2015 05 04

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

10 dalykų, žinotinų apie „Islamo valstybę“

EPA nuotrauka

„Islamo valstybė“, „Irako ir Levanto islamo valstybė“ ar „Kalifatas“? Chaosas Irake ir Sirijoje sėja ne tik mirtį ir destrukciją, bet ir painiavą žmonių galvose. Kunigas Elias D. Mallonas – Katalikų Artimųjų Rytų gerovės asociacijos atstovas, kunigas jėzuitas Mitchas Pacwa, atstovaujantis EWTN (pasauliniam katalikų televizijos, radijo ir naujienų tinklui) ir dr. Irfanas Al Alawis – Islamo paveldo tyrimo fondo vadovas, tarptautinio Islamo pliuralizmo fondo direktorius ir islamo teologijos dėstytojas bando suteikti daugiau aiškumo apie teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“, sėjančios siaubą Irake ir Sirijoje, esmę, kilmę, ideologiją ir veiklą.

1. Kas yra „Islamo valstybė“?

„Islamo valstybė“ yra musulmonų sunitų vahabitų ekstremistų organizacija, kurią sudaro nariai iš viso arabiškai kalbančio pasaulio bei už jo ribų. Jos atsiradimas susijęs su Abu Musabu al-Zarqawiu, Jordane gimusiu garsiu teroristu.

Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis išvyko į Afganistaną kaip džihadistas. Al-Zarqawis įkūrė „Tawhido ir džihado organizaciją“ ir galiausiai 2004-aisiais pavedė ją „al-Qaedai“ bei paskelbė visuotinį karą musulmonams šiitams.

„Islamo valstybė“ yra grupuotė, kuri per karą Irake dažnai buvo vadinama „Irako al-Qaeda“. Grupuotė skelbia, kad ji yra nepriklausoma valstybė, pretenduojanti į Iraką, Siriją ir Libaną. Organizacija buvo įkurta karo Irake pradžioje. Jos taikinys buvo Irako bei Sirijos kariuomenės ir vyriausybės, tačiau ji taip pat prisiėmė atsakomybę ir už tūkstančių Irako civilių nužudymą. Remiantis JAV žvalgybos agentūrų tyrimais, „Islamo valstybė“ planuoja užgrobti valdžią ir šalį paversti fundamentalaus Islamo valstybe.

2006-aisiais Al-Zarqawis žuvo nuo amerikiečių bombos.

„Panašu, kad „Islamo valstybė“ yra al-Zarqawio judėjimo atšaka Irake. Tačiau „al-Qaeda“ atsiribojo nuo „Islamo valstybės“ dėl jos pernelyg didelio smurtingumo, bijodama prarasti savo populiarumą“, –  teigia tėvas E. D. Mallonas.

„Būdama „al-Qaedos“ atšaka, „Islamo valstybė“ remiasi sunitų vahabitų sektos ideologija, atsiradusia Rytų Arabijoje 18 a. viduryje. Jų tikslas yra siekti Dievo „vienumo“ ir atmesti visas „stabmeldystes“ bei „politeizmą“. Pirmieji vahabitai bjaurėjosi pagarbos rodymu Mahometui prie jo kapo Medinoje, taigi jie jį visiškai sugriovė. Vahabitų katechezėje yra pabrėžiamas absoliutus Dievo „vienumas“ ir reikalaujama, kad prie jų prisidėtų visi musulmonai, remdami šią doktriną, arba, priešingu atveju, mirtų“, – komentuoja tėvas M. Pacwa.

Šiuo metu „Islamo valstybei“ vadovauja Abu Bakr al-Baghdadis, birželio 29-ąją apsiskelbęs „kalifu“. Galima pastebėti, kad „Islamo valstybė“ nuolat keičia pavadinimą taip pat, kaip ir Al-Baghdadis. Tikrasis jo vardas – Awwadas Ibrahimas Ali al-Badri al-Samarra. Al-Baghdadis – tai jo karinis vardas, mėgdžiojant pirmąjį kalifą Abu Bakrą.

„Pastaruoju metu jis pradėjo vadintis Abu Bakr al-Baghdadžiu al Husseiniu al-Qarayshiu – paskutiniai du vardai – tai jo bandymas susieti savo kilmę su pranašu ir kuraišų gentimi, iš kurios šis kilęs. Jei jis save laiko kilusiu iš pranašo, tai, žinoma, turėtų atspindėti ir jo vardas. Tačiau dažniau jis naudoja tikinčiųjų vado kalifo Ibrahimo vardą. Kalifas – tradicinis ir seniausias titulas, reiškiantis „tikinčiųjų vadovą“, – sako tėvas E. D. Mallonas.

