2013 10 21

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

„Vilniaus arsenalas“ paskutinį spalio sekmadienį kviečia į muzikinę popietę

Kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“. Renginio organizatorių archyvo nuotrauka

Kamerinis ansamblis Vilniaus arsenalas tradiciškai savo bičiulius kviečia į muzikinę popietę. 2013 m. spalio 27 d.16 val., Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A, Vilniuje, klausytojų laukia Vėlinėms skirta programa, kurią atliks ansamblio muzikantai Laima Šulskutė (fleita), Rolandas Romoslauskas (altas) ir Sergejus Okruško (klavesinas). Kartu su soliste Joana Gedmintaite (sopranas) muzikantai pateiks intriguojančią baroko ir klasikinės muzikos programą: skambės J. J. Quantzo, A. Vivaldi, Ch. W. Glucko, J. Ph. Rameau ir W. A. Mozarto kūriniai. Greta jų – lietuvių muzika, nes ištikimas savo nuostatai propaguoti lietuvišką muziką ansamblis Vilniaus arsenalas atliks J. Tamulionio ir D. Kairaitytės premjeras. 

Apie lietuvių kompozitorių premjeras

Jonas Tamulionis. „LaSeRo“ fleitai, altui ir klavesinui, op. 338 (PREMJERA, 2012)  

Sukurta bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2012 m. kamerinių kūrinių konkurse ansambliui „Vilniaus arsenalas“ parašytas kūrinys „Lasero“ pelnė II premiją. Kūrinio pavadinimą LASERO sudaro ansamblio narių vardų pirmosios dvi raidės – LAima, SErgejus, Rolandas, o esperanto kalba Lasero reiškia lazerį. Kūrinyje lazerių mirgėjimo asociacijas kelia polifoninis, ritminis žaižaravimas ir glissando, tematinė medžiago sudaryta iš ansamblio narių vardų muzikinių skiemenų.  

Dalia Kairaitytė. „Trys panegirikos pagal Motiejų Kazimierą Sarbievijų“ balsui, fleitai, altui ir klavesinui (PREMJERA, 2013)

Kamerinei scenai skirta santūriai teatralizuota kompozicija buvo sukurta kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ užsakymu. Trys kūrinio dalys – tarsi to paties, šimtmečius kartojamo „spektaklio“ scenos. Jose iškyla svarbiausieji personažai Valdovas, Dorybė ir Žiogas. Šių veikėjų charakteristikos, kurias XVII a. aprašė K. M. Sarbievijus, puikiai tinka ir mūsų laikams: I d. Valdovui – pergalės ir drąsos šlovinimas kovoje su Tėvynės priešais; II d. Dorybei – gedulinga eisena, etinių vertybių pralaimėjimas žmogiškų interesų kovose; III d. Žiogui – alegorinis greit pasibaigiančio laiko paveikslas.

Apie ansamblį „Vilniaus arsenalas“

1986 m. susibūręs ansamblis aktyvią koncertinę veiklą pradėjo po metų, atidarius Taikomosios dailės muziejų Vilniuje. Čia ansamblio rengiami koncertai tapo tradiciniais, o jo pavadinimas buvo susietas su muziejaus patalpomis, kuriose XVI–XVII a. buvo laikomi ginklai.

Ansamblis atlieka įvairius kamerinės muzikos kūrinius nuo ankstyvojo baroko iki šiuolaikinių kompozicijų. Repertuaras, kurio pagrindą iš pradžių sudarė XVII–XVIII a. muzika, ilgainiui plėtėsi, įtraukiant įvairių epochų kūrinius. 1998 m. „Vilniaus arsenalas“ įrašė pirmą CD „Muzika Lietuvos dailės muziejaus galerijose“. Pastaruoju metu ansamblis vis dažniau pasirodo šiuolaikiniame amplua, didesnį dėmesį skirdamas XX–XXI a. autoriams.

