Sunku skaityti? Padidink tekstą, spausdamas ant aA raidžių straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Nepamiršk -> Paremti
Neįskaitai? Spausk teksto didinimo mygtuką. Paremk. Ačiū!

2014 09 13

Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

8 min.

Tai bent rugsėjis! Arba, kai vaikų knygų lentynėlė braška

Štai ir ruduo. Jauniesiems skaitytojams rugsėjis, žinoma, asocijuojasi su mokslo metų pradžia – grįžtame į mokyklas, darželius. O man rugsėjis jau ne pirmą kartą patvirtina – naujų ir gerų knygų vaikams yra. Tik turėkime joms laiko ir tikrai nepasigailėsim. Pasižvalgom.

A. Pantermüller, D. Kohl. Iš Lotos gyvenimo/ vertė D. Kižlienė. – Vilnius: Alma littera, 2014. 184 p.

Vokiečių rašytojos Alice‘os Pantermüller ir jos kraštietės dailininkės Danielos Kohl knyga pasakoja apie dešimtmetę mergaitę Lotą, kuri ką tik pradėjo eiti į penktą klasę. Čia viskas nauja – nauja tvarka, klasės auklėtoja, o dar šalia nerimstanti ir nuolat į nuotykius įsivelianti geriausia draugė Šajenė. Ši knyga – tai Lotos 2 naujų mokslo metų savaičių dienoraštis, kuriame daug visko: paveikslėlių, fantazijų, sąrašų, nutikimų, idėjų bei skaitymą smagiai papildančių komiksų. Tam tikru atžvilgiu knygą galima priskirti prie „Nevykėlio“ ir „Prietrankos“ tipo knygų: skaitymo čia ne per daugiausia ir jis derinamas su gausiomis bei paauglėjantiems vaikams ypač patraukliomis minimalistinėmis, bet ypač emocingomis iliustracijomis. Tačiau kažkuo ji man vis dėlto skiriasi, gal didesniu dėmesiu šeimos gyvenimo parodymui (rašytoja tam pasirenka šiek tiek ironizuojančias pasakojimo spalvas, galbūt, siekdama priartėti priepaaugliško požiūrio į gyvenimą), išsamiam Lotos noro turėti naminį gyvūnėlį praskleidimui. Pasakodama apie savo gyvenimą, Lota karts nuo karto jį lygina su kitų savo klasiokų gyvenimais, galbūt tai paskatins bręstančius paauglius susimąstyti apie savąjį – juk ne toks jau jis ir košmariškas…

O ar pavyks Lotai išprašyti tėvų auginti naminį gyvūnėlį, sužinosite tik paskutiniuose puslapiuose.

100 būdų ką veikti, kai neturi, ką veikti. – Kaunas: Terra Publica, 2014. 120 p.

Šią knygą su dukromis pastebėjome dar vasaros pradžioje ir likome sužavėtos jos turinio. Bent jau mes tikrai esame pasigedę tokių kūrybinių knygų šeimoms su vaikais, pasiūlančių naujų ir senų gerų (bet užmirštų) idėjų, ką veikti, kai neturi, ką veikti – ir nesvarbu, koks oras, nes čia esti veiklų skirtingiems metų laikams, erdvėms, nuotaikoms ir charakteriams.

Knygoje net 21 skyrius, padėsiantis geriau orientuotis veiklose: tarkim, gal jūs norite paeksperimentuoti, o gal kažką pastatyti, muzikuoti, „sugriauti“ virtuvę ar tiesiog nežinote, kuo užsiimti, kai už lango dargana? Kiekviena užduotis papildyta išsamiu aprašymu, idėjomis, kaip dar būtų galima vieną ar kitą žaidimą žaisti, improvizuoti. Prie kiekvienos veiklos nurodoma, kiek žaidėjų (minimaliai ar maksimaliai) gali tai įgyvendinti. O aš pervertusi knygą supratau, kad gi tikrai, ir mes vaikystėj panašių veiklų prisigalvodavom, bet kažkodėl aš jas jau buvau užmiršusi: pavyzdžiui, žaisliukų iš miltų ir druskos tešlos gaminimas (jų dar ir dabar yra išlikusių mano tėvų namuose – vis dar puošiame jais eglutę), Ali Baba, Chali Chalo, Dešimtukas, Blusos… Visų žaidimų čia nevardysiu, bet knyga tikrai stebina idėjomis ir pasiūlymais.