2. Koks „Islamo valstybės“ egzistavimo pamatas?

Tėvas E. D. Mallonas nurodo dvi priežastis:

Ideologinė: „Skleisti islamą ir islamo teisę tradicinėse Abasidų kalifato žemėse ir plačiau, netgi iki Iberijos pusiasalio. Tačiau čia „Islamo valstybė“ demonstruoja labai menkas žinias apie margą Kalifato istoriją. Tuo „Islamo valstybė“ yra „romantinis“ judėjimas, tačiau neįtikėtinai brutalus.“

Praktinė: „Daugelis sunitų Irake (ir Sirijoje) jaučiasi nuskriausti B. al-Asado alavitų režimo Damaske arba N. Al-Maliki režimo Bagdade. Manau, kad daugelis sunitų „Islamo valstybę“ mato kaip vienintelę veiksmingą opoziciją šiems režimams, o ypač Bagdado. Nesu tikras, bet įtariu, jog šis lojalumas neturi kitų gilesnių šaknų“, – svarsto E. D. Mallonas.

3. Koks „Islamo valstybės“ tikslas? Kaip jie jo siekia?

E. D. Mallonas: „Jų tikslas – atkurti Kalifatą ir kiek tik įmanoma išplėsti islamo religinę, politinę ir karinę hegemoniją. Kad tai pasiektų, ši organizacija yra pasirengusi pažeisti tradicinius islamo kariavimo principus.“

4. Ar tai pasaulinis judėjimas?

Pasak tėvo E. D. Mallono, ir taip, ir ne. „Jis globalus ta prasme, kad kreipiasi į plačią musulmonų auditoriją, kuriai artima Kalifato idėja, kur musulmonai viešpatauja viskam. Tai nėra pasaulinis judėjimas, nes jis nėra musulmonų visuotinai palaikomas. Vien jau didėjantis demokratijos troškimas daugelyje musulmonų kraštų jam tampa opozicija. Demokratija yra istoriškai autokratinio Kalifato priešingybė. Be to, šiitai iš principo prieštarauja, kad juos valdytų sunitų Kalifatas.“

„Kita vertus, nors „Islamo valstybė“ naudoja žiauriausius ir necivilizuočiausius metodus, klaidinga manyti, kad tai – primityvi grupuotė. Ji pademonstravo aukščiausio lygio gebėjimus naudotis masinės komunikacijos ir socialinės žiniasklaidos priemonėmis. Pranešama, kad Stambule esama parduotuvių bei egzistuoja tinklalapis, kur galima įsigyti marškinėlių su „Islamo valstybės“ ženklu bei galvos raiščių, kuriuos ryši „Islamo valstybės“ kovotojai. Taip pat sėkmingai skleidžiama ir „Islamo valstybės“ ideologinė propaganda“, – priduria E. D. Mallonas.

Manoma, kad „Islamo valstybė“ yra turtingiausia teroristinė grupuotė pasaulyje, disponuojanti šimtais milijonų dolerių. Daugumos šių pinigų kilmė – apiplėšti miestai, bankai ir žmonės. Atrodo, jog itin stengiamasi netapti priklausomiems nuo išorinių finansavimo šaltinių, kurie nesunkiai gali būti nutraukti.

5. Koks „Islamo valstybės“ požiūris į krikščionybę, ypač Vidurio Rytuose?

„Islamo valstybės“ požiūris į krikščionybę, atrodo, paremtas įsitikinimu, kad bet kokios pozityvios aliuzijos į krikščionybę Korane (pavyzdžiui, 5:83, kur krikščionys vadinami „artimiausiais jums meile“) buvo panaikintos, ir krikščionys laikomi arba atvertimo į islamą, arba žeminimo, arba sunaikinimo taikiniais“, – teigia tėvas E. D. Mallonas.

