2013 11 26

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Pasirodė naujas žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ numeris

Baigiantis metams Bernardinai.lt išleido naują, šiais metais paskutinį žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ numerį, kurio pagrindinė tema – Ką reiškia būti Dievo pasiuntiniu (misionieriumi)? Pasak žurnalo redaktoriaus Andriaus Navicko, „pasiuntinio misija šiandien – visada provokacija. Svarbiausia, kad tai būtų Dievo meilės provokacija, o ne paties pasiuntinio religinis teroras. Taip lengva pamiršti, jog Dievas į nusidėjėlio gyvenimą įžengia gydyti, o ne įvykdyti moralinę eutanazija…“

Naują žurnalą galite pasklaidyti ČIA.

„Misionierystės tikslas – ne atversti kitatikius į savo tikėjimą, o žmogui atverti kelią pas Dievą“ – taip straipsnyje „Ką mūsų laikais reiškia būti misionieriumi?“ teigia metropolitas Antonijus iš Surožo. Eidamas piligriminiu keliu Santjago link Donatas Puslys svarsto apie kelią ir jame pasitaikančius iššūkius – kaip priimame tai, ką mums siunčia Dievas – ar nuolat viskuo skundžiamės kaip eglė iš H. Ch. Andersono pasakos ar džiaugiamės ir esame dėkingi kaip šv. Pranciškus. Jėzuitas Bruno Franguelli – misionierius gyvenantis Peru, kur mokytojauja ir dirba su agvarunų ir vambisų genčių indėnais specialiai žurnalui „Kelionė“ dalijasi savo misionierystės patirtimi, misionierystės, kuri visų pirma jam siejasi su meile, rūpesčiu ir globa. Vilniuje gyvenantys Gailestingojo Jėzaus broliai taip pat nestokoja evangelizacinės patirties tiek didmiestyje, tiek ir periferijoje. Apie tai, kaip jiems pavyksta pasiekti ir jaunų, ir senų žmonių širdis pokalbis su kun. Mariuszu Marszaleku pavadintas „Kiekviena karta turi naujai perskaityti Gerąją Naujieną“.

Rubrikoje „Šeima“ skelbiamas pokalbis su profesore Danute Gailiene – viena garsiausių Lietuvos psichologių, kuri dalijasi mintimis apie kartų santykius, apie tai, kokie sunkumai iškyla kelioms kartoms gyvenant po vienu namų stogu, apie įtampas ir solidarumą. Šiame skyriuje publikuojamas ir Anthony Esolen tekstas „Seksualinė revoliucija. Apginkite, jei galit“, kuriame autorius teigia: „Klausdami, ar vyrui bus leidžiama turėti daugiau kaip vieną žmoną, ar vyrai ir žmonos turės teisę panorėję išsiskirti, arba ar nesusituokę žmonės bus skatinami elgtis lyg būtų vedę, iš tiesų mes klausiame (sąmoningai ar ne), kokioje kultūroje norime drauge gyventi (jei išvis norime).

Skiltyje „Civitas“ Leszekas Kolakowskis svarsto apie galią ir jos sampratą šiuolaikiniame pasaulyje, Christian Jensen straipsnyje „Politikai pamiršo tikrąją priežastį, dėl kurios atėjo į valdžią“ pažymi, kad siekiant geresnės visuomenės ir gražesnio gyvenimo svarbiausia yra rūpintis savo santykiu su Dievu, rūpintis šalia esančiais žmonėmis ir puoselėti savo santykius su jais“. Jėzuitas, rašytojas ir pedagogas James Schall savo tekste klausia „Kam reikalingos senos knygos ir seni profesoriai?“

Rubrikoje „Asmenybė“ – Andriaus Navicko parengtas straipsnis apie Palaimintąją Motiną Teresę. Smulkutė, mažo ūgio albanė tapo gailestingumo ir aukojimosi kitiems simboliu. Ji įrodė, kad kiekvienas iš mūsų galime daug daugiau nei drįstume sau pripažinti… Šis straipsnis iliustruotas unikaliomis fotografijomis iš Motinos Teresės ir jos seserų gyvenimo. Antroji šio žurnalo numerio asmenybė – kunigas Juozapas Minderis iš Brazilijos, 1987 metais per primicijas savo kunigystę paaukojęs Lietuvai, kurios tuo metu dar nebuvo regėjęs, o 1995 m. atvyko čia gyventi.

