Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2014 01 23

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Oleksandra Bienert: „Ukrainoje turi naujai išsivystyti stipri kino pramonė“

Evgenios Levin nuotrauka

Ukrainietė Oleksandra Bienert 1983 m. gimė Černivciuose. Nuo 2005 m. ji gyvena Berlyne, kur 2009 m. įkūrė ukrainietiško kino klubą, o 2012 m. – iniciatyvinę grupę PRAVO, kovojančią už žmogaus teises Ukrainoje.

O. Bienert įsitikinimu, kinas gali būti jėga, darančia įtaką politinių įvykių eigai jos gimtojoje šalyje. Ją kalbina „Zeit“ žurnalistė Lara Sielmann.

Berlyne penkerius metus reguliariai rodote ukrainietiškus filmus. Ar įsteigti kino klubą Jus paskatino „Oranžinė revoliucija“?

Per „Oranžinę revoliuciją“ dar gyvenau Ukrainoje ir dalyvavau protestuose. 2005 m. išvykau studijuoti į Berlyną ir suvokiau, kad pranešimai apie mano šalį Vokietijoje nėra diferencijuoti. Daugelis vokiečių mažai žino apie Ukrainą. Tuo pat metu atradau ir kino mediją. Filmai, kuriuos rodau, vaizduoja skirtingus Ukrainos gyvenimo aspektus. Jais siekiu mažinti žmonių baimę nepažįstamiems dalykams ir akcentuoti socialinių santykių problematiką.

Kaip atrodo kino vakaras Jūsų klube?

Dažniausiai renkamės Kulturbrauerei, esančiame Panda kino teatre, Prenclauerberge. Renginiai neapsiriboja vien filmų peržiūromis – po jų dažnai vyksta diskusijos, kuriose dalyvauja režisieriai. Privalu diskutuoti apie tai, kas buvo rodyta ir pamatyta! Priešingu atveju neugdysime sąmoningumo ir neskatinsime pokyčių.

Kokius kriterijus turi atitikti filmas, kad jį rodytumėte?

Rodau dokumentinius ir vaidybinius jaunų Ukrainos režisierių filmus, kritiškai vertinančius padėtį mano gimtojoje šalyje.

Aukso amžių Ukrainos kinas išgyveno 7–8 dešimtmetyje, kai veikiama Sergejaus Paradžanovo kūrybos susiformavo poetinio kino tradicija. Kuo pasižymi naujasis Ukrainos kinas?

Griuvus Sovietų Sąjungai, Ukraina ėmė ieškoti naujos tapatybės. Apie tai savo darbuose kalba tokie nepriklausomo kino kūrėjai, kaip kolektyvas Babylon 13, sukūręs trumpametražių dokumentinių filmų seriją Cinema of a Civil Protest. Porą jų pristatysime šiųmetėje „Berlynalėje“.

Ar skiriasi jaunieji ir vyresnieji kino kūrėjai?

Vyresnioji karta nesidomi jaunesniąja. Ji susiformavo veikiama sovietinės pasaulėžiūros ir remiasi teiginiu: „Rodykite gražų Ukrainos kraštovaizdį ir turtingą gamtą!“ Vyresnieji kino kūrėjai atmeta jaunąją kartą, nušvilpia ją per renginius, nepriima kritiškų trumpametražių filmų formos. Jiems neįdomu, kad šios kartos režisieriai yra pastebimi tarptautiniu mastu. Deja, tai reiškia, kad jaunimas Ukrainoje turi silpną balsą. Tai stipriai apriboja galimybę kinu kritiškai diskutuoti apie esamą padėtį Ukrainoje.

Kaip jaunieji režisieriai sprendžia finansinius klausimus?

Valstybinė parama yra maža ir ją sunku gauti. Priešinga situacija susiklostė su privačiais rėmėjais: naujos kameros ir technika suteikia režisieriams galimybę statyti gerus filmus turint ribotą biudžetą.

„Berlynalė“ jau du kartus pakvietė režisierių Miroslavą Slabošpickį – savo trumpametražius filmus jis susuko išleisdamas vos 300 eurų. Ukrainoje turi naujai išsivystyti stipri kino pramonė.

Kuriame Kijevo kino teatre galima pamatyti nepriklausomo kino pavyzdžių?

Didelio pasirinkimo nėra – geriausiai žinomas kino teatras Spalis. Praėjusiais metais jame buvo parodyta 15 Ukrainos nepriklausomo kino kūrėjų darbų. Tai nėra daug, į šiuos filmus nesusirenka ir daugiau negu 1 500 žiūrovų. Daugelyje kino teatrų rodoma populiari holivudinė produkcija arba rusiški filmai.

Ar dėl savo veiklos sulaukiate pasipriešinimo?

Berlyne esu laisva. Galiu rodyti tai, ką noriu. Be ukrainietiško kino klubo, esu įkūrusi ir PRAVO – Berlyne veikiančią iniciatyvinę grupę, kovojančią už žmogaus teises Ukrainoje.

Kokių privalumų teikia politinių iniciatyvų vystymas Vokietijoje?

Vokietija yra teisinė valstybė. Ukrainoje stipriai apribota susirinkimų ir minties laisvė. Žvelgiant iš šalies atrodo, kad Vokietijos visuomenės ir politikų dėmesį į situaciją Ukrainoje atkreipiame demonstracijomis, renginiais, pranešimais spaudai ir naujienlaiškiais. Tačiau sužadinti kitos šalies susidomėjimą yra nelengva.

Oranžinė revoliucija“ neatnešė daugelio laukto perversmo. Dėl ko šiandien protestuojama Maidane?

Šiandien protestuoja ukrainiečiai, kurie jaučiasi atsakingi už savo politinį likimą ir, priešingai nei „Oranžinės revoliucijos“ metais, nenori jo patikėti prezidentui. Dėl šios priežasties valdantieji politikai sugriežtino įstatymus – jie bijo piliečių, nebepaklūstančių valdžios nurodymams. Mano tikslas – atkreipti Vokietijos ir kitų ES šalių dėmesį į Ukrainą. ES negali ribotis su šalimis, kuriose tiek mažai reiškia demokratinės vertybės.

Pagal www.zeit.de parengė Lina Žukauskaitė

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.