Man didžiausią įspūdį paliko eksperimentų skyrius (jis skatina vaiką pažinti mus supantį pasaulį, vienus ar kitus procesus), kovos ant popieriaus (popieriaus namuose daug ir ant jo galima ne tik piešti), kuriu ir žaidžiu (moko vaikus žaislų pasigaminti patiems), šnipų žaisliukai (nes vaikams visada įdomios paslaptys ir tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma). Rekomenduoju.

K. Applegate. Tas vienintelis Aivenas/ vertė I. Rosenaitė. – Vilnius: Alma littera, 2014. 320 p.

Jei reikėtų vienu būdvardžiu apibūdinti šią knygą, manau, tai būtų žodis „subtili“. Kadangi šios knygos pasakotojas yra gorila Aivenas, akivaizdu, kad autorė siekė, jog tekstas kiek įmanoma labiau atspindėtų gyvenimą tokį, kaip jį mato šis gyvūnas. O jis gana sudėtingas: jau 27 metus Aivenas gyvena viename prekybos centre įrengtame mini zoologijos sode ir beveik nebeprisimena savo ankstesniojo, „goriliško“ gyvenimo. Galėtume netgi sakyti, kad jis beveik laimingas: kasdien gauna maisto, savo narve turi televizorių ir dar pasižymi piešimo talentu (jo piešinius prekybos centro savininkas pardavinėja lankytojams), tačiau jis nėra laimingas, bet kokį iškylantį iš praeities impulsą jis stengiasi užgniaužti… Gal taip ir būtų nugyvenęs ten visą savo gyvenimą, jei ne naujoji prekybos centro kaimynė – mažoji drambliukė Rubė, kuri dar atsimena gyvenimą gamtoje, su tėvais ir pokalbis su ja vis stipriau pažadina Aiveno prisiminimus, potyrius. Tampa aišku, kad tik Aivenas gali rasti išeitį, kaip pagelbėti Rubei, kad jos gyvenimas netaptų toks nuobodus ir netikras, kaip jo. Bet ar jam pavyks? Juk jis tik narve įkalintas žvėris… Beje, pabaigoje autorė mums papasakoja, jog šią knygą paskatino tikra istorija.

Mano nuomone, šiai knygai būdingas taupus pasakojimo stilius, prisitaikiusio tarp žmonių gyventi gyvūno patirtys aprašomos be išankstinių išvadų – mums tik labai pamažu ir itin subtiliai atsiskleidžia tokio gyvenimo tragiškumas, bet kita vertus ir optimizmas, nes jei ne jis, kažin, ar ši istorija taip būtų pasibaigusi.

Neišsigąskite apimties. Tekstas nėra perkrautas. Kaip tik, sakyčiau, kad jame palikti gan nemaži tarpai tarp eilučių palieka vietos mūsų mintims ir išgyvenimams, o tiesioginė kalba leidžia įsijausti į kasdienį tokių įkalintų gyvūnų gyvenimą bei bendravimą. Knyga pelniusi Niūberio medalį ir išrinkta geriausia 2013 m. knyga vaikams.

