S. Parulskio knygoje „Mano tikėjimo iltys“ – tekstai, atsiradę iš stebėjimo, patirties ir vaizduotės

Sigitas Parulskis. Mano tikėjimo iltys: tekstai, atsiradę iš stebėjimo, patirties ir vaizduotės. – Vilnius: Alma littera, 2013. – 216 p.

Naujausia Sigito Parulskio knyga – trumpų tekstų, parašytų pastaraisiais metais, rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa.

Tai tik dar vienas bandymas atkurti, ištraukti iš nebūties bent mažytę skiautelę gyvenimo audinio, kurį kaip nevilties apimta Penelopė kadaise ardžiau, plėšiau, naikinau – įnirtingai, žūtbūtinai.

Anądien mačiau plūdurą vidury upės. Jis atkakliai kovojo su srove ir dėl optinės apgaulės kartais atrodė, kad šauniai iriasi į priekį, nors iš tiesų – stovėjo vietoje.

Kiek daug pastangų reikia, kad liktum bent jau vietoje, kad atsispirtum nenumaldomai srovei.

Įsikirtęs nagais ir dantimis į tą mažą skiautelę audinio, kurį pavyko atgaminti, nustverti begalinėse, klaidžiose atminties saugyklose.

Sigitas Parulskis

Sigitas Parulskis (g. 1965) – vienas populiariausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų, Nacionalinės premijos laureatas. Jo esė rinktinė „Sraigė su beisbolo lazda“ skaitytojų išrinkta geriausia 2007 metų knyga, o už romaną „Tamsa ir partneriai“ rašytojas buvo pripažintas 2012 metų Tolerancijos žmogumi.