Loreta Timukienė. Išeivijos archyvai – Lietuvos archyvų partneriai ar trečias brolis?

Seminaro svečiai, pranešėjai ir organizatoriai. Rick Trankle nuotrauka

Paskutinį gegužės savaitgalį, gegužės 31–birželio 1 d., Čikagoje, Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (LTSC), vyko seminaras, kuriame buvo aptarti lietuviškų archyvų ir kultūrinio paveldo JAV išsaugojimo, panaudojimo bei įkėlimo į informacinę erdvę klausimai.

Ne tik organizacijos, įstaigos, bet ir pavieniai žmonės turi sukaupę įvairių dokumentų, nuotraukų, garso ir vaizdo įrašų, liudijančių ne tik asmeninę, bet ir mūsų tautos istoriją. Deja, mažai kas iš mūsų žino, kaip su turimais turtais elgtis, tačiau norint juos išsaugoti ir palikti ateinančioms kartoms reikia sutvarkyti taip, kad archyvuose esanti medžiaga būtų saugi ir kad ieškant dokumentų būtų lengva juos surasti. Jau ne pirmus metus JAV esančiais lietuvių archyvais besirūpinančiai JAV Lietuvių Bendruomenės vicepirmininkei archyvų reikalams Dalei Lukienei, pasitarus su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (LVAT), Lietuvos centriniu valstybės archyvu (LCVA) ir LTSC archyvais, kilo mintis kartu surengti seminarą archyvų tvarkymo ir saugojimo klausimais. Seminare pranešimus skaityti buvo pakviesti patyrę Lietuvos archyvarai ir JAV esančių archyvų atstovai, todėl renginio organizatoriai tikisi, kad seminare pateiktos žinios bei vykusios diskusijos bus naudingos visiems seminaro dalyviams, kurių buvo daugiau nei 40. Tai archyvų darbuotojai ar besidomintieji archyvų veikla ne tik iš Čikagos, bet ir iš Cleveland, OH, Baltimore, MD, Toronto, CA, taip pat latvių archyvais besurūpinanti ir Pabaltijo kultūriniu paveldu besidominti Maira Bundza iš Grand Rapids, MI. 

Pirmoji diena

Seminaro pranešėjai ir rengėjai (iš k.): LCVA Dokumentų sklaidos skyriaus vedėja Džiuginta Stankevičienė, LTSC tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas, LR generalinis konsulas Marijus Gudynas, LTSC valdybos pirmininkas dr. Augustinas Idzelis, Čiurlionio galerijos Čikagoje direktorė Laima Apanavičienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, JAV LB KV vicepirmininkė archyvų reikalams Dalė Lukienė, Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Ramojus Kraujelis, LCVA direktorius Dalius Žižys, LCVA Informacijos ir apskaitos skyriaus vedėja Sigita Baranauskienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujausių laikų skyriaus vedėja Irena Mikuličienė, LTSC vykdomoji vicepirmininkė Kristina Lapienytė-Bareikienė, Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė ir LTSC vicepirmininkė Loreta Timukienė. Rick Trankle nuotrauka

Seminarą pradėjo D. Lukienė, pristačiusi renginio svečius bei dalyvius. LTSC Tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas savo įžanginiame žodyje pastebėjo, kad anksčiau Lietuva buvo valstybinė, šiandien ji tampa pasauline, arba globalia – ji yra ten, kur esama susibūrusių lietuvių. Pasak dr. Vito, turime vadovautis nuostata, kad bet kur gyvendami privalome rūpintis išsaugoti savo paveldą, jį tyrinėti ir skleisti pasaulinėje plotmėje. LTSC Tarybos pirmininkas pasidžiaugė, kad šiandien nemažai darbų išeivijoje ir Lietuvoje yra susiję, bei pakvietė toliau dirbti kartu, kalbėti ir diskutuoti apie bendrus mus siejančius dalykus. „Lietuviški archyvai – ne sandėliai, bet gyvosios lietuvybės reiškinys“, – baigdamas sveikinimo kalbą sakė R. Vitas.

Seminaro dalyviams darbingo savaitgalio palinkėjo JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė, atsiuntusi sveikinimą. Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas sveikindamas susirinkusiuosius sakė, kad žmogus, nežinantis istorijos, yra pasmerktas likti vaiku, taip pat ir valstybė, nesauganti savo istorijos, yra pasmerkta klaidžioti klystkeliais. Šiemet LR konsulatas Čikagoje mini 90 metų sukaktį, konsulas padėkojo LTSC, padedančiam ruošti jubiliejui skirtą parodą, ir sakė: „Bandysime išmokti istorijos ir nedaryti tų pačių klaidų“. M. Gudynas palinkėjo surasti kelius, kaip sutvarkyti ir naudotis išeivijos archyvais. Pasak jo, šiandien Lietuva yra pakankamai stipri, kad galėtų tinkamai pasirūpinti mūsų paveldu.

