Magnificat vaikams: Europos skautai

Lietuvos nacionalinė Europos skautų asociacija yra didelės, 20 Europos šalių vienijančios, Europos skautų federacijos narė. Skirtingas šalis ir tautybes vienija skautijos įkūrėjo Roberto Badeno Pauelio (Baden-Powell) iškelti idealai, vienoda uniforma, vėliava, šūkiai ir ceremonijos. Trumpai mus tiesiog vadina Europos skautais. Iš kitų skautiškų organizacijų, veikiančių Lietuvoje, išsiskiriame gausia tarptautine skautiška šeima, kuri 2003 m. pal. popiežiaus Jono Pauliaus II sutikimu buvo paskelbta tikinčiųjų bendruomene.

Lietuvoje veikiame nuo 1992 metų ir į skautišką bendruomenę jungiame tris skautiškas šakas pagal amžiaus grupes. Pirmoji – mažieji vilkiukai ir vilkiukės (8–12 m.) – gyvena džiunglėse, kartu su Maugliu, Akela, Pilkuoju vilku, Bagira ir kitais džiunglių gyventojais, kuriuos aprašė Dž. R. Kiplingas „Džiunglių knygoje“. Jie visada išplėtę akis, pastatę ausis ir vieningai šaukia: „Kuo geriau! Geriau, geriau!“

Trečioji grupė – vyresnieji skautai roveriai ir vyresniosios skautės pilotės (nuo 17 metų). Jie leidžiasi į ilgąjį kelią, kuriame mokosi pažinti save ir Dievą, įveikti pasitaikančius sunkumus, atrasti savo vietą bendruomenėje, studijose, darbe. Šūkiu „Tarnauti!“ roveriai ir pilotės išreiškia aktyvią krikščionišką artimo meilę.

Laukiame visų nuo 8 iki 108 metų, nes mūsų organizacija siūlo asmeninio tobulėjimo kelią ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Susidomėjusius Europos skautų veikla prašome kreiptis el. paštu  HYPERLINK „mailto:[email protected]” [email protected] arba kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį ateiti ir susipažinti su mumis į Europos skautų rikiuotę 13.00 val. Joanitų vienuolyno šventoriuje (Antakalnio g. 27, Vilnius).

Daugiau apie mus galite rasti socialinio tinklapio „Facebook“ grupėse „Europos skautai LNESA“ arba „Europos skautai. Vilnius“.

Robertas Badenas-Pauelis 

Skautų organizaciją įkūrė lordas Robertas Badenas Pauelis, jaunas anglų karininkas. Nuvykęs į Indiją, tuometinę anglų koloniją, jis susižavi džiunglėmis. Imasi tyrinėti jos augmeniją ir gyvūnus, susidraugauja su vietiniais. Vėliau Robertą išsiunčia į Pietų Afriką, kur vyksta karas.

Jaunuolius, trokštančius būti kariais, Badenas Pauelis moko žvalgybos („žvalgas“ angliškai – scout). Moko juos šnipinėti, kaip perduoti žiną signalais ir išsisukti iš bet kokios padėties.

1907 m. grįžęs į tėvynę, Robertas įkuria berniukų skautų organizaciją, kurioje mokoma siekti taikių tikslų pasitelkus kare įgytų žinių.

Sesės skautės

Vasaros stovykla – tai pagrindinis skautiškų metų nuotykis, galintis ištikti bet kuriame Lietuvos ar Europos kampelyje. Šių metų vasaros stovykla vyko Pakutuvėnuose, o ateinančioji vyks Prancūzijoje. Jai skautės ruošiasi visus metus. Kaip naudotis kompasu? Kaip „skaityti“ žemėlapį? O ar įmanoma miške susimeistrauti stalą turint tik virvę ir pagalių? Sueigų, išvykų, žaidimų metu skautės randa atsakymus į šiuos klausimus ir sužino kitų naudingų bei praktiškų dalykų. Kitas labai svarbus mūsų veiklos aspektas – tikėjimo pažinimas ir gilinimas. Šv. Mišių aukojimas miške, vakaro maldos kalbėjimas prie laužo ar giesmių giedojimas piligriminiame žygyje skautėms leidžia geriau pažinti tikėjimą ir įlieti jo į kasdieninę veiklą.

Gyvenimas mažomis grupelėmis, kurios vadinamos patruliais, taip pat leidžia mokytis prisiimti atsakomybę, laikytis duoto žodžio, atrasti ir išreikšti savo talentus. Kiekviena mergaitė atranda savo vietą patrulyje ir prisideda prie sėkmingo jo dalyvavimo didžiuosiuose žaidimuose, olimpiadose, tyrinėjimuose bei kitokioje smagioje skautiškoje veikloje.

Štai kelios pačių skaučių mintys:

„Man labai patinka sueigos, kurių aš laukiu visą savaitę. Čia galima susirasti nuostabių draugų. Skautai myli gamtą ir mėgsta nuotykius.“ (Goda, 11 m.)

„Prisijungti prie skautų mane paskatino noras būti su gera kompanija. Tebesu čia, nes čia gera ir tikrai nenuobodu!“ (Ugnė, 13 m.)

„Tik su skautais gali patirti viską: ir vaidinti, ir dainuoti, ir keliauti, ir rankdarbiauti, taip pat susipažint su įvairiausiais žmonėmis, padėti artimui.“ (Karolina, 16 m.)

Broliai skautai

Nuotykis. Kas mėnesį vieną savaitgalį leidžiamės išvykon: pamatome dar nelankytų vietovių, patiriame kažką nauja. Mokomės būti atidūs aplinkai, gamtai, vieni kitiems. Drauge tai proga išbandyti save ir įgyti praktinių įgūdžių: išsivirti arbatos miške pliaupiant lietui, šypsotis siautėjant audrai. Kiekvienas ko nors išmoksta ir nustemba, kad ir pats gali ko nors išmokyti kitą. Tai, ko išmokstame per metus, turime progą išbandyti vasaros stovykloje. Paprastai ji trunka dvi savaites. Įsikuriame miške ar pamiškėj. Pievoje ar aikštelėje plazda iškeltos vėliavos, kasdien čia renkamės į rikiuotę. Kiekvienas skautas priklauso tam tikram vienetui (patruliui), o kiekvienas patrulis įsikuria atskiroje pastovyklėje ir tvarkosi savarankiškai: gaminasi valgyti, prižiūri ugnį, ruošiasi varžyboms, vakaro laužo vaidinimui. Vakaro laužas – tai tarsi senoviškas susitikimas, kur skirtingi žmonės susirenka draugėn prie ugnies. Ir per dainas bei žaidimus gali atrasti daug ką nauja. Svarbiausia yra išdrįsti leistis į nuotykį. Juk mes čia ne vieni.

„Vasaros stovykla buvo nuostabi, įgijau daug patirties. Patiko stovyklauti su belgais. Skautas esu todėl, kad mėgstu gamtą, man patinka būti su komanda. Skautauju dar neilgai, todėl dar nedaug ką moku, bet tikiuosi jau greitai patobulėti.“ (Domantas, 14 m.)

„Skautavimas atveria kelius į daugybę naujų patirčių, pažinčių, nuotykių. Būdamas skautu jauti, kaip augi, tobulėji tiek fiziškai, tiek dvasiškai.“ (Ignas, 16 m.)

„Skautauju jau 7 metus ir dabar jau net neįsivaizduoju, kaip galėjo mano gyvenimas susiklostyti be skautų. Tai nėra būrelis ar užklasinė veikla, tai – gyvenimo būdas, oras, kuriuo aš kvėpuoju…“ (Paulius, 17 m.)