2014 11 07

bernardinai.lt

jazzosfera

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Miltas Jacksonas: vibrafono karalius

Iki Milto Jacksono džiaze buvo tik pora dėmesio vertų vibrofonininkų: Lionelis Hamptonas ir Redas Norvo. Trečiasis veikiai pritemdė tuodu, o vėliau ir kitus potencialius šio, ne vaikams sukurto instrumento, meistrus.

Kiekvieną pirmąją naujųjų metų dieną savo gimtadienį švenčiantis (tiksliau, šventęs, kol neiškeliavo Anapilin 1999 metais (gimė 1923 metais)) – geriausiai pažįstamas iš kolektyvo „Modern Jazz Quartet“, kur jis dvivaldystėje kartu su pianistu Johnu Lewisu darniai karaliavo ilgus keturis dešimtmečius.

Kompozicija iš 1984 metais išleisto kolektyvo albumo „Echoes“. Kitą, titulinę, kompoziciją tokiu pat pavadinimu Miltas sukūrė pats.

Džiaze buvo madinga turėti kokią nors pravardę, iš kurios tave pažįsta geriau, nei iš tikrojo vardo. Vienos pravardės kildavo iš suprantamų pokštų, kitos – dėl kokio nesusipratimo, trečias vieni muzikantai tiesiog prilipdydavo savo kolegoms. Miltą vadino „Bags“. Žinome, kad angliškai „bags“ reiškia maišus, bet šiuo atveju žodis vartojamas kaip žargonas ir reiškia kažką panašaus į tai, kai vaikystėje, žaisdami slėpynių ar dar kažką sakydavom „čiur, mane“.

Pavyzdys – kolektyvo narys, mušamaisiais grojęs Connie Kay, iš tikrųjų buvęs Conradas Kirnonas. Jis neieškojo sau kokio nors sceninio slapyvardžio, įpareigojusio taip iškraipyti savo vardą. Tuo laiku, kai jis grojo Niujorko klube „Birdland“, konferansjė neūžauga Pee Wee Marquetas vis užmiršdavo muzikanto pavardę, o prisiminęs negalėdavo ištarti Conradas Kirnonas. Pirma Conradas susitraukė iki Connie, bet pavardė liko tokia pati neįsimenama. Iš pavardės liko tik raidė K – kei. Connie Kay.

Apie Grafą (Count) Basie taip pat pasakoja įvairių istorijų. Paprasčiausia perpasakoti čia būtų tokia: WHB, Kanzaso radijo stoties diktorius pradėjo skelbti džiazo kombo sudėtį: Earl (erlai – didikai Anglijoje) Hines, Kingas Oliveris, Duke (kunigaikštis) Ellingtonas. Paskutinis nepaskelbtas liko Billy Basie, vedėjo tuoj pat tituluotas grafu. Taip Billy Basie tapo Countu Basie.

Pasak kitos versijos, grafu Billy Basie tapo ne tokiomis maloniomis aplinkybėmis. Basie grojo Benny Moteno orkestre. Vadovo mėgstamas posakis nebuvo „oh, that guy ain‘t no count“ – šito nepriskaičiuokit. Kartą, kai nepriskaičiavo Basie, vadovas leptelėjo: „Kur tas jaunuolis? Jo trūksta (no account)“.

Tuo ir anglų kalba ir žavinga, o visi, turėję reikalų su Basie, privalėjo pasitempti, nes jo vizitinė skelbė: prieš jus – Grafas.

Groti džiazą Miltas pradėjo būdamas septynerių. Pradėjo nuo gitaros, o vėliau kas keletą metų persėsdavo prie pianino, kol galiausiai – prie vibrofono.

Debiutas scenos vėlgi buvo kitoks – ne su instrumentu rankose, o prie mikrofono. Dainavo jis bažnytinius gospelus. Pirmaisiais pokario metais didysis Dizzy Gillespie jaunąjį muzikantą pastebėjo šio koncerto Detroite metu ir pasikvietė į savo sekstetą, netrukus išaugusį į didelį orkestrą. Po kelerių metų Jacksonas jau grojo su Thelonious Monku, Charlie Parkeriu, vienu iš pirmųjų bibopo trimitininkų Howardu McGhee bei Woody Hermano orkestre.

