Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2014 07 08

Arkivysk. Kęstutis Kėvalas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Tikroji išmintis

Arkivysk. Kęstutis Kėvalas. Evgenios Levin nuotrauka

Gali nuskambėti gan keistai ta Jėzaus malda: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.“ Argi nėra kitose Šventojo Rašto vietose aukštinama žmogaus išmintis ir žmogaus gudrumas? Juk, pasak Siracido knygos, „išmintingas žmogus bus apibertas gyriumi, kas tik jį matys, vadins laimingu“ (Sir 37, 24). O ir pats Jėzus savo mokinius drąsina neišsigąsti persekiojimų sakydamas: „Būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai“ (Mt 10, 16). Tai kas gi čia yra paslėpta nuo šio pasaulio išmintingųjų ir gudriųjų?

Jėzui kalbant minioms, žmonės stebėjosi Jo išmintimi ir žodžių galia. Net sargybiniai, kurie buvo pasiųsti Jėzaus suimti, grįžo tuščiomis sakydami: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs“ (Jn 7, 46). Tačiau to meto „išminties“ autoritetai – fariziejai ir Rašto aiškintojai – Jėzaus žodžiais piktinosi. Jie čia įžvelgė apgaulę ir pavojų. Kodėl jie nesuprato ir nepriėmė Jėzaus išminties, kaip tie besiklausantys „mažutėliai“?

Jėzus nepasmerkia intelekto galios. Jėzus smerkia intelektualinę puikybę. Čia problema yra ne žmogaus galva, t. y. jo mąstymo ar supratimo galia, bet žmogaus širdis. Tai ji gali būti pilna pasididžiavimo ir puikybės. O tai užveria žmogui kelią į tikrąją išmintį. Nors ir gudriausias pasaulio žmogus, pasiekęs išsilavinimo ir mokslo pažinimo aukštumas, tačiau praradęs širdies paprastumą ir vaikišką atvirumą, praranda ir tai, kas šiame pasaulyje svarbiausia. Jis praranda galimybę pažinti Dievą ir negali užmegzti santykio su savo Kūrėju, kuris yra išminties šaltinis ir pilnatvė.

Akademinės aukštumos nebūtinai reiškia žmogaus išskirtinumą Dievo akyse. Jokių mokslinių laipsnių neturintis žmogus, priėmęs Jėzaus kvietimą ateiti ir savo vargus bei prislėgtumą atgaivinti bendrystėje su Juo, tampa tikru išminčiumi. Toks žmogus įgyja Jėzaus išmintį. Čia Evangelija mus moko: jei tu nori suprasti giliausius šio pasaulio slėpinius ir pažinti Dievą, kas Jis ištikrųjų yra, ir matyti šį pasaulį Jo akimis, tu turi mokytis tapti panašus į Jėzų. O tai reiškia būti nuolankios širdies. Evangelija kviečia įsigyti mokslininko protą ir galbūt paprastos ir nuoširdžios kaimo močiutės širdį. Šis derinys gali pretenduoti į tikrąją išmintį.

Žmogus desperatiškai ieško savęs ir pasaulio supratimo, paguodos ir ramybės. Daug patarimų ir receptų skirta šiam tikslui. Tačiau visi patarimai bus veltui, jei jie bus taikomi pasipūtusiam ir savimi besididžiuojančiam žmogui. Patirtis rodo, kad toks žmogus prarandą bendrystę ne tik su Dievu, bet ir bendrystę su kitais žmonėmis. Taigi jis praranda, kas šiame pasaulyje yra svarbiausia – bendrystės santykius su kitais. Tai reiškia užsidarymą į puikybės kalėjimą.

Tikrosios išminties niekas už kitą žmogų negali panorėjęs įsigyti. Tai atranda kiekvienas asmeniškai. Panašiai sako vienas graikų išminčių posakis: „Sunku surasti Dievą, ir tada, kai tu Jį surandi, yra neįmanoma niekam papasakoti apie Jį.“

Panašiai yra su išmintimi. Jėzus kalba apie tai, ko reikia tikrajai išminčiai įsigyti – reikia nuolankios ir atviros Dievui žmogaus širdies. Tai turi kainą, nes reikia nugalėti savo egoizmą ir puikybę. Tačiau šių reikalavimų „našta“ arba „jungas“ yra švelnus ir lengvas palyginti su tomis naštomis, kurias žmonės savo gyvenime užsideda, kai kuklumo ir paprastumo patarimų nepaiso.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Jėzus kviečia mus įsigyti meilės išminties. Ji apima visokį žinojimą, supratimą ir pažinimą, nes tai paties Dievo pažinimas, kuris yra Meilė. Todėl šv. Paulius ir sako: „Jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą… tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi, meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta“ (1 Kor 13, 2–4). Atrodo, tiek nedaug mums reikia, kad taptume tikrosios išminties savininkais. Ir vis dėlto mums reikia labai daug. Tikrajai išminčiai įsigyti mums reikia Dievo.