2014 03 14

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Gabriela Baczynska. Rusijos ortodoksų Bažnyčia – V. Putino koziris Ukrainoje?

Kai Rusijos pajėgos perėmė Krymo kontrolę Ukrainoje, Rusijos ortodoksų Bažnyčios vadovas kalbėjo apie „vidaus politinę krizę“ šioje šalyje.

Patriarchas Kirilas pakartojo prezidento V. Putino argumentą, išjuoktą Vakaruose, esą ginkluoti vienetai Ukrainos pietiniame regione buvo ne rusų kareiviai, bet savigynos pajėgos, bijančios dėl savo saugumo įvedus naują tvarką Kijeve.

Putino glaudūs ryšiai su Bažnyčia, aljansas, kurį jis dar labiau sustiprino per savo trečiąją prezidentavimo kadenciją per patriarchą Kirilą, dabar vaidina vis svarbesnį vaidmenį užsienyje.

Rusijos ortodoksų Bažnyčia, skaičiuojanti 165 mln. žmonių, gali būti geriausias Putino ginklas, siekiant įgyvendinti savo svajonę – reintegruoti bent dalį buvusios Sovietų Sąjungos. Sovietų Sąjungos žlugimą jis yra pavadinęs „didžiausia geopolitine 20-ojo amžiaus katastrofa“ .

Buvęs šnipas V. Putinas visad rėmė Rusijos stačiatikių bažnyčią, palaikydamas jos konservatyvesnį sparną, taip siekdamas kompensuoti prarastą liberaliau mąstančių miestiečių paramą, kurios neteko per 2011-12 metų protestus.

Anot Kremliaus kritikų, pernelyg glaudžią valstybės ir bažnyčios sąjungą simbolizuoja trijų „Pussy Riot“ grupės narių įkalinimas dvejiems metams už prieš Putiną nukreiptus protestus, įvykdytus pagrindinėje Maskvos stačiatikių katedroje.

„Dėl Ukrainos, kaip ir kitais atvejais, Rusijos stačiatikių bažnyčia šiomis dienomis, deja, negali turėti jokios pozicijos, kuri skirtųsi nuo valstybinės. Bažnyčia vis labiau ir labiau tampa politikos instrumentu“, – sakė politikos analitikas Dmitrijus Oreškinas.

Vasario 26 d. Užsienio reikalų ministerija ir Patriarchas padarė bendrą pareiškimą apie tai, kas, anot jų, buvo išpuoliai prieš garbingus istorinius vienuolynus Kijeve ir Počajevskajoje, Vakarų Ukrainoje, įspėdami apie galimus religinius konfliktus.

Šeimos reikalas

Rusija panaudojo tariamą grėsmę Maskvos patriarchato tikintiesiems, teigdama turinti teisę siųsti karius į Ukrainą – apsaugoti savo piliečius ir rusakalbius.

Maskva ir Kirilas ne kartą apibūdino Ukrainą kaip Rusijai „brolišką“ tautą, tačiau daugelio Kijevo provakarietiškus siekius išreiškusių protestuotojų retorika radikaliai skyrėsi.

„Esame visi labai susirūpinę tuo, kas vyksta Ukrainoje. Tai tas pats, lyg šie įvykiai vyktų mūsų šalyje, ar kiekvieno iš mūsų šeimoje“, –sakė Kirilas vasario 26 d.

Bažnyčia ir Maskva stovėjo petys į petį ir kitais užsienio politikos klausimais, tarp jų ir dėl Sirijos – šis konfliktas taip pat supriešino Rusiją su Vakarais Šaltojo karo laikų stiliumi.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ir Kirilas pakartotinai pasmerkė, anot jų, išpuolius prieš krikščionis ir jų bažnyčias Sirijoje.

Religijos ir diplomatijos mišinys buvo taikomas ir Gruzijoje, kai Rusijos stačiatikių bažnyčia buvo vienintelis bendravimo kanalas tarp Maskvos ir Tbilisio, kai ryšiai nutrūko per 2008 metų karą.

Rusija vėliau pripažino nepriklausomais du nuo Gruzijos atskilusius regionus Osetiją ir Abchaziją.

Tačiau per pirmuosius pokario susitikimus Ukrainoje 2011 m. Kirilas ir Gruzijos ortodoksų patriarchas Ilja sutarė, jog Maskvos patriarchatas nesieks Gruzijos patriarchato priklausomybės.

