Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2015 01 03

Kristina Urbaitytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Bernd Carsten Stahl. Ne iš blogos kūrėjų valios technologijų etika reikalinga

Bernd Carsten Stahl

Evgenios Levin nuotrauka

Senuosiuose mokslinės fantastikos filmuose  buvo apsvarstomos naujos technologijos, potencialus jų poveikis žmonėms, naudojimosi etika. Tai, kas buvo tik didžių režisierių vaizduotės vaisiai, dabar, galima teigti, persikėlė ir į mūsų gyvenimus.

Ir šiandien jau politikai kelia klausimus apie technologijų etiką: kaip robotai turėtų elgtis? Ar etiška, jog kompiuteriniame žaidime reikia partrenkti keletą pro šalį keliaujančių praeivių – kad ir negyvų, tik virtualioje erdvėje egzistuojančių? O kas, jei jaučiatės virtualiai išprievartautas? Ar galima skųstis nusikaltimu, nutikusiu virtualioje erdvėje?

Taigi naujosios informacinės ir komunikacinės technologijos kelia daug klausimų ne tik politikams, bet ir mokslininkams bei tyrėjams. Apie juos pasakojo vienas De Montforto universiteto Kompiuterinių technologijų ir socialinės atsakomybės fakulteto mokslininkų, Kritinių technologijų tyrimų profesorius Berndas Carstenas Stahlis.

Kuo svarbūs jūsų atliekami tyrimai?

Naujosios technologijos kelia daug klausimų dėl žmonių privatumo ir panaudojimo technikos, nes labai daug naujovių, išradimų, ilgainiui pradės kelti šiuos klausimus.Pavyzdžiui, kas turės priėjimą prie asmeninės informacijos? Kokiu pagrindu tą priėjimą turės? Kada jis legalus?

Yra ir daug įdomesnių klausimų, pavyzdžiui, dėl santykių tarp žmonių. Tarkime, faktas, kad šiuo metu pokalbis įrašinėjamas, pakeičia mano bendravimo su jumis būdą. Lygiai taip pat ir kitos technologinės priemonės keičia bendravimą, o kartais ir savęs supratimo būdus. Jos gali turėti įtakos ne tik santykiams tarp žmonių ir mašinų, bet ir identiteto – asmeninio ir kolektyvinio – supratimui. Pavyzdžiui, su kuo save sieja grupė, kaip joje vyksta pokyčiai, sąlygoti grupės narių bendravimo įvairiose platformose.

Mūsų projektas siekia apibrėžti potencialius padarinius anksčiau nei jie pasireiškia, taip pat – aprašyti, kaip juos galime interpretuoti, klasifikuoti. Keliame klausimą, ką reikėtų padaryti ateityje, ką reikia daryti dabar, kad tų etinių dilemų kiltų mažiau.

Žiūrint, kokios didelės yra kai kurios naujas technologijas ar virtualias paslaugas teikiančios kompanijos, natūraliai kyla klausimas: kiek realu, kad jūsų darbas atsispindės jų politikoje?

Taip, mes tikime, kad mūsų darbai gali pagelbėti, antraip nebūtume jų apsiėmę. Beje, didelės kompanijos į tokius dalykus gilinasi ir vertina juos atsakingai. Tai jos daro ir dėl noro atrodyti atsakingomis: jos nori turėti gerą reputaciją.

Šioje srityje turime daug pavyzdžių. Pagalvokime apie „Google“, ir kaip ji renka informaciją apie vartotojus, jų duomenis: ji kaupia duomenis apie vartotojų paiešką. „Google Streetview“ atvejis taip pat parodo, kad kompanija tik per didelius ginčus pasiekė, ko norėjo. Esu tikras, kad turėdama tyrimus apie potencialius efektus, kai kurių skandalų kompanija galėjo išvengti.

Pavyzdžiu galime laikyti ir socialinio tinko „Facebook“ privatumo nustatymus, kurie ne kartą keitėsi. Tai labai populiari, skirtingais tikslais daugelio žmonių naudojama platforma. Ir nors nesu labai didelis „Facebook“ ekspertas, informacija, kurią jie turi apie individus yra labai delikati. Jie supranta, kad bet kuris reikšmingas pakeitimas jų privatumo nustatymuose gali tapti labai skausmingas vartotojams, gali net krizę iššaukti.

Apskritai apsidairius aplink galima rasti daug žmonių, kurie, dirbdami technologijų srityje, siekia padaryti kažką gero. Kompanijos susidomėjusios savo technologijomis ir vertina potencialias grėsmes. Šį vertinimą atlieka ir šių kompanijų darbuotojai, ir tyrėjai universitetuose, mokslininkai. Visi be išimties yra susirūpinę ne tik dėl pozityvaus poveikio, bet ir dėl negatyvių siūlomo produkto padarinių.

