2014 05 06

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Kasmet išmetama trečdalis pasaulyje pagaminto maisto

Didžiulio tarptautinės visuomenės dėmesio sulaukusi Jungtinių Tautų ataskaita apie klimato kaitą, jos žalą, prognozuojamą ateities perspektyvą – ne vienintelė šiuo metu aktuali tema, iškelta kaip probleminė tarptautinėse diskusijose. Dar viena plačiai svarstoma bėda – maisto švaistymas ir iš to kylantys nuostoliai.

„Manau, tai – ne vien turtingų šalių bėda ir ji nė kiek ne mažiau svarbi mūsų tautiečiams, – įsitikinusi žemės ūkio atašė pavaduotoja Laima Čigriejūtė Vitkauskienė. – Paskaičiuota, kad statistiškai vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto.“

Susimąstyti verčiantys faktai

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) valstybių narių bei mokslininkų pateiktais duomenimis, kasmet yra išmetama 1/3 viso pasaulyje pagaminto maisto. Šie produktai išmetami viso maisto gamybos proceso metu: auginant (pvz., neatsakingai planuojant), gaminant (brokuojant), pakuojant, pervežant iki prekybos vietos, prekiaujant. Suomijos vyriausybės apskaičiavimais, vienas žmogus visos Europos mastu išmeta iki 76 kg maisto per metus. O štai kaštai, susiję su išmetamu maistu, planetos gyventojams sudaro net 750 mlrd. JAV dolerių per metus. Išmetami maisto produktai anaiptol nėra aktualūs tik kažkuriam atskiram pasaulio regionui, jų netausojama nei namie, nei darbo vietoje ar net už 1000 km restorane atostogaujant.

Neefektyviai naudojame ir natūralius gamtos išteklius: dėl maistui sodinamo žemės ploto poreikio užtikrinimo eikvojamas dirvožemis, kertami miškai. Žemės derlingo ploto neveiksmingo naudojimo kaštai siekia 42 mlrd. dolerių (įtraukta dirvos erozijos, kuriai įtakos turi vandens ir vėjo, miškų iškirtimo faktoriai). Išmetamo maisto kiekis sudaro net 28 proc. pasaulio sėjamosios žemės ploto (1,4 mlrd. ha), o tai tolygu Kinijos, Mongolijos ir Kazachstano teritorijoms kartu sudėjus. Išeikvojamas vandens kiekis, skirtas realiai išmetamo maisto derliui užauginti, siekia 250 km3, o tai prilygsta Volgos metiniam tėkmės kiekiui, tris kartus didesniam vandens kiekiui už Ženevos ežero dydį arba tai galėtų užtikrinti viso pasaulio vartotojų poreikį namų apyvokos reikmėms. 172 mlrd. dolerių – tai vandens kaštų, reikalingų aprūpinti auginamo, bet išmetamo derliaus drėkinimui. Dėl žemės ūkio gamybai didinamų plotų ir neveiksmingai naudojamų natūraliųjų išteklių kenčia biologinė laukinių ir jūros gyvūnų, miško augalų įvairovė, o tai sudaro 32 mlrd. dolerių per metus.

Yrantys nesuvartoti užauginto augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktai pagamina iki 3,3 gigatonų anglies dioksido. Jei šį išmetamų dujų kiekį sukoncentruotume vienoje vietoje, tai galėtų atsispindėti kaip trečioji pasaulio šalis (po JAV ir Kinijos), išmetanti į atmosferą didžiausią dujų kiekį. Mokslininkų apskaičiavimais, tai kasmet sudarytų 429 mlrd. dolerių.

Tarptautinės rekomendacijos

Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, ekonomiškai naudingiau maistą perdirbti nei išmesti. Veiksmingesnis būtų išmetamo maisto (atliekų) veiksmų prevencinis planas nei sprendimai, kaip kovoti su perpildytu sąvartynų turiniu. Turkijos žemės ūkio ministerijos apskaičiavimais, vertinant nuo 2013 metų pradžios vykdomos akcijos „Nemėtykime savo duonos“ (sudžiūvusios duonos perdirbimo kampanija) rezultatus, per metus buvo sutaupyta 1,3 mln. dolerių.

Siūloma pasinaudoti D. Britanijos pavyzdžiu ir remti nesuvartoto maisto perdirbimo gamybinius projektus, kurie leidžia sutaupyti arba prekybos vietose mažinti maisto produktams naudojamos pakavimo medžiagos nuostolius. D. Britanijos duomenimis, 2011 m. iš gyventojų perdirbti surinkto maisto kiekis siekė 250,000 tonų (palyginti su 2010 m. išaugo 54 proc.). Tikimasi, jog 2014 m. apskaičiavimais surinktos maisto atliekos sieks 300,000 tonų, o tai galėtų būti perdirbama į elektros energiją 30 tūkst. namų, jei maisto perdirbimas būtų orientuotas į elektros gamybą. D. Britanijos vyriausybės apskaičiavimais, po aktyvių pirmųjų dviejų akcijų buvo sutaupyta 1 mln. tonų pakavimo medžiagos, o išmetamo maisto – 2.3 mln. tonų (pinigine išraiška tai sudarytų apie 5 mlrd. eurų). Visuomenės vartotojiškas požiūris keitėsi lygiagrečiai: pastaruosius 3 metus sumažėjo 10%, o buitinių atliekų nuo 2007 m. – 15%.

Manoma, jog naudinga efektyvinti maisto logistikos grandį, kurios metu maisto nuostoliai yra didžiausi. Rusijos Federacijos duomenimis, net 17 proc. viso užauginto derliaus prarandama dėl ilgo transportavimo.

Edukaciniais tikslais vertėtų skatinti išmetamo maisto prevenciją mokyklose ir viešojo maitinimo įstaigose. Vokietijos pavyzdžiu galima vykdyti vis populiarėjančias viešinimo kampanijas interaktyviomis priemonėmis, prieinamas išmaniesiems įrenginiams, pvz., programėlių išmaniesiems telefonams pavidalu. Būtina visuomenei viešinti problematikos esmę (pavyzdžiui, didžiausiose Lenkijos parduotuvėse pirkėjams dalinami lankstinukai, skatinantys atsakingą vartojimą).

FAO nariai, siekdami mažinti išmetamo maisto kiekį (Lietuva FAO narė – nuo 1992 m.), siūlo skatinti įvairias informacines kampanijas, „Maisto banko“ akcijas, jį pakartotinai pagaminti, perdirbti, o, tik neradus jokių alternatyvų išmesti į sąvartyną.

Ar kada galėjote pagalvoti, kad, sumažinus išmetamo maisto kiekį bent 20 proc., užtektų išmaitinti viso pasaulio badaujančiuosius, o t. y. net 842 milijonus žmonių?