo lėšomis. Dažnai pasitaiko, kad dar nepaaiškėjus konkursų rezultatams tu jau turi pirkti kelionės bilietus bei mokėti konferencijos dalyvio mokestį. Idealu būtu, kad doktorantas, savo studijoms gautu kažkokį, laisviau administruojamą biudžetą, iš kurio galėtų apsimokėti savo dalyvavimą konferencijose, bei kitas reikiamas išlaidas, taip pat kompiuterinės technikos įsigijimą“, – tvirtino jis.

Kalbėdamas apie studijų kokybę doktorantas fizikas Tomas Serevičius atkreipė dėmesį, jog tai priklauso nuo fakulteto „dosnumo“ bei laboratorijos, kurioje dirba studentas, „veiklumo“, t.y. gebėjimo gauti pinigų iš projektų ir už juos įsigyti reikalingos aparatūros. Pasak jo, ne visuose fakultetuose sudaromos palankios finansinės sąlygos tobulėti, vykti į mokslines konferencijas. „Taigi kokybė priklauso nuo to, kur tu dirbi“, – apibendrino T. Sederevičius, pridurdamas, kad taip pat ne visada paprasta doktorantams įsigyti būtinas knygas bei reikmenis eksperimentams.

Chemijos fakultete studijuojanti doktorantė Lina Mikoliūnaitė studijų kokybę Vilniaus universitete įvertino teigiamai, o kaip pagrindinę kliūtį kokybiškoms studijoms įvardijo studentų motyvacijos trūkumą. „Jei studentas tikrai nori studijuoti doktorantūroje, gilintis į pasirinktą tematiką, tuomet jam atsiveria tikrai plačios galimybės tiek išvykti į užsienį, tiek ir atlikti tyrimus čia, Lietuvoje, su naujausia, neseniai įsigyta aparatūra. Tačiau jei stojama tik tam, kad daugiau nelabai yra pasirinkimo, ar nenorima eiti dirbti į privatų sektorių, o motyvacijos studijuoti mažai, tai greičiausiai net ir geriausios doktorantūros studijos negalės būti vadinamos kokybiškomis“, – reziumavo VU Chemijos fakulteto doktorantė.

Parengė Jurga Žiugždienė

Projektas yra finansuojamas pagal Lietuvos 2007–2013 metų laikotarpio Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.1.-ŠMM-04-K priemonę „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.