„Vilniaus arsenalui“ ypač reikšminga šiuolaikinė lietuvių muzika, jo iniciatyva gimsta nauji kūriniai. 2001 m. ansamblio pradėtas kūrybinis bendradarbiavimas su iškiliausiais nūdienos Lietuvos kompozitoriais O. Balakausku, F. Bajoru, A. Martinaičiu, T. Makačinu, V. Bartuliu, J. Juozapaičiu, M. Urbaičiu, Z. Bružaite, L. Narvilaite ir kt. tęsiasi iki šiol. Nuo to laiko ansamblis inicijavo ir atliko daugiau kaip 40 lietuvių kompozitorių premjerų.

2006 m. „Vilniaus arsenalas“ pradėjo įrašinėti kompaktinių plokštelių ciklą „Erdvės ir laiko atspindžiai“, skirtą šiuolaikinei lietuvių kompozitorių kūrybai. 2006–2011 m. išleistos 4 kompaktinės plokštelės su ansamblio inicijuotais šiuolaikinių lietuvių autorių vokaliniais ciklais ir instrumentine muzika, sukurta 2001–2010 m.

Kolektyvas yra daugelio tęstinių projektų, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos festivalių dalyvis. Tai – Pažaislio (1999, 2000, 2001, 2003, 2005, 2006, 2008, 2009, 2011, 2013), Medvėgalio (2008), T. Manno (2007); Kražių (2010) festivaliai, gausybė šiuolaikinės muzikos renginių: festivaliai „Muzikos ruduo“ (2002, 2005), „Marių klavyrai“ (2006), „Permainų muzika“ (2009), „Iš arti“ (2003, 2006, 2009), Rheinsbergo naujosios muzikos festivalis (2007, „Rheinsberger Pfingstwerkstatt Neue Musik“, Vokietija). Ansamblis aktyviai koncertuoja ir yra surengęs per1000 koncertų įvairiuose Lietuvos miestuose, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Dalyvavo Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo laidų įrašuose. Nuo 1998 m. „Vilniaus arsenalas“ įgyvendino nemažai kultūrinių projektų, skirtų muzikos ir kitų menų sąveikoms.

Ansamblio „Vilniaus arsenalas“ atlikėjai:

Laima Šulskutė (fleita)

Viena kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ įkūrėjų ir ansamblyje groja nuo pat įkūrimo. Baigė Maskvos valstybinę P. Čaikovskio konservatoriją. Po studijų pradėjo aktyvią koncertinę veiklą, paruošė daug koncertinių programų: solo rečitalių, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos su įvairiais kameriniais ansambliais ir kt. Kaip solistė koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos ir Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais; grojo su Čiurlionio styginių kvartetu, Vilniaus naujosios muzikos ansambliu, pianistais A. Paley, A. Staškumi, S. Okruško, A. Vasiliausku ir kt. Su kamerinės muzikos koncertais lankėsi Prancūzijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Estijoje, Latvijoje ir kt. Dalyvavo šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje, Anglijoje, Belgijoje, Čekijoje, Ukrainoje.

L. Šulskutė aktyviai propaguoja šiuolaikinę lietuvių kompozitorių muziką, yra daugelio kūrinių pirmoji atlikėja. Dėsto Vilniaus konservatorijoje, parengė nemažai fleitininkų, kurie groja įvairiuose orkestruose ir dirba pedagoginį darbą.

Rolandas Romoslauskas (altas)

Vienas kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ įkūrėjų ir vadovas, vadovauja viešajai įstaigai studijai „Vilniaus arsenalas“. Baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, studijavo Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. Aktyviai koncertuoti pradėjo iškart po studijų, parengė nemažai solo programų. Kaip solistas koncertavo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais, dalyvavo tarptautiniuose kameriniuose festivaliuose Liuksemburge, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, surengė solinių koncertų Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, tame tarpe su pianistu Alexandru Paley (JAV). 2006 m. su Pasaulio filharmonijos orkestru koncertavo Paryžiuje ir Reimse, 2007 m. – kamerinės muzikos festivalyje Ričmonde (JAV).

R. Romoslauskas jau daug metų groja Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, yra šio kolektyvo altų grupės koncertmeisteris. Solinės muzikos repertuarą sudaro įvairi muzika nuo senų epochų autorių iki XX a. kompozitorių kūrinių. Atlikėjas ypatingą dėmesį skiria šiuolaikinei lietuvių muzikai. 2001, 2002, 2005, 2007, 2009 m. paruošė naujas solines programas (jose skambėjo ir lietuviškos premjeros, inicijuota 11 naujų kūrinių altui ir fortepijonui).

