2014 09 30

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Enrika Striogaitė. Siurrealistinis Aurimo Eidukaičio pasaulis

Aurimas Eidukaitis. Tiltas per urbanistinę geometriją

Kauno „Eglės“ galerijoje šiuo metu eksponuojama dailininko Aurimo Eidukaičio tapybos darbų paroda „Sąmoningas atsitiktinumas“.

Kita tikrovė

Kad ir kitokia A.Eidukaičio paveikslų realybė, sufantazuota ir išgalvota, joje – realios, atpažįstamos, tikroviškai perteikiamos detalės, iš kurių tveriamas savitas, nebe realus pasaulis, o jame tarsi sapne įmanoma viskas: prie paveikslo su nutapyta ir tarsi amžina jūra galima pririšti susidėvėjusias, laiko (nykimo) paženklintas senelio valtis, už daržinės gali atsiverti įstabi renesanso architektūros panorama, inkrustuotas šaukštelis gali virsti tiltu, laikrodis – šuliniu ir t. t.

Taip, žinoma, garsiausias siurrealistas, be abejo, – Salvadoras Dali. Argi galima šioje srityje atrasti kažką naujo? Tačiau siurrealizmas nėra vien S. Dali, ir jeigu artimas šis pasaulis, ši, dažnai paradoksų prisodrinta nereali realybė, kodėl gi ne? Kodėl save tramdyti, einant tradiciniu, tarkim, lietuviškosios mokyklos keliu? Na, nebent todėl, kad greičiau būsi priimtas į išrinktųjų ratą. O jeigu svarbiau daryti tai, ką norisi, be ko negali?

Tuomet, ko gero, geriausia tai ir daryti. Nesidairant, labai nesiklausant, nesiskausminant, jei kas mėgaujasi Didžiojo kritiko aureole, nes didžioji palaima – būti savimi. Kartais tai nemažai kainuoja. Ne tik pinigų, bet ir laiko, kurio negali skirti trokštamai veiklai, nes reikia užsidirbti duonai dirbant, pavyzdžiui, dažytojo darbą.

A. Eidukaičiui – 32-eji, jis dirbęs ir taip vadinamą paprastą darbą, nes turi šeimą, du vaikus ir pirmiausia galvoja, kaip juos išmaitinti. Tačiau, regis, tie laikai jau traukiasi, nes šiuo metu dailininkas jau gali save vadinti profesionalu – ir dėl išsilavinimo, ir todėl, kad iš savo meno išgyvena. O centrinis parodos lankstinuko paveikslas „Simfoninis architektūros išskaidymas“ parduotas dar prieš parodos atidarymą.

Aurimas Eidukaitis. Prieštapybinį analizė

Kaip gaivus vėjas

Tiesa, A. Eidukaičio siurrealistinė tapyba balansuoja ant ribos ir beveik aišku, kad vieni gali ją atmesti be jokių kompromisų, kiti – priimti su euforiniu susižavėjimu. Kita vertus, tai ir yra savotiška siurrealizmo esmė: arba – arba, rizikuoti, nepasiliekant jokios lengvinančios aplinkybės. „Taip, pamatęs A. Eidukaičio paveikslus, žiūrovas abejingas nelieka, – prasitaria „Eglės“ galerijos savininkė, menotyrininkė Eglė Mickutė, – ir labiausiai todėl, kad yra priverčiamas mąstyti“.

Ir tai akivaizdu – visi dailininko paveikslai „išmąstyti“, pateikiami didelių formatų kaip pasakojimai, literatūra. Į juos žvelgiant reikia su jais „kalbėtis“, gal net ginčytis, nes kai kurios mintys kiek jaunatviškos, lyg ir per tiesmukos, tokios, kurias gyvenimui bėgant ir išminčiai kaupiantis pamažu „išaugi“. Kita vertus, atviras ir nuoširdus jaunatviškumas kaip gaivus gūsis atšviežina nuo gyvenimo rutinos bunkančius pojūčius bei mintis, po kurių žieve – neretai tik kirvarpos ir pelėsis. O čia su autoriumi žengi tarsi minčių girioje po šilto, vasariško lietaus. „Ar gyveni taip, kaip svajojai jaunystėje? Ar nepardavei, nesugrūdai į televizoriaus spintelę ar šaldytuvą tų savo svajų, ar bent jas prisimeni, o gal tavo mąstytojo poza – tik patogus kamufliažas? – iš gelmės išnyra ir tokie klausimai žvelgiant į A. Eidukaičio tapybą.