Čia Miltas ir „Modern Jazz Quartet“ orkestras groja su puikiu saksofonininku Lou Donaldsonu.

Džiazmenų pravardės dažnai būdavo taikomos jų fizinėms savybėms: Fatsas Walleris, Shorty Bakeris, Chubby Jacksonas ir kiti būtų vaizdingais pavyzdžiais. Kai kuriuos džiazmenus pravardės lydėjo nuo pačios ankstyvos jų vaikystės. Dizy Gillespie nuo pat vaikystės jausdavosi dizzy. Dainininkas Herchelis Evansas buvo iš Teksaso, todėl geriau buvo žinomas kaip Texas Evansas. Philly Joe Lewisas buvo Philly, nes buvo iš Filadelfijos.

Louiso Armstrongo burna – daugelis skaitytojų yra matę – buvo didžiulė, todėl Satchmo yra „satchel“ – rankinės, kuprinės trumpinys. Jis turėjo ir kitą pravardę, referuojančią į kur kas įspūdingesnę nei tiesiog rankinė burną – gatemouth – burną-vartus.

Dar buvo populiaru prie pavardės pridėti Red, taip nusakant, jog muzikantas jau nebėra visai juodaodis. Savaime suprantama, jog šio pokšto autoriai – ypač jautriai tais laikais į odos spalvą žiūrėję juodaodžiai.

Epistrophy – T. Monko klasika.

Kompozicija iš albumo Blues On Bach, kuriame penkios kompozicijos iš septynių buvo dedikuotos didžiajam kompozitoriui ir paremtos jo kūryba. Čia tas pats pianistas Johnas Lewisas pirštus gano ne tik kasdienio pianino, bet po ir klavesino klavišais.

Po Gillespie seksteto, kurioje sudėtį sudarė visa svajonių komanda – be paties Dizzy, Milto ir Lewiso dar grojo Coltrane‘as, su Milesu ir Monku dar grojęs kontrabosininkas Percy Heathas ir Kenny Clarke – vienas iš bibopo stiliaus mušamųjų skambesio novatorių – Miltas grojo su Lewisu, Percy ir Clarke‘u. Pradžioje jie atrodė kaip elegantiškas kombo, kur vyrai laisvalaikiu susieina pagroti.

Tik vėliau dviejų iškilių muzikantų tempiamas, kolektyvas tapo kokybės garantijos spaudu – „Modern Jazz Quartet“, pirmiau vadinęsis Milto Jacksono kvartetu. Šeštojo dešimtmečio viduryje kolektyvo direktoriumi tapęs Lewisas savo kolegos grojimą pradėjo sprausti į rėmus. Dažnai tokie konfliktai pasibaigia grupių iširimu ir metais nesikalbėjimo, bet šįkart trintis buvo konstruktyvi – Jacksonas priimdavo iššūkį ir partiją sugrodavo daug geriau, nei tai būtų padaręs būdamas nusiteikęs įprastai.

Idėjos suburti tokį skambesį išgaunantį kolektyvą brendo dar grojimo Gillespie laikais. Dizzy norėjo išlaikyti senas svingo orkestro tradicijas, pritaikydamas jas mažam kolektyvui, o vibrofonininkui arčiau širdies buvo ryškios improvizacijos. Dėl tos priežasties – prisiminkite Lewiso instrukcijas – 1974 metais kvartetas iširo. Muzikantai manė, jog improvizuodami pavieniui jie nuveiks geresnių dalykų.

Kolektyvas atsikūrė 1981-aisiais ir grojo dar dvylika metų, o Jacksonas jau grodavo ir vienas ar, pavyzdžiui, su B.B. Kingu ar Ray Charlesu.

Bag‘s Groove iš 1954 metais išleisto taip pat pavadinto Miles Davis albumo – turbūt žymiausia Jacksono kompozicija.

Sunku aprašyti viską apie „The Modern Jazz Quartet“ viename ar dviejuose rašiniuose, nes norisi pakalbėti apie tiek daug dalykų, bet galima prabėgomis susipažinti su svarbiausiais dalykais. Juolab kad savo rašiniais nesitikiu išsemti temų ar džiazmenų biografijų, nugulančių į storas knygas. Tai tėra trumpi likbezai – nuorodos, susidomėjusį nukreipiančios domėtis plačiau.

Kęstas Vasilevskis

 

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.