Pristatydamas pirmos seminaro sesijos temą „Bendrieji archyvų valdymo klausimai“, LTSC valdybos pirmininkas dr. Augustinas Idzelis sakė: „Be dokumentų neįmanoma rašyti istorijos“.

Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Ramojus Kraujelis patikino, jog Lietuvos archyvų ir bibliotekų darbuotojai pasiruošę padėti, konsultuoti, o jų dalyvavimo seminare tikslas – suteikti kuo daugiau teorinės ir praktinės pagalbos. Kalbėdamas apie archyvų sampratą ir reikšmę, vyriausiasis archyvaras pacitavo anglų rašytojo ir žurnalisto George Orwell mintį: „Kas kontroliuoja praeitį, kontroliuoja ateitį, o tas, kuris kontroliuoja dabartį, kontroliuoja praeitį“. Pasak dr. Kraujelio, kalbant apie archyvus, reikia galvoti apie tris juos laikančius stulpus: archyvų sukaupimą, aprašymą ir tinkamą išsaugojimą.

Seminaro dalyvius sveikino LR generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas. Šalia – JAV LB KV vicepirmininkė archyvų reikalams Dalė Lukienė ir Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Ramojus Kraujelis. Rick Trankle nuotrauka

Lietuvos valstybės dokumentinio paveldo ištakų istoriškai galėtume pradėti ieškoti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų: tai ir Lietuvos Metrika, kuri buvo sudaroma Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje, ir Lietuvos Statutai, kuriuose dar XVI a. buvo reglamentuota, kaip turi būti saugomi dokumentai. Kaip atskiros įstaigos pirmieji archyvai Lietuvoje atsirado XIX a. II pusėje, kai1852 m. Vilniuje buvo įsteigtas Centrinis senųjų aktų archyvas. Tarpukario laikotarpiu Nepriklausomoje Lietuvoje1921 m. Kaune pradėjo veikti Centrinis valstybės archyvas. Sovietiniu laikotarpiu susikūrė valstybinių archyvų sistema: be Centrinio archyvo, buvo įsteigti valstybiniai archyvai apskrityse. Jų skaičius, kaip ir pavadinimai, ne kartą keitėsi. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje archyvų įstatymai keitėsi tris kartus, kito ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų skaičius. Šiuo metu Lietuvos valstybinę archyvų sistemą sudaro Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir 15 valstybės archyvų, iš jų 10 – apskričių archyvų. Pasak dr. Kraujelio, jeigu sudėtume visus šalies archyvuose saugomus dokumentus, susidarytų110 kilometrųkelias – toks atstumas yra nuo Vilniaus iki Kauno. Svečias, siūlydamas plačiau pasidomėti Lietuvos archyvais, pristatė ir visiems seminaro dalyviams padovanojo leidinį apie Lietuvos valstybės archyvus „Atrask Lietuvos archyvus“ bei kompiuterinę atmintinę apie archyvus.

Savo pranešime „Archyvų atrankos ir saugojimo aspektai“ Lietuvos vyriausiasis archyvaras pabrėžė, kad šiandien keičiasi tradicinė archyvaro samprata – šios srities specialistas turi būti aktyvus dokumentinio paveldo saugotojas. Reikia turėti omeny, kad archyvai šiandien prisideda formuojant visuomenės socialinę atmintį. Pranešėjas aptarė dokumentų vertės ekspertizės atlikimą, archyvų sudarymo ir saugojimo reikalavimus bei principus, taip pat dokumentų komplektavimą Lietuvoje. Anot dr. Kraujelio, iš šalyje esančių apie 4 000 įstaigų dokumentai į archyvus priimami tik iš ketvirtadalio, t. y. maždaug iš 750 įstaigų. Visko nereikia ir neįmanoma priimti į archyvus, būtina atranka, archyvuose paprastai paliekama saugoti iki 10 proc. gaunamų dokumentų ir kitos medžiagos. Tas pats principas galioja ir išeivijos archyvams.

LCVA direktorius Dalius Žižys pasakojo apie savo vadovaujamą įstaigą, čia esančius archyvus ir jų saugojimo sąlygas. Pasak archyvų direktoriaus, aprašant archyvus, reikia vadovautis principu KKK – Kas? Kur? Kada? Buvo parodytas filmukas apie Lietuvos archyvus ir juose saugomą turtą.