L. Kėvalaits. Slaptoji princo Druado užduotis. – Vilnius: Tyto Alba, 2014. 189 p.

Lietuvių autoriaus knyga nukels į mažą, bet tikrai nenuobodų skruzdėlių pasaulį. Jame kartu su skruzdėliuku Dru nuotykių keliais žengs ir gerus darbus atliks stebuklingai sumažintas berniukas Nojus. Patekęs į pasaulį, kur akmenukas atrodo dydžio sulig uola, žolės – kaip medžiai, o sraigės primena mamutus, Nojus leidžiasi į kelionę po keistą Kortagų karalystę. Aplankę krebždukų miestą ir pašėlioję, jie leidžiasi atgal, mat Kortagų karaliui turi pargabenti slaptą mėlynąjį ryšulį. Tačiau bičiulių laukia pasala…

Knyga tiks vaikams, kuriems patinka kvapą gniaužiantys nuotykiai bei stebuklai. Nors tam tikromis vietomis negalėjau liautis galvojusi apie jau esančias panašias temas vaikų animacijoje (Arturas ir Miminukai, Iš vabalų gyvenimo, Mieloji, aš sumažinau vaikus ir t.t.), tačiau lietuvių autoriaus bandymas savaip papasakoti stebuklingą istoriją yra įdomus.

Knyga skirta 8-12 metų vaikams. Leidėjai žada, jog tai tik pirmoji „Kortagų“ serijos dalis. Taigi, nuotykiai dar tik prasideda.

L. Žutautė. Kakė Makė ir svajonių gimtadienis. – Vilnius: Alma littera, 2014. 36 p.

O, mes Kakę Makę pažįstam gerai. Ji puikiai tiko mūsų dukrų charakteriams ir jų patiriamiems klausimams, baimėms, problemoms atspindėti. Mūsų mažoji Kakės Makės „Pabėgusias ausis“ laiko lovoje ir kasvakar vis ir vis perverčia bei reikalauja paskaityti.

Man patinka, kad autorė sugeba parinkti temas, kurios tikrai aktualios tėvams ir vaikams bei puikiai praverčia pokalbiui vaikų gyvenimo temomis: su Kakės Makės personažu šis pokalbis gali vykti kūrybingai ir nenuobodžiai. Kaip svarbiausius šios serijos knygų pliusus išvardinčiau šiuos: itin išraiškingos ir ryškios iliustracijos, daugybė smagių detalyčių, trumpas bei šmaikštus tekstas, kūrybiškas požiūris į temą.

O šįkart Kakė Makė nekantraudama laukia savo gimtadienio ir svarbiųjų svečių – SAVO monstrų. Manydami, kad tai Kakės Makės fantazija, niekas į šias kalbas nekreipia dėmesio, tačiau viskas pasikeičia, kai gimtadienyje apsilanko tikri dideli Kakės Makės monstrai ir įprastą šventę paverčia išskirtine.

Šįkart Lina Žutautė kviečia patikėti stebuklu ir prisiminti savo vaikystės svajones, kurioms išsipildyti niekada nevėlu.

R. Česūnienė ir L. Česūnas. Mėgintuvėlio kelionės. – Vilnius: Nieko rimto, 2014. 56 p.

Tai pasaka apie mėgintuvėlį, kuris norėjo sužinoti, ar ir kasdieniniame gyvenime už laboratorijos ribų vyksta eksperimentai, o taip pat išdrįsti pakeliauti ir pamatyti pasaulį. Perskaičius pasaką jūsų vaikas supras, kad gyvenime reikia stengtis pasiekti užsibrėžtų tikslų, tyrinėti mus supantį pasaulį, pažinti mokslą.

Manau, jog tai tikrai įdomus šeimyninis bandymas priartinti mokslą prie kasdienio vaiko gyvenimo bei paaiškinti jam tam tikrus jo dėsnius. Vaikams sausą informaciją įsiminti sunku, o keliaudami su į juos šiek tiek panašiu, nerimstančiu ir paprastai kalbančius personažu, vaikai lengviau susipažins su svarbiausiomis chemijos sąvokomis, cheminėmis priemonėmis, procesais, bandymais.