Rubrikoje „Tikėjimo vartai“ publikuojamas kun. Arūno Peškaičio OFM straipsnis „Dievas ir žmogus. Tarp galios ir dovanos“, kuriame jis teigia: „Dievas, kuris visada yra santykyje, neatsiejamas nuo asmeniškumo ir nuo dovanos. asmeniškumas, dialogas ir dovana yra Biblijos ir apskritai visos krikščionybės temos.“ Per galios ir dovanos sampratą kunigas A. Peškaitis nagrinėja Dievo ir žmogaus santykius atskleisdamas, kad tikrasis santykis kuriamas per dovaną, atleidimą, atpirkimą. Peter Kreeftas straipsnyje „Krikščionybė ir naujoji pagonybė“ teigia, kad didžiausią iššūkį krikščionybei šiandien kelia ne kuri kita iš didžiųjų pasaulio religijų, bet naujoji pagonybė – žmogaus kaip naujojo Dievo religija. Aleksandras Tkačenka savo straipsnyje ieško atsakymo į klausimą „Kodėl užkietėja širdys?“ Pasak autoriaus atsakymas atrodo paprastas ir akivaizdus: dėl patirtų kančių ir sunkumų, dėl skurdo, dėl nepakeliamo sielvarto… O dar tiksliau – dėl žmogiško piktumo ir nejautrumo, į kuriuos žmogus buvo priverstas išmokti atsakyti tuo pačiu…

Skiltyje „Pokalbiai apie kultūrą“ šį kartą du susitikimai. Pirmasis pokalbis su vienu žymiausiu medžio skulptoriumi Adolfu Teresiu, savo kūryboje derinančiu sakraliąją, tradicinę skulptūrą bei modernius meninius sprendimus. Kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, medžiuose kabinamos koplytėlės, kamerinės sakraliosios bei pasaulietinės skulptūrėlės – per beveik keturis dešimtmečius trunkančią kūrybinę kelionę šis itin įdomus ir paprastas savo natūra meistras jų yra padaręs nesuskaičiuojamą gausybę, puošiančių ne tik Lietuvos šventorius, sodybas, kryžkeles, parkus, Kryžių kalną, bet ir kitus kraštus. Antrasis susitikimas su rašytoju, eseistu, literatūros kritiku, filosofu Vytautu Martinkumi. Šis pokalbis pavadintas „Literatūrinės formos kuriamos gyvenimo „mazgams“ atrišti“, kuriame kalbamasi apie istorinio romano žanrą, kaip čia siejasi pati istorija ir autoriaus požiūris į ją, daugiau apsistojama ties ankstyvaisiais rašytojo romanais „Lašai“ ir „Akmenys“.

Rubrikoje „Sielogyda“ pateikiamas Otfried Hoffe straipsnis „Senėjimo filosofija. Mankštintis, mokytis, mylėti“, kuriame autorius, remdamasis trimis skirtingų laikų autoritetais – filosofu Ciceronu, juristu, politiku Jacobu Grimmu bei filosofu Ernstu Blochu – aptaria senatvės klausimą ir šiuolaikinį požiūrį į šią „problemą“.

Tęsdami pokalbius apie ypatingą Dievo ir žmogaus susitikimo būdą – sakramentus, šiame žurnalo numeryje kviečiame pasigilinti į Kunigystės arba Šventinimų sakramentą. Vokietis pranciškonas Severinas Holocheris, jau daugiau kaip 20 metų gyvenantis Lietuvoje, yra ir Kauno arkivyskupijos seminarijos dvasios tėvas. Remdamasis savo ilgamete kunigo, pranciškono ir ugdytojo patirtimi, kun. Severimas atskleidžia kvapą gniaužiančią kunigystės slėpinio gelmę, apie kurią kalba Bažnyčios mokymas.

Rubrikoje „Atmintis“ skelbiamas teatrologės, ypatingo kilnumo ir pakantumo žmogaus Irenos Veisaitės tekstas „Tolerancija negali būti vienupė“, kuriame autorė teigia: „Kalbant apie lietuvių ir žydų santykius, didelę žalą abiem pusėms daro bet koks Holokausto neigimas ar sumenkinimas iš lietuvių pusės, iš žydų pusės – amžinas Lietuvos kaltinimas, kurį skleidžia keli žydų veikėjai spaudos puslapiuose, visur matantys tik Lietuvos dviveidiškumą ir nenuoširdumą. Esu įsitikinusi, negalima kito spausti į kampą, nes jis tik ims gintis. Būtina matyti, pripažinti ir įvertinti geras pastangas. Mes tikrai vieni kitiems reikalingi. Todėl tieskime tiltus.“

Eseistikos skiltyje „Aštuntoji diena“ – trys skirtingų autorių esė. Rima Česnauskienė klausia „Kas tas nusidėjėlis?“, Elvyra Kučinskaitė dalijasi dviem rytmečiais su Salomėja, o Jurga Lūžaitė-Kajėnienė – nekantriu švenčių laukimu.

Šį kartą rubrikoje „Skanaus“ – „Paprasti, bet neprasti itališki receptai“ su br. Karlu Bertagnin OFM, kuris siūlo pasigaminti du patiekalus – cikorijų salotas su krevetėmis ir makaronus su cukinijomis bei pomidorais.

Žurnalo pabaigoje –XIV a. vokiečių mistiko, kunigo dominikono Johannes Tauler tekstas „Būti kažkuo“, kuriame autorius kviečia tapti niekuo, nes „tik tai gali atnešti mums visišką, tikrą, esminę ir amžiną ramybę…“

Daugiau apie žurnalą skaitykite ČIA.

Įsigyti žurnalą galite ČIA

Kitas žurnalo numeris pasirodys 2014 m. vasarį.