Iš nedidelio Šeduvos miestelio kilęs A. Eidukaitis nesirinko ir neieškojo savojo kelio dailėje, siurrealistinė kryptis „pati prilipo“: „Taip piešiu nuo pat paauglystės, mane visada domino netikėti senovės ir dabarties sugretinimas, jame slypinti filosofija, o ir filmai įdomiausi tie, kuriuose yra fantazijos elementų, – prisipažįsta menininkas. – Abstrakcijų kol kas nebandau tapyti, gal kada nors vėliau, tai labai sudėtinga sritis, neužtenka vien pataškyti dažų ir uždėti įmantrų pavadinimą.“ Beje, pastaraisiais žodžiais išsakytas autoriaus atsakingumas (profesinė sąžinė) „matomas“ ir paveiksluose, kurie techniški, tobuli, tvirtai kompoziciškai „suręsti“, todėl net nenorint mąstyti, galima grožėtis gera tapyba. Bet ne – nemąstyti žvelgiant į A. Eidukaičio paveikslus neįmanoma, net jei tai mažo formato saulėgrąža, kurios viduryje ne mažos sėklytės, o nušlifuotas brangaakmenis („Dirbtinis natūralumas“).

Rubensas ir traktoriukas

Aurimas Eidukaitis. Priešpaskutinės vakarienės apmąstymas

„A. Eidukaičio tapyba patraukė iškart, per 17 metų galerinės veiklos jau bemaž iš karto atpažįsti talentą, – pasidalijo mintimis E.Mickutė, – nes šiandien dailininkų, kaip ir kitų sričių kūrėjų, yra daug ir aktyviai besireklamuojančių taip pat, deja, talentų – vienetai“. Jos mintis, nė to nežinodamas, papildė kaunietis menininkas Liudvikas Ivaškevičius visai kitoje parodoje priėjęs perduoti žinią: „ Patarčiau pasižiūrėti A. Eidukaičio parodą, mano galva, šiuo metu Kaune tai – viena vertesnių, gal net įdomiausia savo naujumu.“

Netikėtais, paradoksaliais detalių sugretinimais A. Eidukaitis „pasakoja“ (jo paveikslai – ištisos sagos, pripildytos daugiaplanių sluoksnių) savo patirtis, perteikia savąją, ne knyginę filosofiją, jo darbuose lygiaverčiai tampa daržinė ir pasaulio megapolis, Rubenso šedevras ir uošvio sukonstruotas traktoriukas , prosenelių nuotraukos ir prašmatnių muziejų erdvės („Prisiminimų nusistovėjimas erdvėje, kurioje jie niekada nebuvo“). Maža to, tie paprasti daiktai ir paprastas žmogaus gyvenimas akivaizdžiai išaukštinamas (pakylėjamas) ir romantizuojamas, tačiau kaip atsvarą romantiniam saldumui menininkas pasitelkia humorą, subtilią ironiją, suteikiančią ne tik papildomų prasmių, bet neretai tampančią proporcijas išlyginančia paveikslo ašimi.

Taigi A. Eidukaičio tapybos paroda „Sąmoningas atsitiktinumas“ – tai tarsi atsitiktinai atminties (minties) archyvuose sukauptos (ir nuolat kaupiamos) iškalbingos detalės, kurias menininkas jau sąmoningai savo paveiksluose paverčia simboliais, kontekstais, naujai suskambančiomis prasmėmis.

Aurimas Eidukaitis. Priešpaskutinės vakarienės apmąstymas

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.