„ICT2013“: šis tas apie ateities technologijas

Vakar baigėsi didžiausias Europos informacinių ir ryšių technologijų renginys „ICT2013: Create, Connect, Grow“ („Informacinės ir ryšio technologijos 2013: kurti, jungti, augti“). Jame dalyvavo apie 5000 šios srities atstovų iš viso pasaulio – Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnai, žymūs informacinių ir ryšių technologijų srities mokslininkai,  jaunieji tyrėjai ir studentai.

Evgenios Levin nuotrauka

„Litexpo“ parodų centre vykęs renginys išsiplėtė ir už parodų centro ribų – kupoluose įsikūrė ne tik registracijos staleliai, bet ir organizacijos bei kompanijos, buvo galima sutikti daug startuoliais vadinamų – greitai augančių ir jaunų – verslo kompanijų  atstovų. Prisistatė ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai.

„Bernardinai.lt“ lankėsi konferencijoje ir kalbino keletą tyrėjų, verslo atstovų iš užsienio bei Lietuvos. Jie pristatė savo naujus įrenginius, prietaisus, jų prototipus ar koncepcijas, naujausius tyrimus, taip pat kompiuterines ir telefonams skirtas aplikacijas.

LMTA žengia žingsnį muzikos technologijų link

Parodoje LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) Muzikos inovacijų studijų centras pristatė unikalią Garso sferą bei meno ir mokslo projektus, įgyvendinamus su Graco (Austrija) Elektroninės muzikos ir akustikos institutu (IEM) bei Karlsruhės (Vokietija) Meno ir medijų technologijų centru (ZKM).

Kaip pasakojo Garso sferą pristatęs Matthias Kronlachneris, istoriškai susiklostę taip, kad kompozitoriai nuolat eksperimentuodavo su instrumentų buvimo vietomis: padėdavo juos skirtinguose salės ar kambario vietose, ieškodavo skirtingų garsų, jų efektų savo kompozicijoms.

Evgenios Levin nuotrauka

„Iki šiol muzikos kambariuose ar salėse, kur naudojamos garso sistemos, „gyvo“ garso efekto išgauti nebuvo įmanoma, tačiau ilgainiui atsirado vienas inovatyvus būdas, vadinamas garso sfera“, – pasakojo Matthias.

Kaip aiškino jis, garso sferos atkuriamas garsas suteikia galimybę pasijausti erdvėje. „Jei du kalbėtojai įgarsinami per vieną garsiakalbį, tai jie tarsi kalba iš tos pačios pozicijos, ir juos atskirti sunku. O jei tie patys du kalbėtojai kiekvienas kalba iš skirtingų kolonėlių, atskirti juos daug lengviau. Kalbėtojų analogiją galima pritaikyti ir muzikos instrumentams: kiekvienas jų girdėsis geriau, jei klausysimės jų erdvėje, iš skirtingų pozicijų“, – aiškino M. Kronlachneris.

Trumpiau tariant, ši technologija padeda atskirti skirtingus garsus ir leidžia fokusuotis į juos visus vienu metu, nepadarydama tarp jų sumaišties, arba išskirti reikalingą, tik tą, kurio norima klausytis. 

M. Kronlachneris  Evgenios Levin nuotrauka

„Visos su garsais susijusios vietose – operose, kino teatruose, meno kūrinius eksponuojančiose salėse – siekiama atkurti garsinę aplinką, kuo įmanoma panašesnę į mūsų ausų girdimą. Be to, įvairūs garsai ar muzikos stiliai reikalauja vis kitokių atkūrimo parametrų. Norint tuos parametrus kontroliuoti, reikia išmanyti įgarsinimo technologijas arba turėti specialią sistemą“, – toliau pasakojo Matthias ir pridūrė, kad LMTA jau yra sukūrusi programinę įrangą, kuri padės  muzikos profesionalams, galvojantiems abstrakčiau ir neturintiems techninių pagrindų, suderinti visus garso sistemos parametrus.  

Taip pat Muzikos ir teatro akademijoje ketinama įrengti 24 garsiakalbių sistemą, kuri LMTA salėje (pastate prie Lukiškių aikštės), turėtų atsirasti jau šių metų pabaigoje. Tada, kaip tikino Matthias, studentai gaus progą įgyti patirties dirbant su garso sistemomis. Galbūt, viliasi jis, naują sistemą Vilniuje pavyks paskleisti ir plačiau.

Mokslininkai susirūpinę ir sveikata

Evgenios Levin nuotrauka

Didelė ekspozicijos dalis skirta sveikatai ir jos technologijoms. Rūpinamasi ne tik kaip geriau prižiūrėti sunkiai sergančius pacientus, kaip efektyviau nustatyti ligą, kaip tiksliau padaryti operaciją…

Kompanijos iš Austrijos „Guger  Technologies“ atstovai pristatinėjo ne prototipus, o masinei gamybai pristatytus ir įvairioms šalims pardavinėjamus prietaisus. Kompanija į Lietuvą atsivežė tris projektus.

