„Prospekto galerijoje“ – A. Macijausko paroda „Negraži fotografija“

Aleksandro Macijausko fotografija

Vasario 5 d., trečiadienį, 17.30 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto fotografijos galerijoje“ atidaroma Nacionalinės premijos laureato Aleksandro Macijausko fotografijų paroda „Negraži fotografija“. Parodos atidaryme dalyvaus ir autorius.

Aleksandras Macijauskas gimė 1938 m. Kaune. 1973–1977 m. savarankiškai studijavo Vakarų filosofiją. 1967–1973 m. dirbo „Vakarinių naujienų“ Kauno skyriaus fotokorespondentu. 1973 m. buvo Lietuvos fotomenininkų draugijos atsakingas sekretorius Vilniuje, nuo 1974 m. – Kauno skyriaus pirmininkas.

1978 m. Tarptautinė fotomenininkų federacija A. Macijauskui suteikė fotomenininko vardą, 1994 m. – nusipelniusio fotomenininko garbės vardą. 1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, 1995 – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2006 m. Balio Buračo premija. 2006 m. įteiktas Lenkijos prezidento apdovanojimas „Auksinis kryžius“.

A.Macijauskas dalyvauja parodose nuo 1965 m. Jo darbai eksponuoti šalia tokių menininkų kaip Werner Bischof, Bill Brandt, Henri Cartier-Bresson, Andre Kertesz, Paul Strand ir Edward Weston. Iš viso yra dalyvavęs daugiau kaip 150 parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Tarp svarbiausių jo darbų tokie ciklai kaip „Demonstracijos“ (1965–1985), „Lietuvos kaimo turguose“ (1968–1987), „Veterinarijos klinikose“ (1977–1994), „Atmintis“ (1965–2004), „Išeinantys medžiai“ (1984–2001), „Kaunas pro autobuso langus“ (2007–2009).

Aleksandro Macijausko fotografija

Gal ir buvo tik du tokie lietuviai fotografai maištininkai, nuolat kvescionavę įprastą fotografijos sampratą: Aleksandras Macijauskas ir Vitas Luckus. Sukilo vėliau ir jaunimas, bet tai jau buvo „bangos“ maištas, o Aleksandras Macijauskas ir Vitas Luckus nuolat spirgėjo iš prigimties.

Fotografijos ir kino kritikas Skirmantas Valiulis. „7 meno dienos“, Vilnius, 1977.

Aleksandro Macijausko darbuose negrožis tampa tuo, kas užmena būties mįslę, priverčia mus susimąstyti apie gyvenimą ir mirtį.

Algirdas Gaižutis. „Literatūra ir menas“, 1993.

Labiau apnuoginančio gyvenimo reiškinius menininko lietuvių margoje fotografijoje aš nežinau. Net ir tiems, kurie fotografuoja nuogus vyriškos ir moteriškos lyties piliečius, vargu bau ar pavyksta taip apnuoginti žmogaus kūną ir dvasią kaip Aleksandrui Macijauskui, fotografuojančiam apsirengusius veterinarus ir turgaus žmones.

Alis Balbierius. „Literatūra ir menas“, 1997.

Aleksandras Macijauskas kuria fotografijas iš kasdieninės realybės dalelyčių. Jo vaizduojamos sąveikos tampa portretiniais simboliais, nevaržomai kalbančiais apie gyvenimą. Tokios raiškos priemonės giliai įleidusios šaknis meno istorijoje, pradedant P. Pikaso „Gernika“ ir baigiant F. Gojos gyvenimo detalėmis.

Steve Yates, Museum of New Mexico, 2001.