Knygos autorė dirba mokykloje chemijos mokytoja, yra Fizinių technologijų mokslo centro darbuotoja ir doktorantė, Nacionalinėje dailės galerijoje integruotų pamokų edukatorė. R. Česūnienė prisipažįsta, kad knygą parašyti ją įkvėpė sūnus ir įtaigiai parašyta knyga „Laiškai iš miško“ – tada ji pagalvojusi: „labai smagu, kai žmogus savo specialybę ir jos žinias pritaiko bei perduoda vaikams. Ech, galvojau, chemijos juk taip nepapasakosi… Tada toptelėjo klausimas, o kodėl gi ne?“ Taip ir gimė knyga, kviečianti vaikus tiesioginių bandymu keliu sužinoti, kodėl vyksta vieni ar kiti dėsniai, kelti klausimus, ieškoti atsakymų.

1000 dalykų, kuriuose turėtum žinoti. – Kaunas: Terra Publica, 2014. 224 p.

Man įdomiausia tai, jog šią knygą parengė (pagal lietuvių autorių ir vidurinių mokyklų pagrindinių dalykų programas) lietuviai. Knygos sudarytoja – Danguolė Kandrotienė, tai leidžia viltis, kad knyga parengta atsižvelgiant į mūsų vaikų interesus ir pomėgius.

Žinyno įdomybės suskirstytos į 10 skyrių: pasaulis, žmogus ir jo aplinka, pasaulio istorija, augalai, gyvūnai, architektūra, kultūra, transportas, mokslai ir pasiekimai, įdomybės. Knygoje šalia bendros informacijos ir puikiai papildančių iliustracijų pateikiami lietuviški susiję faktai ar įvykiai, išplečiantys konkrečios temos pažinimo ribas ir leidžiantys skaitytojui ugdyti platesnį suvokimą. Manau, ko išmokti ir sužinoti šioje knygoje yra ir tėveliams.

Šiais, žinių visuomenės laikais, tokios knygos, man regis, yra patrauklios ir reikalingos, padeda nušviesti ne tik visą pasaulį, bet ir Lietuvos vietą jame.

Mūsų žemė/ vertė J. Ustilaitė. – Vilnius: Educata, 2014. 14 p.

Kodėl Žemė iš kosmoso atrodo žydra? Kodėl veržiasi ugnikalniai? Kas yra ledynai? Kokie turtai slypi po žeme? Šioje „Kaip? Dėl ko? Kodėl?“ serijos paveikslėlių knygoje su atverčiamaisiais langeliais rasime ne tik geografijos pagrindus 4–7 metų amžiaus vaikams. Joje apstu ir geologijos žinių apie Žemės paviršių ir jos gelmes: kalnus, upes, jūras, dykumas.

Kaip žinia, Žemė kol kas vienintelė vieta, kur žmogus gali gyventi. Ar norėtumėte atidžiau paskvarbyti po šią mūsų buveinę ir sužinoti, ką reikėtų daryti, kad ją išsaugotume?

Knygoje rasite ir žemynų dėlionę, paskutinis puslapis kviečia vaikus išmokti rūšiuoti atliekas. Knyga-žaidimas puikiai tiks šiek tiek ūgtelėjusiems vaikams, kuriems dar įdomu su knyga žaisti, informaciją įsiminti knygą liečiant, ją kartu skaitant su tėvais.

A. Dijokaitė. Kelių eismo taisyklės vaikams. – Vilnius: Baltos lankos, 2014. 72 p.

Imponuoja tai, kad knygos autorė Aistė Dijokaitė – saugaus eismo specialistė, eismo kultūrą skatinančia veikla, prevencinių saugaus eismo projektų organizavimu užsiimanti daugiau nei 15 metų. Vadinasi, šią knygą parašė žmogus, išmanantis saugaus eismo mokymo vaikams subtilybes.

Knygelė parengta įdomiai, įtraukiančiai. Čia rasite situacijų, mokančių vaikus saugiai elgtis kelyje ar gatvėje, naudingų patarimų, klausimų žinioms patikrinti, paaiškinimų su paveikslėliais bei būtiniausių žodžių, ženklų ir signalų. Įžangoje pateikiami du įvadai – vaikams ir tėvams, – aiškinantys, kodėl svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir ką tai suteikia. Iš viso – 9 temos, kuriose vaikus lydi jų bendraamžiai Milda bei Lukas. Pačioje pabaigoje – užduotys ir lipdukai, padedantys vaikui pasitikrinti žinias.