Sergejus Okruško (klavesinas)

Nuo 2000 m. yra kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ narys. Baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, studijavo Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. Yra M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatas. Aktyviai koncertuoja kaip solistas ir kamerinių ansamblių narys. Pianistas atlieka įvairių epochų kompozitorių kūrinius, ypatingą dėmesį skiria šiuolaikinei muzikai, kurią skambina ir klavesinu. Pianistas bendradarbiauja su solistais bei instrumentininkais – tai dainininkai R. Maciūtė ir A. Mizrahi (JAV), klarnetininkas A. Budrys, perkusininkas P. Giunteris, marimbininkė L. Maxey (JAV), violončelininkas M. Drobinskiu (Prancūzija). S. Okruško muzikavo su kameriniu ansambliu „Sostinės trio“, Čiurlionio kvartetu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos ir Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais; dalyvavo įvairiuose šiuolaikinės ir naujosios muzikos festivaliuose.

S. Okruško koncertinę veiklą derina su pedagoginiu darbu. Jis yra Lietuvos muzikos ir teatro Akademijos fortepijono katedros profesorius.

Solistė Joana Gedmintaitė (sopranas)

Tai viena ryškiausių Lietuvos operos solisčių, jaunosios kartos atstovė. Solistė dainuoja LNOBT, kur 2002 m. debiutavo Donos Anos vaidmeniu (W. A. Mozarto „Don Žuanas“). Solistė baigė vokalo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. I. Milkevičiūtės klasę). Dar studijų metais pelnė trečias premijas V. Jonuškaitės-Zaunienės (2001, 2002) ir „Operetė, mano meilė“ (2002) konkursuose. Jai buvo paskirta Geriausio interpretatoriaus nominaciją Tarptautiniame vokalistų seminare Beskove (2002, Vokietija), solistė išrinkta „Metų operos viltimi“ (2002), „Metų operos soliste“ (2004), suteikta garbė atstovauti Lietuvos kultūrai parodoje „Expo 2005“ Japonijoje. J. Gedmintaitė parengė daugiau kaip 10 operos vaidmenų LNOBT, Kauno muzikiniame teatre, Vilniaus kongresų rūmuose su „bohemiečiais“, dirba su iškiliausiais nūdienos operos režisieriais. Koncertavo Šveicarijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje, prestižiniame Spoleto festivalyje (JAV).

Koncerto programa

JOHANN JOACHIM QUANTZ

Trio g-moll

1.Grave 2.Allegro 3.Siciliana 4.Allegro

 

ANTONIO VIVALDI

„Domine Deus“ iš „Gloria“

Arija iš oratorijos „Triumfuojanti Judita“

Trio C-dur, RV 779

1.Andante 2.Allegro 3.Largo e Cantabile 4.Allegro

 

CHRISTOPH WILLIBALD GLUCK

Arija iš operos „Ifigenija Tauridėje“

Arija iš operos „Ifigenija Aulidėje“

 

JONAS TAMULIONIS

„LaSeRo“ fleitai, altui ir klavesinui (premjera, 2012)  


DALIA KAIRAITYTĖ

„Trys panegirikos pagal Motiejų Kazimierą Sarbievijų“ balsui, fleitai, altui ir klavesinui (premjera, 2013)

 

JEAN-PHILIPPE RAMEAU

Koncertas fleitai, altui ir klavesinui Nr. 5 d-moll

1. La Forqueray. Fugue 2. La Cupis. Rondement 3. La Marais. Rondement

 

WOLFGANG AMADEUS MOZART

Kerubino arijetė iš operos „Figaro vedybos“
Blondės arija iš operos „Pagrobimas iš Seralio“

Koncerto pradžia 16 val. Bilietai parduodami Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasoje, Aušros vartų g. 5, Vilniuje, ir 1 val. prieš koncertą Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A, Vilniuje.

Koncerto rengėjas – Lietuvos nacionalinė filharmonija.