Kitame pranešime D. Žižys aptarė elektroninio pašto žinučių tvarkymą, aprašymą ir saugojimą. Pasak svečio, visos Lietuvos valstybinės įstaigos turi išsaugoti savo elektroninį susirašinėjimą, o elektroninis laiškas tampa dokumentu, kai būna atspausdinamas. Buvo diskutuojama, kokią elektroninę dokumentaciją ir kokiu būdu reikėtų išsaugoti.

Pranešimą skaito LTSC valdybos pirmininkas dr. Augustinas Idzelis. Rick Trankle nuotrauka

LCVA vadovas taip pat kalbėjo apie vaizdo bei garso dokumentų tvarkymą, aprašymą, saugojimą. Lietuvoje, pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis, vykdomas projektas Ekinas.lt, skaitmeninant kino filmus – juos galima rasti internetinėje svetainėje: www.e-kinas.lt/kolekcijos.

LCVA Informacijos ir apskaitos skyriaus vedėja Sigita Baranauskienė skaitė pranešimą apie popierinių dokumentų tvarkymą ir apie iš užsienio gaunamus dokumentus. Pasak S. Baranauskienės, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pagrindinis LCVA rašytinių dokumentų fondų papildymo šaltinis yra užsienio valstybės. Dokumentai gaunami tiek per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, tiek tiesiogiai iš privačių asmenų ar organizacijų.

Anot LCVA darbuotojos, nuo 1993 iki2013 m. gauta apie 1 000 dėžių ir aplankų nesutvarkytų archyvų, LCVA sudaryti 25 nauji fondai, kuriuose saugoma beveik 11 000 bylų, šie fondai užima apie270 mlentynų. Per 20 metų LCVA fondus papildė Lietuvos pasiuntinybių Washington, DC, Londone, Montevideo, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, prie Šventojo Sosto, generalinių konsulatų Čikagoje, New York‘e, Toronte, konsulato San Paulo, Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio, diplomato Vaclovo Sidzikausko, veikėjo Petro Karvelio, rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus, išeivijos veikėjo Jono Norkaičio, Lietuvių rezistencinės santarvės, kitų organizacijų dokumentai. Visus šiuos dokumentus galima skaityti archyvo skaitykloje. Pernai LCVA pasirašė sutartį su Dalia Bobeliene dėl dr. Kazio Bobelio archyvo dokumentų perdavimo, dalis dokumentų jau yra perduota LCVA. Praėjusiais metais miręs prof. Tomas Remeikis taip pat perdavė nemažai dokumentų, jie šiuo metu tvarkomi. Tvarkomi ir iš JAV atgabenti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) bei Tautos fondo veiklos dokumentai. Ateinančiais metais bus pradėti tvarkyti Lozoraičių šeimos dokumentai, kurių turima 25 dėžės.

LCVA Dokumentų sklaidos skyriaus vedėja Džiuginta Stankevičienė pasakojo apie dokumentų archyvinį aprašymą. Pasak pranešėjos, dokumentų aprašymas – viena svarbiausių archyvo darbo sričių. Tai – ilgas ir atsakingas, reikalaujantis išskirtinio kruopštumo, tačiau neretai nematomas darbas. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dokumentai aprašomi, vadovaujantis tarptautiniais aprašymo reikalavimais. Jeigu nebūtų vienos sistemos, būtų sudėtinga surasti reikalingus dokumentus, kadangi archyvuose paprastai būna saugoma gausybė archyvų, pavyzdžiui, LCVA yra apie 3,5 mln. bylų. Archyvinis aprašymas yra tęstinis procesas, kadangi dažnai aprašius archyvą vėliau atsiranda papildoma informacija, fondai būna papildomi.

Viešnia taip pat pristatė klausimyno apie saugomus archyvus pildymą, jo sudarymo tikslus ir principus. LVAT užsienio lietuvių archyvų rinkiniams identifikuoti parengė klausimyną, jis pildomas lietuvių kalba, o nesant tokios galimybės – pasirinkta užsienio kalba. Užsienio kalba užpildyti klausimynai į lietuvių kalbą verčiami nebus. Kol kas darbas vyksta lėtai, sulaukta tik keliasdešimt užpildytų anketų, todėl bus bandoma šiam darbui pasitelkti studentus. LVAT nenumato pakartotinai pateikti informacijos, kurią užsienio lietuvių bendruomenės ar konkretūs dokumentų saugotojai jau yra pateikę viešai ir kuri prieinama internetu. Informacija apie užsienio lietuvių archyvus skelbiama interneto svetainėje www.archyvai.lt (Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje (EAIS). Prieiga prie EAIS: http://eais-pub.archyvai.lt/eais/faces/pages/forms/search/F3001.jspx

Kito Dž. Stankevičienės pranešimo tema – „Kartografinių dokumentų (žemėlapių) aprašymas ir saugojimas Lietuvos centriniame valstybės archyve“. Pasak pranešėjos, LCVA saugoma apie 15 000 žemės išskirstymo viensėdžiais planų. Lietuvos miestų, miestelių, kaimų planai – unikali istorijos paveldo dalis, atspindinti urbanistikos raidą ir tarpukario žemės reformą.