Manau, svarbu, jog į saugumą kelyje žvelgtume ne kaip į savaime suprantamą reiškinį, nes čia būtinos konkrečios žinios ir įgūdžiai. Pastaruosius, beje, įtvirtinti padeda būtent tėvų elgesys.

V. V. Landsbergis. Kieno liežuvis ilgesnis? – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2014. 24 p.

Antroji knygelė apie mielą lapiuką Pūkį, kurioje jis išmoksta, jog negražu rodyti liežuvį. Spalvingas iliustracijos puikiai tinka patiems mažiausiems knygelių mylėtojams, o tekstą didžiosiomis raidėmis galės skaityti ir pradedantys mažieji skaitytojai.

Priminsiu, kad „Pūkio pasakos“ – tai knygelės2-7 metų vaikams, kuriose paprasta ir linksma forma pasakojama apie bendraamžio lapiuko pasaulio pažinimą, draugus, pramogas, skaudžias ir linksmas gyvenimo pamokas.

Jaukų ir mielą mūsų lapiuką nupiešė dailininkė Dalia Karpavičiūtė.

T. Moroney. Kai jaučiuosi vienišas/ vertė D. Litvinskaitė. – Vilnius: Educata, 2014. 16 p.

T. Moroney. Kai jaučiuosi liūdnas/ vertė D. Litvinskaitė. – Vilnius: Educata, 2014. 16 p.

T. Moroney. Kai jaučiuosi mylimas/ vertė D. Litvinskaitė. – Vilnius: Educata, 2014. 16 p.

T. Moroney. Kai jaučiuosi išsigandęs/ vertė D. Litvinskaitė. – Vilnius: Educata, 2014. 16 p.

Praeitais metais nauja ir dar visiškai jauna leidykla „Educata“ išleido knygelių seriją patiems mažiausiems skaitytojams apie jausmus. Tąkart turėjome progos susipažinti su pavydo, laimės, gėrio ir pykčio jausmais. Taigi, kiekviena knygelė skirta atskiram jausmui. Šįkart – naujausios kmygelės apie baimę, vienišumą, liūdesį ir meilę. Po jausmų pasaulį vaikučius lydi žavus jaukuolis kiškutis. Kiekvienos knygelės pabaigoje vėl randame pastabas tėveliams, kuriose psichologų įžvalgos ir patarimai, kaip padėti vaikui išgyventi sunkius jausmus ar padėti jausti mylimam.

Kalbėti vaikams apie jausmus labai svarbu, nes dažnai jie tiesiog nesupranta, ką išgyvena ir kas tai yra, o juo labiau – kaip su visu tuo tvarkytis. Įvardinti konkrečius jausmus bei pasikalbėti apie juos su mažyliais puikiai gali padėti šios jaukios ir žaismingos knygelės. Pagrindinis veikėjas čia – mielas rausvų žandų kiškutis žaliu megztiniu. Kiekvieną dieną jo jausmai keičiasi ir jis bando suprasti, kas vyksta bei papasakoti apie tai jums. Pabaigoje bandoma apibendrinti, apie kokį jausmą čia kalbėta.

Žaismingos ir gausiai iliustruotos knygelės veria mažas dureles į didelį ir tokį įvairų vaikų jausmų pasaulį. Akcentuojamas kiekvieno vaiko išskirtinumas, ypatingumas, apibūdinama, kaip galima būtų pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Į sudėtingus jausmus žvelgiama per konkrečias nutinkančias situacijas. Tai vaikų kalba parengtas gidas, padedantis geriau pažinti pačius save, o tėvams gelbstintis įtvirtini šį pažinimą.

Skaitė ir aprašė J. Lūžaitė-Kajėnienė 

Patinka tai, ką skaitai?

Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!

Paremsiu