M. Bruckneris Evgenios Levin nuotrauka

Vienas jų pristatomų prietaisų kompiuterio ekrane parodo smegenų žievės vietas, kurios suaktyvėja atliekant tam tikrus veiksmus. „Ši technologija itin dažnai naudojama atliekant neurologinius tyrimus arba operacijas: informacija apie aktyvias smegenų žievės sritis gaunama per keletą minučių, o iki šiol buvę tyrimų metodai tokio paties pobūdžio informaciją surinkdavo per kelias valandas, kartais – dienas“, –  pasakojo „Guger Technologies“ kompanijos atstovas Markus Bruckner.  

Evgenios Levin nuotrauka

Dar vienas kompanijos produktas – smegenų reakcijos į išorinius dirginimus sistema „Mind Beagle“. Ji parodo, kaip išoriniai dirginimai veikia smegenis. Tai ypač svarbu bandant nustatyti žmonių, esančių komoje, būseną: ar jie reaguoja į dirginimus, ar yra jiems nejautrūs.

Trečiasis prietaisas – kepurė ir jos sistema naudojama, pavyzdžiui, pacientų po insulto reabilitacijai. Prisijungęs prie sistemos ir galvodamas apie kairę arba dešinę, pacientas gali judinti robotinę ranką, kuri labai lėtai judina ir paciento ranką.

Evgenios Levin nuotrauka

Mokslininkai iš Ispanijos pristatė gydytojo ir paciento sistemą, susidedančią iš medicininių prietaisų, taip pat mobiliųjų aplikacijų bei medicininių duomenų apdirbimo sistemos. Gydytojas  ir pacientas, kaip pasakojo Lidia Manero Mijangos, yra sujungiami mobiliosios aplikacijos pagalba. Tai leidžia gydytojui gauti duomenis apie paciento būklę realiu laiku.  Gydytojas gali gauti duomenis apie kraujo spaudimo lygį, fizinę apkrovą, gliukozės kiekį kraujyje, medžiagų apykaitą, gali nuosekliai sekti kiekvienos dienos tyrimų rezultatus. Pacientas taip pat turi šią galimybę.

Paprastai nuolatinės priežiūros reikalaujantys pacientai turi pildyti dienoraščius, nuolat rašytis duomenis, o tada juos pristatyti gydytojams, tačiau ši sistema gaunamus duomenis iškart siunčia gydytojui, kuris mato juos apdirbtus savo kompiuterio lange. Esant reikalui, galima tiesiogiai susisiekti su pacientu ir duoti jam patarimų ar pasiūlyti vaistų.

L. Manero Minjagos Evgenios Levin nuotrauka

 „Mes siekiame, kad gydymas būtų kuo asmeniškesnis, kuo labiau pritaikytas pacientui“, – sakė L. Manero Minjagos.

Tiesa, visa sistema kol kas dar nėra pateikta rinkai. Prototipas pristatytas, ir šiuo metu yra išbandomas praktiškai: penkiasdešimt pacientų keliose Europos šalyse bendrauja su savo gydytojais būtent tokiu būdu. Kaip tikino technologiją pristačiusi ekspertė, šis bandymas su pacientais pagelbės ne tik aiškinantis, kaip veikia sistema, bet ir surinkti daugiau duomenų apie ligas. Jis leis atrasti algoritmus, leidžiančius geriau apdoroti duomenis, gal net leis pagal juos sugeneruoti siūlymus gydytojams.

Atradimai žaliųjų elektromobilių srityje tęsiasi

Mokslininkai iš Prancūzijos transporto, vystymosi, tinklų mokslo ir technologijų instituto pagal „eFuture“ projektą sukūrė automobilį, kuriame suderinta aibė naujų technologijų. Kaip pasakojo jį pristatinėjęs Olivier Orfila, automobilis varomas ličio-oro baterijomis.

Evgenios Levin nuotrauka

Jis turi du variklius, kuriems valdyti reikalingos „protingos smegenys“. Kaip tikino mokslininkas, dėl to automobilio kompiuterį sudaro keturi procesoriai, kurių kiekvienas turi savo funkcijas, o sugedus vienam procesorių, kiti turi galimybę perimti sugedusiojo funkcijas.

Be to, jame veikia taip pat naujai sukurta energijos valdymo sistema – subalansuojanti energijos sąnaudas tarp baterijų, skaičiuojanti, kaip efektyviau panaudoti energiją. Vairuotojas gali pasirinkti vieną iš kelių važiavimo režimų – normalųjį ir ekologišką.

Radarai, įtaisyti automobilio priekyje, apačioje, bei ant stiklų, ekrane atkuria kelio vaizdą. Jis padeda aptikti automobilius priekyje, greta. Tai leido mokslininkams sukurti dalinai nuo vairuotojo nepriklausomą automatinę automobilio valdymo sistemą.

„Kadangi projekto metu automobilio sukūrimo sąnaudos nebuvo įvertintos, tai automobilio kaina būtų galima laikyti viso projekto, kurio vertė yra 5 mln. eurų, kainą. Aišku, į masinę gamybą išleisto automobilio kaina bus nepalyginamai mažesnė“, – sakė O. Orfila.

Jis pridūrė, kad pilnai pakrautas automobilis gali važiuoti 165 kilometrus. Tai paaiškėjo bandymų mieste ir trumpoje magistralės atkarpoje metu.