Tėvo M. Pacwos teigimu, vahabitai  iškraipė tradicinį Korano mokymą kitų religijų atžvilgiu.
„Korane mokoma, kad žydai ir krikščionys yra „knygos žmonės“, kadangi jų Biblija apima knygas apie senuosius pranašus arba yra parašytos jų, kuriuos taip pat pripažįsta ir islamas. Žydai ir krikščionys, paklūstantys islamui ir mokantys mokestį už apsaugą musulmonams, bus saugūs. Tačiau vahabitai moko, kad nūdienos žydai ir krikščionys, prarado savo originalų tikėjimą ir nebeteko „knygos žmonių“ statuso. Taigi, jie laikomi „netikėliais“, kurie turi du pasirinkimus – arba atsiversti, arba būti nužudyti kaip pagonys arba ateistai. Stebėtina, kad vahabitai „netikėlių“ statusą taiko ir šiitams bei kitoms musulmonų sektoms, kaip antai alavitams, valdantiems Siriją. Tai paaiškina, kodėl „Islamo valstybė“ puola krikščionis, šiitus, alavitus ir jazidus bei visus, kurie, skirtingai nei vahabitai, esą neišpažįsta „gryniausios“ Dievo „vienumo“ formos.

6. Esama daugybės pranešimų apie „Islamo valstybės“ žiaurumus prieš krikščionis ir kitas religines mažumas. Ką iš tiesų mes žinome?

Pasak tėvo E. D. Mallono, nėra patikimų ataskaitų apie žiaurumus, įvykdytus „Islamo valstybės“ prieš krikščionis, nuosaikiuosius sunitus, šiitus ir kitas religines grupes. Nors buvo daug nužudytųjų, tačiau nėra patikimos informacijos apie vaiko nukirsdinimą ar moterų pardavimą į vergiją.

Tėvo M. Pacwos teigimu, vahabitų ideologija nepaaiškina nukryžiavimų, apie kuriuos buvo pranešta. „Vaikų nukirsdinimas nėra įprasta islamo praktikoje, nei žmonių galvų laikymas trofėjais. Kur yra bepročiai, negali būti geros ir apibrėžtos karinės disciplinos. Akivaizdžiai jie pasirinko tokią tamsą savo sielose, kad net „al-Qaedai“ „Islamo valstybė“ yra atgrasi.“

7. Ar galėtų JAV bei tarptautinė bendruomenė sustabdyti tai? Kaip tai padaryti?

Pasak tėvo E. D. Mallono, „Islamo valstybė“ galėtų būti sumažinta ar nustumta į pogrindį JAV bei tarptautinės bendruomenės, tačiau jis nemano, kad ją galima visiškai nugalėti iš išorės. „Islamo valstybę“ turi sustabdyti Sirijos ir Irako visuomenė iš vidaus.

„Ideologiniams romantiniams „Islamo valstybės“ rėmėjams, atrodo, neturi įtakos istorija, faktai ar netgi islamo moralė. Vis dėlto manau, kad daugiausia esama praktinių politinių rėmėjų. Tai – sunitai su realiais ir rimtais kaltinimais Damasko ir Bagdado vyriausybėms. Manau, kad jei šių sunitų reikalavimai būtų sutikti sąžiningai, nešališkai ir demokratiškai, „Islamo valstybė“ prarastų svarbią paramą“, – įsitikinęs E. D. Mallonas.

8. Kokia naujos vyriausybės suformavimo Irake svarba?

„Nepakanka vien suformuoti naują vyriausybę. Irakas turi suformuoti naujo tipo vyriausybę – be korupcijos ir pažinčių, sukurtą ne denominaciniu pagrindu, o atstovaujančią visiems irakiečiams. Be tokios naujos vyriausybės, netikiu, kad Irakas įmanomas kaip vieninga valstybė“, – teigia E. D. Mallonas.

9. Kokį vaidmenį čia gali atlikti krikščionių Bažnyčios?

Tėvas E. D. Mallonas: „Viena vertus, krikščionių Bažnyčios Vidurio Rytuose yra labai silpnos – galbūt labiau nei bet kada istorijoje. Tačiau Bažnyčios gali teikti tiek materialinę, teik dvasinę pagalbą tiems, kurie kenčia. Jos gali būti galingos liudininkės siekiant teisingumo. Bažnyčios turi gebėjimą skleisti ne partinę informaciją visame pasaulyje. Jos netgi galėtų atlikti taikytojų vaidmenį. Arabai krikščionys neretai turi gerą išsilavinimą. Jie galėtų pasiūlyti teorinį pilietinės visuomenės ir demokratinių struktūrų karkasą regione ir veikti kaip sutaikintojai. Ar tokios galimybės gali būti įgyvendintos, lieka atviras klausimas, ir, atrodo, kad tai galėtų įvykti tik labai tolimoje ateityje. Tačiau ateitis yra ta vieta, kur gyvena viltis.“

10. Vahabizmas ir islamo religinės architektūros naikinimas. „Islamo valstybės“ ideologijos drąsaus ir tikslaus įvardijimo svarba.

