Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

„Semme“: VU absolventų dokumentika apie etnokultūrą

Epizodas iš filmo kūrėjų komandos susitikimo su Jonu Trinkūnu.

Goodlife Photography nuotrauka

Šiųmečiame „Kino pavasaryje“ debiutuos dvejus metus kurtas režisieriaus, VU žurnalistikos studijų absolvento Ernesto Samsono ilgametražis dokumentinis filmas „Semme” (prūsiškai „žemė“) apie Lietuvos etnokultūrą. Filmo kūrėjai siekė atskleisti gamtos, tautodailės ir religijos temas, nepamiršdami baltiškojo paveldo.

Idėja sukurti filmą kilo VU verslo administravimo ir vadybos absolventui Simonui Naudžiui po to, kai jis susipažino su kartografu, geografu, ilgamečiu VU žygeivių klubo vadu Tadu Šidiškiu. Jis jau pusę amžiaus su jaunimu žygiuoja po Lietuvą, nepaisydamas nei fizinio nuovario, nei gamtos kaprizų. T. Šidiškis yra ir vienas iš trijų pagrindinių dokumentikos veikėjų. Deja, kitam jų – kriviui Jonui Trinkūnui – premjeros sulaukti nebuvo lemta… Trečiuoju veikėju pasirinktas tautodailininkas, medžio meistras Algirdas Verseckas. Vienas esminių filmo tikslų buvo įamžinti šias asmenybes, užfiksuoti jų veiklą ir darbus.

Tačiau žiūrovai išvys ne tik juos. Mintimis iš ekrano dalysis folkloro dainininkė Veronika Povilionienė, etnologas Libertas Klimka, mitologas, religijotyrininkas Dainius Razauskas, archeologas Vykintas Vaitkevičius ir etnologas Vytautas Tumėnas.

„Man svarbi galimybė įamžinti žmones, kurie gyvenimo darbais įrodo, kad, norint gyventi prasmingai, nereikia vaikytis nei turtų, nei šlovės: užtenka dirbti mėgstamą darbą – tą, kuriame matai prasmę“, – yra sakęs S. Naudžius.

Jis džiaugiasi, kad pavyko suburti nebijančius dirbti iš idėjos žmones, kuriems įdomu tai, ką daro. Pavyzdžiui, kurti filmo dizainą padėjo specialistai Olga Viachorka ir Dmitrijus Voitovas iš Baltarusijos, o montažo režisierė Audinga Kučinskaitė dirba ir gyvena Anglijoje.

Muziką filmui sukūrė amerikietis Kyle’as Raubas, kilęs iš Šiaurės Karolinos. Jis prisipažino, kad mūsų tradicijos pasirodė artimos, apčiuopiamos ir gyvos. „Svarbus pasirodė ir atskleidžiamas ryšys su gamta, siekis pažinti aplinką, kurioje gyveni. Gamtos motyvą siekiau išryškinti sušvelnindamas elektroninius garsus. Ko gero, mane įkvėpė ir Lietuvos topografijos iškalbingumas. Džiaugiuosi galėjęs prisidėti prie filmo kūrimo ir esu dėkingas už suteiktą galimybę“, – sakė K. Raubas.

„Filmas man davė labai daug. Turtingus, kupinus pažinimo ir darbingus dvejus metus. Daug žinių apie žygeivių judejimus visoje Lietuvoje, Sąjūdžio ištakas, kraštotyrinę veiklą ir Vilniaus universiteto „Ramuvą“. Paskatino keliauti po Lietuvą ir domėtis tautos šaknimis. Filmo kūrimo procesas praplėtė asmenines kompetencijas ir organizacinius gebejimus“, – prisipažino S. Naudžius.

„Su visomis filmo temomis buvau susidūręs anksčiau. Studijų metais kalbinau Joną Trinkūną, lankiausi „Amatų gildijoje“, bet tik pradėjęs kurti filmą pamačiau juos kaip tuos vedlius, turinčius tikslus, išpuoselėtas tradicijas ir jų nuoširdumą dalinantis jomis su kitais. Tada supranti, kad jie mūsų šviesuliai, kuriuos pažinti tenka tik mažai daliai mūsų. Tai nutinka todėl, kad dažnai nesugebame peržengti savo komforto ribos ir savaitgalį skirti 15 kilometrų žygiui, pusdienį praleisti stebint ir klausant tautodailės meistro ar gamtoje švenčiant tikrąsias lietuviškas šventes prie milžinkapių ar piliakalnių“, – mintimis dalijosi E. Samsonas.

„Susipažindama su filmo veikėjais, specialistais, dalyvaudama renginiuose, bendraudama su jaunais kūrybingais, veikliais žmonėmis ir kitais bendraminčiais ir bendrakeleiviais, turėjau galimybę pamatyti, kas lietuviams buvo ir yra svarbu, kiek to, ką turėjome, dabar gyva ir kokiomis formomis tai pasireiškia. Kartu tai klausimas ir sau pačiai – kas man svarbu, artima, ar jaučiu save tradicijoje, ar jaučiuosi visumos dalimi, ar jaučiuosi sava tarp savųjų ir ką vadiname savastimi“, – samprotavo VU semiotikos studijų magistrė Viktorija Jonkutė, viena filmo kūrėjų komandos narių.

Kūrybinė grupė jau surengė keletą filmo pristatymų: pernai „Semme“ pristatyta LLTI seminare „Literatūros salos, kultūros archipelagai: baltistika be sienų“, šiemet devintokams–vienuoliktokams Vilniaus Valdorfo mokykloje, Vilniaus Senvagės gimnazijoje, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje, Vilniaus Baltupių progimnazijoje.

Agnė Grinevičiūtė