Anne Applebaum. Paskutinė demokratinė pasaulio taurė?

Paskutinės dienos prieš kiekvieną didžiausią pasaulinio lygio sporto turnyrą visada primena laiko patikrintą ritualą. Likus keliems mėnesiams, stadionai yra neparengti, o viešbučiuose nėra karšto vandens. Greitkeliai primena dulkėtus kelius, o atletai neturi kur miegoti. Vietiniai laikraščiai prognozuoja katastrofą. Ar paplūdimio tinklinio finalas neįvyks dėl tinklo trūkumo? Ar atrankos rungtynės tarp Paragvajaus ir Dramblio Kaulo Kranto neprasidės, nes teisėjai negalėjo nusileisti nebaigtame oro uoste?

Tačiau tai niekados nenutinka. Ar tai būtų Olimpiada, ar Pasaulio futbolo čempionatas, ar koks kitas ekstravagantiškas sporto spektaklis, jis visada įvyksta. Pietų afrikiečiai, rusai ar britai darbuojasi dieną ir naktį, meta milžiniškus pinigus į infrastruktūrą, ir galiausiai viskas baigiasi sėkmingai: krepšinio arena užbaigta, naujas šuolių su slidėmis tramplynas parengtas naudoti.

Šią savaitę toks ritualas pasikartojo dar sykį. Likus mažiau nei 48 valandoms iki pirmojo 2014 metų Pasaulio futbolo čempionato mačo, Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff per radiją pareiškė, kad „pesimistai“ buvo nugalėti, ir jos šalis yra pasirengusi pasveikinti pasaulį. Jei Brazilija ir toliau žengs pramintu taku, tai krizės momentas iš tikro praeis. Palengvėjimas atves į euforiją, nuotaika visoje šalyje pakils, minios bus draugiškos, nacionalinė ekipa – gausiai palaikoma. Po viso to ateis ir apgailestavimas.

Paskutinieji istoriniai rodikliai skelbia vienareikšmišką žinią. Keli Pietų Afrikos stadionai, kaip ir daugelis 2002 metų Pasaulio futbolo čempionatą priėmusių Pietų Korėjos ir Japonijos stadionų, taip pat 2008 metų Pekino olimpiadai statytų arenų, yra mažai naudojami. Betonas, išlietas Sočio olimpiadai, jau trūkinėja. Taip pat dar reikia sulaukti dar žadėto rytinės Londono dalies atsigavimo po Olimpiados. Beveik visur didžiulės išlaidos, kurių reikia norint surengti didžiuosius pasaulio sporto renginius, smarkiai viršija gaunamą naudą.

Tiesa, Brazilijoje počempionatinė fazė bus kiek kitokia, nes čia apgailestavimas prasidėjo žymiai anksčiau. Jau kelis mėnesius įvairiausi protestuotojai rengia demonstracijas prie stadionų. Oficialų čempionato talismaną jie perrengė mafijozu, kūrė gatvės meną, kurio vienas iš darbų buvo piešinys, vaizduojantis vaiką, kuris neturi ką valgyti išskyrus futbolo kamuolį. Regėję augančias sąskaitas ir mažėjantį atsiperkamumą, Brazilijos rinkėjai jau dabar žino, kad dalis pastatytų stadionų virs „baltaisiais drambliais“. Jiems nebereikia laukti, kol turistai išvyks namo, kad suvoktų, jog paskutinės minutės statybų karštinei išleisti pinigai yra iššvaistyti vėjais.

Visame pasaulyje šalių vyriausybės stebėjo brazilų reakciją. Per pastaruosius kelis mėnesius Vokietija, Šveicarija, Švedija ir Lenkija atsiėmė savo kandidatūras rengti 2022 metų Žiemos olimpiadą. To priežastis – nerimas dėl organizavimo kaštų. Miunchenas ir Davosas pasitraukė po to, kai rinkėjai pasipriešino planui rengti žaidynes. Taip pat pasielgė ir Krokuvos gyventojai, kurie 70 proc. dauguma referendume pasisakė prieš žaidynes. Ir visa tai nepaisant tariamos sėkmės ir geros atmosferos organizuojant 2012 metų Europos futbolo čempionatą.

Vieninteliai likę 2022 metų Žiemos olimpiados kandidatai veikiausiai bus Pekinas ir Almata. Abi šios kandidatūros neatsitiktinai atstovauja autoritarinėms valstybėms, kuriose nebus atsižvelgiama į piliečių nuomonę, kur gatvės protestuotojams nebus leidžiama piketuoti prie pusiau pastatytų stadionų ir kurių lyderiai naudojasi kiekviena proga pasirodyti pasaulinėje scenoje. Dėl tos pačios priežasties nestebina ir tai, kad 2018 metų Pasaulio futbolo čempionatas vyks Rusijoje, o 2022 metų – Katare. Plataus masto papirkinėjimas iš dalies paaiškina Kataro sėkmę („Sunday Times of London“ rado „milijonus“ tai įrodančių elektroninių laiškų ir banko ataskaitų). Tačiau sėkmę gali paaiškinti ir abiejų valstybių pasitikėjimas, kad nebus jokios opozicijos čempionatui ir tikrai nevyks jokie nepageidaujami referendumai. Be to, Kataras, priešingai nei Brazilija, gali finansuoti savo Pasaulio čempionato objektų statybą pasitelkdamas vergų darbą: su Pasaulio čempionatu siejamų objektų statybvietėse jau mirė daugiau kaip 400 statybininkų iš Nepalo.

Demokratinėse šalyse tokie piktnaudžiavimai būtų neleistini. Be to, demokratiniams lyderiams itin nemalonūs ir masiniai gatvių protestai, po kurių Brazilijoje krito prezidentės D. Rouseff reitingai. Brazilija, jei nesutrukdys kovingai nusiteikę protestuotojai, dar turi pasirengti 2016 metų Vasaros olimpiadai, o Tokijas šią šventę priims 2020 metais. Ateityje demokratinėms valstybėms bus vis sunkiau pateisinti milijardų leidimą sportiniams renginiams. Brazilijoje vykstantis Pasaulio futbolo čempionatas bus paskutinis, vykęs demokratinėje šalyje per artimiausius aštuonerius metus. Tačiau ar jis gali tapti paskutiniuoju apskritai demokratijoje vykusiu čempionatu?

Pagal Washington Post parengė Donatas Puslys