2014 02 11

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

M. K. Čiurlionio menų mokykloje vyko jaunųjų choro dirigentų konkursas

Trečią kartą Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje organizuojamas vieno iškiliausių Lietuvos dirigentų Jono Aleksos vardo jaunųjų choro dirigentų konkursas šiais metais sulaukė 15 dalyvių iš visos Lietuvos menų ir muzikos mokyklų, gimnazijų ir konservatorijų. Šiais metais konkursas dar ypatingesnis, nes minimos 75 Jono Aleksos gimimo metinės. Konkurso tikslas – supažindinti jaunuosius menininkus ne tik su Maestro asmenybe, bet ir su šių dienų dirigentais.

Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje savo kelią pradėjo ne vienas garsus šalies dirigentas – J. Aleksa, G. Rinkevičius, R. Šervenikas ir kt. Maestro S. Sondeckis šioje mokykloje įkūrė pirmąjį moksleivių styginių instrumentų orkestrą, o dirigentas M. Staškus dabar sėkmingai vadovauja moksleivių simfoniniam orkestrui.

,,Dirigento profesija daugeliui atrodo labai paslaptinga, – pastebi M. Staškus. – Paslaptingi ir sunkiai suprantami rankų judesiai, kartkartėmis nuo natų pakylančios orkestrantų ar choristų akys – tikra mįslė žiūrovams, stebintiems, kaip tarpusavyje susikalba dirigentas ir orkestras. Ne mažesnė paslaptis tai yra ir patiems dirigentams. Tie, kurie ją įmena – pasiekia rezultatą.“

Atrodytų, kad svarbiausia dirigento funkcija – taisyklingas darbas su dirigento lazdele, tačiau daug svarbesnis yra muzikinis mąstymas ir gebėjimas interpretuoti. Anot M. Staškaus, profesionaliam dirigentui būtina plati pasaulėžiūra, išugdyta valia ir kūrybiškumas. Taip pat labai reikalingi ir vadybos įgūdžiai – kaip tinkamai organizuoti muziką, įtaigiai perteikti tai, ką sukūrė ir norėjo pasakyti autorius.

,,Lietuvoje dirigento profesija nėra populiari – nedaug norinčių ir galinčių valdyti tokį didelį ir sudėtingą organizmą kaip orkestras ar choras“, – sako Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos chorinio dirigavimo ir dainavimo skyriaus vedėja Saulė Kriščiūnaitė. – Mokiniai retai kada susidomi dirigavimu nuo pat vaikystės. Dažniausiai jie pradeda nuo kitos muzikinės specialybės, o tik paskui į rankas paima dirigento lazdelę. Ši specialybė itin įvairialypė ir reikalaujanti puikios reakcijos, pastabumo, vidinės pusiausvyros ir valios, o svarbiausia – plačiausio išsilavinimo. Ne veltui sakoma, kad dirigavimui reikia subręsti.“

Pedagogė cituoja nuo pat mažų dienų dirigento karjeros siekusį Joną Aleksą: „dirigentas – tai ne tik muzikas, kuris išmano vokalą, puikiai pažįsta instrumentus ir kitas garsų meno subtilybes, bet ir turi psichologo, aktoriaus, režisieriaus, organizatoriaus, architekto ar net filosofo savybių“. Ir pastebi – nedaug tokių žmonių, kurie sugebėtų visas jas įvaldyti. „Norisi tikėtis, kad šis konkursas paskatins dar jaunuosius dirigentus rinktis šį nelengvą, bet užburiantį kelią. Maestro Jono Aleksos vardas įpareigoja siekti aukščiausių tikslų“, – sako Saulė Kriščiūnaitė.

Šiemet konkurso komisijos pirmininku tapti pakviestas profesorius Vytautas Miškinis. Savo prisiminimais apie Joną Aleksą konkurso uždarymo metu dalinosi jo sesuo, teatrologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė I. Aleksaitė ir bendraklasis, vargoninkas B. Vasiliauskas.

Konkursas vyksta keliais turais – iš pradžių mokiniai diriguoja prie fortepijono laisvai pasirinktą stambios formos kūrinį, arba sceną iš operos, dainą a cappella irprivalomą kūrinį, o įveikę šį etapą, savo dirigavimo įgūdžius išbando su choru. Kai kuriems dalyviams ši dirigavimo su choru patirtis būna pirmoji. Jauniesiems dirigentams konkurso metu talkina Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos lygių balsų choras (vad. R. Gražinis), kurio nariai vėliau renka labiausiai patikusį jaunąjį dirigentą.