2014 11 05

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Giedrė Kazlauskaitė atsako į Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos moksleivių klausimyną

Giedrė Kazlauskaitė (g. 1980 m. kovo 21 d.  Kėdainiuose) – poetė, rašytoja, eseistė, kultūros analitikė. Užaugo Kybartuose, mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, baigė Vilkaviškio „Žiburio“ vidurinę mokyklą. Vilniaus  universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, buvo Lietuvių tautosakos ir literatūros instituto doktorantė. Dirbo LRT, savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“. Bendradarbiauja „Mažojoje studijoje“. Jos publikacijų paskelbta internetiniame dienraštyje Bernardinai.lt, leidiniuose „Metai“, „Nemunas“, „Literatūra ir menas“ ir kt.

2001 m. pasirodė jos pirmoji knyga  „Sudie, mokykla“  (dvi apysakos). 2008 m. – poezijos knyga „Heterų dainos“. 2009 m. Su Juliumi  Sasnausku išleido knygą „Postilės“. 2014 m. išėjo eilėraščių knyga „Meninos“. 

Kaip atradote savo pašaukimą? Ar daug ieškojote, klydote, abejojote?

Jei ir esu ką nors atradusi, vargu ar tam tinka didus žodis „pašaukimas“. Ne visi pašaukimo klausimą sprendžia taip dramatiškai kaip Liudas Vasaris (tačiau aš, deja, taip, esu sprendusi panašiai…). Atgailauti, kaip ir daugelis, turiu už ką. Tačiau atgaila, priešingai, negu dažnai įsivaizduojama, nėra galvos barstymasis pelenais. Tai intencija keisti gyvenimą.

Kas yra Jūsų autoritetai? Ką laikote savo mokytojais? Kodėl?

Turbūt būtų nekorektiška vardinti, nes gal jiems, pavyzdžiui, gėda mano mokinystės. O ir prieš tuos, kuriuos paminėčiau, jaučiuosi įsipareigojusi labiau, negu vien tuščiai skelbtis mokine. Dauguma jų susiję su „Šiaurės Atėnais“. Bet ne visi.

Kas Jus įkvepia? Kokios knygos, muzika, filmai ir/ar kita?

Įkvepia gyvi žmonės, pašnekesiai, jausmai. Meno kūrinius ir kitą kultūros produkciją vartoju kvėpavimui, ne įkvėpimui.

Ką galvojate apie mus, šiuolaikinį jaunimą?

Jau kelis kartus esu pasisakius, kad kiekvienas naujas kūdikis galėtų tapti mums mokytoju – vien dėl to, kad gimė jau tobulesniame pasaulyje. Tačiau taip, jaučiu, kad kartų skirtumai egzistuoja. Jūs, it senoviniame kompiuteriniame žaidime, turite daugiau gyvybių. Prieš savo pačios norą jų jums pavydžiu. Aš numirsiu, o jūs dar gyvensite.

Kaip informacinės technologijos keičia mūsų visuomenę? Ar naudojatės socialiniais tinklais?

Klausimas senstelėjęs, jį būtų reikėję užduoti prieš kokį dešimtmetį. Keičia į gerąją pusę. Nors mokytojai ir smerkia jūsų žvalgymąsi į telefonus per pamokas, tas judesys išduoda, koks svarbus ir nesunkiai prieinamas tapo, kaip ten Egziuperi sakė, žmogaus ryšys su žmogumi. Kitąkart jiems taip ir pasakykite.

Kodėl svarbu išlaikyti tautinę tapatybę? Ką Jums reiškia ištikimybė Lietuvai?

Nepastebėjau, kad jai grėstų rimtas pavojus. Tapatybės sauga nesusijusi su tradicijų konservavimu. Priešingai, ji išlaikoma ten, kur įstengiama tradiciją transformuoti. Bet apskritai man dėl sėslaus būdo Lietuvos reikia labiau negu jai manęs, tad tokių kilnių jausmų kurstymas ir analizavimas tarsi ir neaktualus.

Kokie dalykai Jums svarbiausi bendraujant su kitu žmogumi?

Tikslios formuluotės (bet tai netolygu tiesmukumui ir stačiokiškumui).

Kokie yra Jūsų ryškiausi vaikystės ir mokyklos metų atsiminimai?

Vaikystėje – namai, kiemas, pieva už sodo ir geležinkelis; mintimis įsivaizduojami pašnekesiai su neegzistuojančiais veikėjais, gal net dievais. Mokykloje – nemokėjimas „pritapti“ (arba kaltė dėl to, kad pernelyg prisitaikau prie bendro tono) ir begalinė, beveik kosminė vienatvė.

Ar tikite pasirinkimo laisve? Ar matote gamtoje harmoniją, grožį, ar tik atsitiktinumų grandinę?

Ir tikiu, ir netikiu. Kartais matau daugiau įstabių dėsningumų, negu atsitiktinumų. Gal tai ir yra tikėjimas.

Ar tikite likimu, Apvaizda? Ar yra tekę kreiptis pagalbos į Išganytoją?

Nors laikau save Bažnyčios dalimi, neretai svyruoju tarp tikėjimo ir agnosticizmo. Su įdomumu stebiu Bažnyčios judesius tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Kreipiuosi retokai, išimtinai rimtais atvejais, nenorėčiau gaišinti dėl menkniekių. Apkraunantieji jo ausis bereikšmėmis sapalionėmis, mano galva, labai nusikalsta viso pasaulio atžvilgiu.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.