Kaip vertintumėte saugumo tikslais oro uostuose naudojamus kūno skaitytuvus ir prieš keletą metų dėl jų kilusias diskusijas?

Kūno skaitytuvai yra labai puikus negalvojimo apie etiką pavyzdys. Tuo metu kaip tik vyko diskusijos Europos Parlamente ir buvo priimtos svarbios nuostatos dėl šalių vidinio saugumo politikos. Ir kaip tik tada kilo klausimai dėl šių kūno skaitytuvų: žmonės buvo susirūpinę savo privatumu.

Čia jau kelčiau balanso klausimus: vienoje pusėje yra saugumas, nes mes tikrai nenorime, jog lėktuve atsirastų koks teroristas, kita vertus, privatumas lygiai taip pat labai svarbus. Mano galva, šie du poreikiai – saugumo ir asmeninių duomenų apsaugos – vienas kitam neprieštarauja, juos galima suderinti. Tačiau vienintelis būdas tai padaryti – galvoti apie technologiją jos sukūrimo metu.

Dabar kūno skaitytuvai, naudojami Jungtinės Karalystės oro uostuose, neišsaugo kūno nuotraukos. Jie realiu metu paryškina nuotraukos vietas, parodydami draudžiamas medžiagas ar daiktus, uždraustus neštis į lėktuvą. Nėra jokios kalbos apie nuotraukos išsaugojimą ir laikymą, ar nuogo žmogaus kūno pamatymą, dėl ko ir kilo daugiausiai ginčų. Jei apie technologiją ir jos etinius aspektus būtų pasvarstyta ją kuriant,  ginčų nebūtų kilę.

Kokios problemos yra didžiausios? Arba apie ką reikėtų susimąstyti vartotojams?

Tiesą sakant, jei jus domina informacinių ir komunikacinių technologijų pažeidimai, pasiimkite bet kurį laikraštį. Beveik garantuoju, kad ten bus bent penkios istorijos, kuriose aprašomi technologijų etikos klausimai. Kai kas kalbės apie „Facebook“, be abejo, bus ir vietinių ginčų.

Prieš keletą metų Jungtinėje Karalystėje daug ginčytasi dėl britų telekomo programos, rinkodaros tikslais rinkusios duomenis apie vartotojus. Tai daro ir „Google“, tačiau telekomo atveju žmonės nebuvo patenkinti duomenų panaudojimo būdais.

Jau kuris laikas maži, į kūdikius panašūs robotai duodami žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga. Vienišam senam žmogui duodamas mielas žaislas, reaguojantis ir primenantis gyvą būtybę. Sergantieji šį žaislą pradeda laikyti draugu, nors išties tai – robotas. Mes keliame klausimą, ar tai etiška?

Panaši situacija ir su žmonių emocijas nuspėjančiomis mašinomis. Tarkime, jūs skambinate į kokią nors tarnybą ir prie ragelio turite palaukti eilėje. Ši technologija matuoja žmonių emocijas ir pastebi, kada žmogus susinervina. Ji sudėlioja visus į eilę priklausomai nuo laikančiųjų kantrumo. Ar norime leisti mašinoms rinkti duomenis apie žmogaus emocijas? Ar galima naudotis tuo? 

Klausimų kyla ir dėl implantų. Taip, širdies stimuliatoriai ir kiti medicininiai implantai – išradimai, gelbėjantys gyvybes ar padedantys gyventi, tačiau implantai kuriami ir komerciniais tikslais. Netgi randasi žmonių, norinčių juos turėti. Kokiu pagrindu galima leisti komercinius implantus? Ar žmonės gali savanoriškai juos įsigyti?

Uždavėte daug klausimų. Reikia suprasti, ieškote į juos atsakymų?

Europos Komisija nustatė temas, kurios jai aktualiausios šioje srityje. Ji išdėliojo prioritetus, ko norėtų pasiekti. Mūsų darbas – pasiūlyti mechanizmus ir metodologijas, kaip žmonija galėtų išvengti naujųjų technologijų neigiamų padarinių.

Yra labai daug įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiami technologijų etikos klausimai. Vien pažiūrėjus į privatumo klausimą, matysime  kiek daug apie tai kalbama, kaip bandoma sureguliuoti. Yra įstatymų, apibrėžiančių ir informacinių bei komunikacinių technologijų tyrimus, skirtingus šių tyrimų aspektus…

Tačiau nėra nė vieno didelio ir viską apimančio įstatymo, nustatančio visas gaires. Jo ir neturi būti, tačiau privalo būti tam tikra teorinė ir praktinė bazė, kuri būtų daug platesnė nei įstatymai. Ji leistų priimti teisingus sprendimus ir įstatymų, ir technologijų kūrėjams. 

Kristina Urbaitytė

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.