Antroji diena

Antrąją seminaro dieną pradėjo Čiurlionio galerijos Čikagoje direktorė Laima Apanavičienė pranešimu „Lietuviškos meno salelės Čikagoje“, papasakojusi apie Čikagos lietuvių meno galerijas, jų įsikūrimą ir veiklą.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujausių laikų skyriaus vedėja Irena Mikuličienė kalbėjo apie išeivijos fondo komplektavimą, kolekcijas, jų apskaitą, tvarkymą ir saugojimą. Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė skaitė pranešimą apie Vasario 16-osios Akto signatarų archyvų paiešką, jų panaudojimą Signatarų namų ekspozicijai plėsti bei švietimo programai rengti.

LTSC valdybos pirmininkas A. Idzelis savo pranešime apžvelgė LTSC saugomo Pasaulio lietuvių archyvo padėtį ir DP (Displaced Person) stovyklų archyvinį rinkinį, kurį sudaro daugiau kaip 130 atskirų stovyklų fondų, juose saugoma daugiau kaip 235 000 puslapiai dokumentų.

LTSC vykdomoji vicepirmininkė Kristina Lapienytė kalbėjo apie LTSC, jo istoriją ir šiandieną. Ji pabrėžė, kad archyvų saugotojai ar tai, ką mes vadiname archyvu ar muziejumi, išeivijoje nėra tas pats, kas Lietuvoje. Paprastai JAV veikiančios išeivijos paveldą saugančios institucijos apima daug sričių (pvz., LTSC sudaro keli padaliniai: archyvai, muziejai, biblioteka), todėl tokių centrų darbuotojams reikalinga visapusiška informacija. Be to, išeivijos archyvai išsilaiko iš aukų ir įvairių fondų paramos, jie nėra finansuojami valstybės.

LTSC savo fonduose šiandien turi daugiau kaip 1 900 dėžių asmenų ir organizacijų archyvų, skaičiuojant lietuviškais masteliais, tai sudarytų apie720 metrų. Nuotraukos, negatyvai, filmai, 2 319 periodikos pavadinimų nuo1852 m. „Keleivio“ iki dabartinių išeivijos leidinių, beveik 83 000 knygų, daugiau kaip 800 dailės parodų programų, 250 meno darbų, per 1 500 rankraščių, mašinraščių, žemėlapiai, laiškai, atvirukai, ženkliukai, marškinėliai – visa tai telpa po LTSC stogu, o šį turtą tvarko 7 darbuotojai, dauguma jų dirba ne visu etatu. Nuo praėjusio seminaro, vykusio prieš dvejus metus, sukataloguotos senosios šelako plokštelės (gaila, bendradarbiavimas su Lietuvos įstaigomis nepavyko, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos virtualioje elektroninio paveldo sistemoje E-paveldas esantys garso įrašai dėl galiojančių LR įstatymų prieinami tik Lietuvos teritorijoje), sudarytas Budrio fotoarchyve esančių senųjų nuotraukų aprašas, pradėta jas skenuoti, pradedamas negatyvų aprašymas.

LTSC vykdomoji vicepirmininkė iškėlė klausimą „Kas mes esame?“ Žiūrint formaliai, lyg ir viskas aišku, tačiau didžiausio išeivijoje archyvo vykdomoji direktorė sakė pasigendanti aiškesnės politikos, kurioje vietoje Lietuvos archyvų sistemoje šiandien yra išeivijos archyvai: „Esame Lietuvos archyvų partneriai ar trečias brolis?“

Dr. Tomo Remeikio Politinių mokslų bibliotekos ir archyvo atidaryme, (iš k.): Petras Remeikis, Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas, LTSC tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas, dr. Nijolė Remeikienė ir Audrius Remeikis. Inos Stankevičienės nuotrauka

D. Lukienė kalbėjo apie Amerikos lietuvių kultūros archyvą (ALKA), esantį Putnam, Connecticut valstijoje. Šis archyvas taip pat gali didžiuotis sukauptu išeivių kultūriniu turtu ir archyvu.

Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Kraujelis antrosios seminaro dienos pranešime kalbėjo apie archyvinių dokumentų ir jų aprašymų skelbimą internetinėje erdvėje, aptarė vietovardžių ir asmenvardžių rašymo bei jų paieškos problematiką ir tezaurų vartojimą.

Apibūdindamas dabartinį Lietuvos archyvų santykį su išeivijos archyvais, svečias sakė, kad Lietuvos valstybė programos „Globali Lietuva“ rėmuose iškėlė uždavinį: rūpintis archyvų užsienyje išsaugojimu, integravimu į informacinę erdvę ir sklaida, skatinant glaudų ir nuoseklų Pasaulio Lietuvių Bendruomenės, LVAT ir valstybės archyvų bendradarbiavimą. Pagal LVAT kartu su PLB valdyba parengtą Užsienio lietuvių archyvų tvarkymo ir panaudojimo veiksmų planą numatyta iki 2019 metų identifikuoti ir aprašyti ne Lietuvoje saugomus užsienio lietuvių archyvus. Yra sudaromas įvairių Lietuvos institucijų, įstaigų saugomų užsienio lietuvių archyvų (jų fondų ar rinkinių) sąvadas. Valstybės archyvai, bibliotekos ir muziejai apibendrintus duomenis teikė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Išeivijos studijų centrui. Pateikti duomenys sukaupti VDU duomenų bazėje „Sietynas“ http://iseivija.vdu.lt/databrowse/ bei informaciniame kataloge. LVAT ketina VDU duomenų bazėje sukauptus duomenis perimti ir skelbti EAIS priemonėmis. „Sietyno“ tikslas – palengvinti informacijos paiešką apie tai, kur Lietuvoje yra saugoma lietuvių išeivijos archyvinė medžiaga. Deja, dabar šis projektas dėl finansavimo trūkumo nėra tęsiamas.

Vyriausiasis archyvaras išsakė viltį, kad užsienio lietuvių archyvų kaupimas Lietuvos valstybės archyvuose ir kitose tokius įgaliojimus turinčiose įstaigose įgaus daugiau nuoseklumo, informacija apie ne Lietuvoje esančius užsienio lietuvių archyvus bus kaupiama nuosekliai ir viešai prieinama, o informacija apie užsienio lietuvių archyvus bus renkama ne atskirų institucijų kompetencijos ribose, bet visų paveldo srityje veikiančių Lietuvos įstaigų veiklos aprėptimi.

Kad archyvų reikalai po žingsnelį juda į priekį, liudija ir seminare pristatytas Vyriausybės kanclerio nurodymas Kultūros ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai ir LVAT išnagrinėti Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pateiktą informaciją dėl lituanistikos paveldo prieinamumo, informacijos ir Vyriausybės ekspertų komisijos sudarymo tikslingumo. Pasak dr. Kraujelio, LVAT jau pateikė atsakymą ir konkrečius skaičiavimus, ko reikėtų tolimesniems darbams.

Po pranešimų vykusių diskusijų metu kalbėta apie bendrus projektus, tvarkant išeivijos archyvus. Tokiems projektams finansuoti Kultūros ministerijai pavaldi Kultūros taryba priima paraiškas, JAV esantys archyvai dėl finansinės paramos gali kreiptis į Lietuvių fondą.

JAV LB Archyvų komiteto pirmininkė D. Lukienė ir LTSC Tarybos pirmininkas dr. R. Vitas, baigdami dviejų dienų renginį, padėkojo jo dalyviams, pranešėjams ir visiems, prisidėjusiems prie seminaro organizavimo. D. Lukienė išsakė viltį, kad šis dviejų dienų seminaras padės stiprinti ryšį su archyvais besirūpinančiomis įstaigomis Lietuvoje ir padės toliau bandant išsaugoti ir sutvarkyti mūsų kultūrinį paveldą. Negalėję dalyvauti seminare ir susidomėję renginyje pateikta informacija galės įsigyti filmuotą seminaro medžiagą, kreiptis į LTSC e. paštu [email protected].

Po pranešimų ir diskusijų seminaro dalyviai buvo pakviesti į LTSC patalpose vykusį iškilmingą dr. Tomo Remeikio politinių mokslų archyvo ir bibliotekos atidarymą. Didžiausias išeivijos archyvinės medžiagos saugotojas neseniai padidino savo archyvą, priimdamas saugoti vertingą turtą – dr. T. Remeikio biblioteką, korespondenciją, rankraščius ir raštus. Šiuo turtu galės naudotis LTSC lankytojai, svečiai, mokslininkai, politikos mokslą studijuojantieji ar besidomintieji juo.