Liepos 24-ąją pasaulį apskriejo žinia, kad „Islamo valstybės“ kovotojai susprogdino pranašo Jonos kapą ir šventyklą Mosule. Jona, islame vadinamas Junusu, yra ryški figūra visose abraomiškosiose religijose. Archeologai Jonos šventyklą datuoja aštuntuoju amžiumi prieš Kristų.

„Islamo valstybė“ taip pat sugriovė 13 a. Imamo Yahya Abu al-Qassimo mečetę Vakarų Mosule. Netrukus po šių dviejų barbariškų aktų organizacija sunaikino pranašo Seto, trečiojo Adomo ir Ievos  sūnaus, pripažįstamo tiek islamo, tiek žydų, tiek krikščionių tradicijose, kapą, kaip ir 14 a. siekiantį pranašo Jurgio kapą, kuris, kaip tikima islame, buvo Mozės (pranašo Musos) palydovas.

Liepos 26 d. „Islamo valstybė“ rengėsi susprogdinti Hadbos minaretą prie Didžiosios al-Nuri mečetės Mosule. Tačiau vietiniai gyventojai ėmėsi ginti pastatą ir „Islamo valstybės“ kovotojai bent jau laikinai pasitraukė.

Teigiama, kad „Islamo valstybė“ nusitaikė į Musulo religinį istorinį paveldą, manydama, kad mečetės ir kapai gali būti naudojami „stabmeldystei“ ar „politeizmui“. Šie ekstremistai įsivaizduoja, kad pastatai gali tapti garbinimo objektais kaip stabai, kas prieštarauja atsidavimui Dievo „vienumui“.

„Tačiau reporteriai ir komentatoriai, atrodo, nelinkę aiškiai įvardyti „Islamo valstybės“ ideologijos – kraštutinio vahabizmo. „Islamo valstybės“ šalininkai paprasčiausiai vadinami sunitais. Tačiau dar Osmanų imperijoje ir Indijoje sunitų teologai vahabitus įvardijo kaip atskalūnus.

Vahabitai nuolat kaltina šiitus, kad šie tapo neištikimi islamui, nes meldžiasi prie kapų, švenčia Mahometo gimtadienį ir lanko vietas Mekoje, susijusias su pranašu, kas yra nuo seno praktikuojama musulmonų. Tačiau meldimasis prie kapų ir musulmonų pranašų bei šventųjų dvasių prašymas palaiminimo nėra stabmeldystė. Tai – paprasčiausia dvasinė praktika“, – teigia dr. Irfanas Al Alawis, Islamo paveldo tyrimo fondo vadovas, tarptautinio Islamo pliuralizmo fondo direktorius ir islamo teologijos dėstytojas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Pasak dr. I. Al Alawio, vahabitai nuo seno garsėja vandalizmu. Jie pateisina kapų, šventyklų, papuoštų mečečių niokojimą, remdamiesi absurdišku kaltinimu, kad melstis tokiuose pastatuose draudžia islamas.

2006 ir 2007 m. vahabitai subombardavo 10 a. pagrindinę šiitų Al-Askari mečetę. Ji buvo atstatyta 2009-aisiais, tačiau dabar vėl ją atakavo „Islamo valstybė“.

Pakistane vahabitai įvykdė daugybę sprogdinimų šventyklose, nužudydami juose buvusius tikinčiuosius. Per nenusiekusį „arabų pavasarį“ vahabitai pasirodė Egipte, Libijoje, Tunise ir Maroke, kur jie naikino kapus, šventyklas bei kitas kultūrines vertybes. Panašūs nusikaltimai buvo įvykdyti Timbuktu Malyje. Visame musulmonų pasaulyje nuo Balkanų iki Tolimųjų Rytų vahabitai niokojo sufijų ir šiitų kulto statinius.

„Taigi svarbu ne tik sustabdyti „Islamo valstybės“ plėtrą Irake, bet ir pripažinti bei įvardyti vahabitų radikalizmą, kuris įkvepia „Islamo valstybę“. Pasaulio vyriausybės ir žiniasklaida „Islamo valstybę“ apibūdino kaip „migloto sufizmo“ produktą. Tiek vyriausybės, tiek žiniasklaida vengia įvardyti teroristus ir identifikuoti jų agresyvius įsitikinimus“, – pabrėžė I. Al Alawis.

Pagal Aleteia org. ir gatestoneinstitute.org parengė Jurga Žiugždienė