Neregėtas Antanas Sutkus

Iš kasdienybės archyvų

Iš gausaus A. Sutkaus archyvo parodai atrinktos fotografijos apima visą fotomenininko kūrybos laikotarpį: nuo XX a. vidurio iki XXI a. pradžios. Jubiliejinėje ekspozicijoje kartojasi ta pati, visą kūrybinį laikotarpį fotomenininką dominusi tema – žmogus ir jo kasdienybė.

Parodoje A. Sutkaus darbai suskirstyti į kelis ciklus, atspindinčius ilgalaikę meistro kūrybą: „Portretai“, „Moterys“, „Vaikai“, „Gatvės scenos“. Šalia nuotraukų taip pat eksponuojami įvairių laikų fotografijų parodų plakatai bei katalogai, asmeninės A. Sutkaus nuotraukos bei filmai apie menininko kūrybą ir gyvenimą.

Darbuose A. Sutkus pateikia humanistinį požiūrį į fotografiją, tuo ragindamas publiką apsvarstyti mūsų gyvenamąją aplinką. „Paprasčiausias geros fotografijos receptas: reikia mylėti tą žemę ir tuos žmones, kuriuos fotografuoji“, – įsitikinęs fotomenininkas Antanas Sutkus.

Savo darbus jis vadina „subjektyviuoju realizmu“, nes jo „kasdienybės archyvai“ – tai ne šaltas veidų ir įvykių fiksavimas, o paties autoriaus asmenybės kiaurai persmelkti memuarai, kupini meilės, nevilties, neužmirštamų susitikimų ir skaudžių išsiskyrimų.

Paroda „Be pavadinimo“

Anot „Vartų“ galerijos įkūrėjos Nidos Rutkienės, Antano Sutkaus archyvas – tai ne viena ikona, bet ištisas ikonostasas, kupinas netikėtų atradimų ir stebuklingų susitikimų.

„Nors esu Antano bendraamžė, tačiau man atrodo, kad jo fotografijos mane lydi nuo pat vaikystės – taip šie darbai įsigėrę į mano kraują, taip jie įaugę ir į mūsų tautos sąmonę. Todėl didžiuojuosi, kad mūsų galerija tapo didelė ir tokia talpi, nes šiandien joje pristatomas Antanas Sutkus“, – parodos pristatyme kalbėjo N. Rutkienė.

Parodos kuratorė Julija Čistiakova prisiminė, kad ruošiantis šiai parodai, ji reguliariai vaikščiojo pas A. Sutkų ir kiekvieną kartą fotografas būdavo paruošęs pluoštą naujų, niekur nerodytų fotografijų iš savo archyvo.

„Parodą pavadinome „Be pavadinimo“, nes sunku surasti vieną ar kelis žodžius, kurie apibūdintų tai, kas slypi Antano Sutkaus fotografijose, jo archyve, kuriam, rodos, nėra nei pradžios, nei galo. Reikėtų gerokai didesnės erdvės, kurioje būtų galima nuosekliai parodyti visą A. Sutkaus kūrybos kelią. Tad, nors šią parodą ir galima būtų vadinti retrospektyvine, tačiau tai tik mažas fragmentas to, kas išties yra Antanas Sutkus“, – kalbėjo J. Čistiakova.

Humanistas ne tik kūryboje

Pastaruoju metu A. Sutkaus fotografiją ima atrasti Brazilijos žmonės, kur antrus metus po šios šalies kultūros centrus bei muziejus keliauja retrospektyvinė fotomenininko paroda. 29 tūkstančiai – tiek žmonių po apsilankymo šiose parodose pasidalino savo asmeniniais įspūdžiais bei mintimis tam skirtuose sąsiuviniuose.

„Vartų“ galerijoje atidarytoje parodoje dalyvavęs A. Sutkaus parodų Brazilijoje kuratorius Luizas Gustavo Carvalho pažymėjo, kad fotomenininko paroda jau apkeliavo 15 miestų, ir jo fotografijos sulaukė didelio žmonių dėmesio ir susižavėjimo.

„Kai pamačiau Antano Sutkaus darbus, į akis krito humanizmas. Tačiau kai susipažinau su pačiu fotografu, pamačiau, kad humanizmas slypi ne tik jo darbuose – jis pats yra humanistas. Tai man padarė didelį įspūdį. O Brazilijoje, kur žmonės beveik nieko nežino apie sovietų vykdytą Lietuvos okupaciją, žiūri į šiuos Antano darbus ir žavisi, nes juose taip pat mato humanizmą. Dažnas žiūrovas šiuose darbuose atpažįsta savo vaikystę, nors Antanas ir nefotografavo Brazilijoje…“ – pasakojo Luizas Gustavo Carvalho.

Parodoje Brazilijoje rodomi žymiausi A. Sutkaus darbai, kuriuose užfiksuotas kasdienis žmogaus gyvenimas Lietuvoje. Pasak parodų kuratoriaus, rytinė Europa bei buvusios Sovietų Sąjungos valstybės brazilams yra didelė mįslė, todėl pažintis su A. Sutkaus darbais Brazilijoje atveria Lietuvą.

„Man iki šiol nesuprantama, kaip tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva galėjo atsirasti tiek talentingų fotomenininkų – susidaro įspūdis, kad Jūsų regėjimas yra genetiškai kitoks“, – sakė Luizas Gustavo Carvalho.