Vietoj to, Kirilas sakė, jog jiedu „broliškai“ padiskutavo apie Bažnyčios gyvenimą Abchazijoje ir Osetijoje – panaši kalba dabar taikomas Ukrainos atžvilgiu.

Ir nors Rusija nuverstąjį prezidentą Viktorą Janukovyčių vis dar laiko teisėtu Ukrainos prezidentu, Kirilas kovo 2 d. telefonu kalbėjo su dabartiniu Ukrainos valstybės vadovu Aleksandru Turčinovu.

Trumpas vėliau Bažnyčios paskelbtas pareiškimas teigė, kad jie apsikeitė nuomonėmis apie padėtį Ukrainoje, kad Kirilas išklausė, kaip Turčinovas vertina situaciją ir išreiškė didelį susirūpinimą dėl smurto šalyje. Apie politiką neužsiminė.

Reintegruojant posovietinę erdvę

Maskvos remiama Ukrainos stačiatikių bažnyčia pavaldi Kirilui, kurio oficialus pavadinimas – Maskvos ir visos Rusios patriarchas – yra nuoroda į viduramžių valstybę, kurios sostinė buvo Kijevas. Būtenet iš čia kildina savo šaknis šiuolaikinė Rusija.

„Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos tautų brolystė yra pasiekta daugelio mūsų protėvių kartų didelėmis pastangomis“, – teigė Kirilas savo kovo 2-sios pareiškime apie Ukrainą.

„Ši mūsų širdyse egzistuojanti realybė turi nulemti mūsų ateitį ir negali būti paaukota laikinų interesų vardan“.

Rusijos stačiatikių Bažnyčia oficialiai nepripažįsta mažesnės konkuruojančios stačiatikių bažnyčios Ukrainoje, kuri atskilo nuo Maskvos patriarchato po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Kai kurie įspėjo, kad pernelyg glaudūs saitai su Ukrainos valstybe gali sulaukti neigiamos Rusijos stačiatikių bažnyčios reakcijos, nes ji galėtų sumažinti savo palaikymą, atstumdama tuos, kurie nenori stiprinti Kijevo ryšių su Maskva.

Paliudydamas, jog galėjo būti įspėtas apie tokį pavojų, Kirilas taip pat teigė, kad „darys viską, kas įmanoma“, jog įtikintų Rusijos institucijas išvengti „civilių mirčių Ukrainos žemėje“.

„Jei Kirilas pralaimės Ukrainoje, jis taps vis mažiau patrauklus Kremliui“.

Tai įvyko po to, kai vyriausias Maskvai pavaldžios Ukrainos stačiatikių Bažnyčios dvasininkas Metropolitas Onufrijus kreipėsi į jį, ragindamas panaudoti savo įtaką užtikrinant Ukrainos teritorinį vientisumą po Rusijos teiginių, kad ši žada siųsti karius į Krymą.

„Jei taip nutiktų, ukrainiečių ir rusų tautos būtų įtrauktos į katastrofiškų padarinių mūsų šalims atnešiančią konfrontaciją“, – rašė Onufrijus.

Įvykiai Ukrainoje keičiasi kas valandą, Carnegie centro Maskvoje religijos ekspertas Aleksejus Malašenka sakė, jog Kirilas balansuoja ant labai siauros linijos.

Aštriai eskaluojamos krizės kontekste regioninis parlamentas Kryme ketvirtadienį balsavo už prisijungimą prie Rusijos ir šis neteisėtu laikomas veiksmas iškart sulaukė Kijevo ir Vakarų pasmerkimo.

„Rusijos stačiatikių bažnyčiai kyla pavojus palaipsniui prarasti Ukrainą, jei ji tiesiog pažodžiui kartos Kremliaus liniją. Kyla rizika, kad ji taps tik nacionaline Rusijos bažnyčia“, – sakė Malašenka . „Jei Kirilas pralaimės Ukrainoje, jis taps vis mažiau patrauklus Kremliui“.

Net namuose ne visi eina išvien su Kirilu.

„Tai, ką aš matau šiandien, yra melas iš visų pusių“, – sakė Maskvos dvasininkas Andrejus Kurajevas – retas kunigas, kartais atvirai kritikuojantis Bažnyčią ir Rusijos vyriausybę. „Vyksta jokių ribų nepripažįstantis informacinis karas, kurį vykdo tiek Kremliaus propagandistai, tiek ir esantys Kijeve ir Vakarų Ukrainoje“.

Pagal Reuters.com kovo 7 d. parengė S. Žiugždaitė

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.