2014 11 08

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min

Domantas Razauskas. Vieno žemaičio pasaulis

Evgenios Levin nuotrauka

Jau girdžiu tą šiek tiek pagiežingą lietuvišką „draugai rašo apie draugus“. Taip, su Sauliumi Petreikiu mane sieja ne tik sena draugystė, bet ir daugybė nepakartojamų akimirkų scenoje. Ir aš niekur nepasislėpsiu nuo to. Tačiau ar tai yra priežastis nerašyti apie vieną išradingiausių muzikantų Lietuvoje? Kas gi kitas, jei ne aš? Maža to, man atrodo būtent geras draugas kito kūryboje gali įžvelgti tai, ko nemato eilinis, nors ir geriausiai savo darbą dirbantis žurnalistas.

Juoba kad yra proga. Tik ką pasirodė naujutėlis, dar spaustuvės dažais kvepiantis Sauliaus Petreikio albumas „Lowlands“. Pirmas paties Sauliaus vaikas. Planuotas ir lauktas. Albumas, prie kurio sukūrimo, įrašų dirbta kone trejus metus.

Žinodamas, jog kada nors aprašinėsiu šį albumą, svarsčiau apie Saulių Petreikį kaip muzikinį reiškinį Lietuvos muzikos kontekste. Šiaip jau, tai absoliučiai unikalus reiškinys. Neperdedant nė kruopelyte drįstu sakyti, kad per visą Lietuvos muzikos istoriją nebuvo ir nėra net iš tolo kažko panašaus.

Bent jau aš nežinau nė vieno kito multinistrumentalisto, kuriam taip lengvai pasiduotų viso pasaulio tradiciniai ir modernūs pučiamieji instrumentai. Panašiai arklių užkalbėtojui pasiduoda pasiutęs nesutramdomas eržilas. Pats ne kartą esu buvęs liudininku scenų, kai svetimšalis negali suprasti, kaip Saulius, nesimokęs jokiose specialiose mokyklose, gali perkąsti sudėtingas kitų tautų folklorinio muzikavimo technikas. Airišku vistlu jis groja geriau už kai kuriuose daugybę metų to besimokančius airius, armėniško duduko technika, mano galva, niekuo nenusileidžia pasaulinių šio instrumento žvaigždžių (tokių kaip Djivanas Gasparianas) technikai. Tą patį būtų galima pasakyti dar apie dešimtis kitų instrumentų. Ir tai nėra tuščios draugo pagyros. Tai yra faktas. Su kuriuo nesutikti gali nebent kurčias arba pavydus žmogus.

„Grey Man O’ The Merrick“

Būtent šios savybės lėmė tai, jog būdamas dar labai jaunas (palyginti su pripažintų world muzikos atlikėjų amžiaus vidurkiu), Saulius jau yra grojęs su pirmo ryškumo world muzikos žvaigždėmis, o jo pasirodymų su galybe ansamblių, grupių, projektų, orkestrų Lietuvoje ir už jos ribų, nesuseksi ir nesuskaičiuosi.

Keista ir nuostabu yra tai, kad net ir būdamas paklausus muzikantas, Saulius Petreikis sugeba išsaugoti savo unikalumą. Priešingai nei paprastas samdinys, kuris pagros tai, kas jam pasakyta, ir taip, kaip sutarta, Saulius grodamas visada išlieka ištikimas savo stilistikai. Tiesą sakant, jis kaip tik dažniausiai ir nepagros taip, kaip tikiesi! Mat jo kūrybinis procesas vyksta čia ir dabar, scenoje.

Jis ir kviečiamas dėl to, kad nėra nė vieno kito tokio. Ir nėra nė vieno, kuris valdytų tokią galybę įvairiausių pasaulio tautų instrumentų ir būtų toks neprognozuojamas muzikantas, galintis nuspalvinti net patį nykiausią koncertą pačiomis netikėčiausiomis improvizacijomis.

Žinoma, pusbrolių ir kolegų šalyje grojant tiek daug, nėra lengva nepaskęsti begaliniame projektų vandenyne. Nori nenori, tavo išskirtiniai bruožai ims trintis, tavo technika ir muzikinė fantazija taps visiems įprastu dalyku. Ir tada gali išgirsti:„Ai, ten tas liūto plaukais, kur groja visokiom dūdom…“ Lietuvoje šiaip jau tokie charizmatiški muzikantai publikos dažnai labiau mėgstami už tai, kaip jie atrodo, kaip juda scenoje, o ne už tai, kaip groja.

Galbūt todėl, o gal dar ir dėlto, kad tokiai muzikai, kurią išties kuria pats Saulius, ši šalis yra kiek tvankoka, muzikantas daug keliauja po Vakarus, kur world turi senas tradicijas, platų ir atvirą klausytojų ratą. Nenuostabu tad, kad ir didžioji dalis albumo „Lowlands“ buvo įrašyta ne Lietuvoje.

Paprašiau Sauliaus papasakoti, kas yra „Lowlands“, kaip tai gimė, kas prie šio albumo dirbo.

„Prieš trejetą metų keliavau po Škotiją. Keli pažįstami muzikantai mane pakvietė padėti įrašuose. Taip atsidūriau gražioje studijoje kaime, šalia kalnų… Supratau, kad čia norėčiau pabandyti įrašyti kažką savo. Galų gale juk radome bendrą kalbą su vietos muzikantais – jie norėjo dirbti su manimi, aš – su jais. Po pusmečio sugrįžau pasiruošęs įrašyti keturis savo „gabalus“.

Taip ir užsisuko. Nuvažiuodavau, įrašydavau. Tada grįždavau į Lietuvą, pergalvodavau, suprasdavau, ką reikėtų daryti kitaip, ką papildyti. Vėl nuvykdavau su naujomis idėjomis. Galiausiai mano galvoje ėmė suktis tiek temų, tiek skirtingų instrumentų, jog supratau, kad vien tų žmonių, kurie grojo šiame albume Škotijoje, man bus maža. Tad dalis albumo įrašyta ir Rygoje, kartu su profesionaliu dafo (persiškas perkusinis instrumentas) muzikantu ir vokalistu Hamidreza Rahbaralamu, dalis Lietuvoje su Neda Malūnavičiūte, akordeonistu Nerijumi Bakula ir kitais… Savo kaime, Plateliuose, įrašiau vaikų chorą… O šiaip jau dalis instrumentų įrašyta tiesiog mano virtuvėje, kur ir gimsta daugiausia muzikos.“

Vienuolikoje „Lowlands“ dainų Sauliui iš viso 19 muzikantų iš įvairiausių pasaulio šalių, neskaitant „Virvytės“ ansamblio ir Platelių muzikos mokyklos choro. Galima nuspėti, kad Plateliai, gimtoji Žemaitija, ir yra tie „Lowlands“. Tačiau kodėl angliškai?

„Visų pirma tai nėra lietuviško folkloro albumas. Tai apskritai ne etno, ne folkloras, tai world muzika. Tokia, kokią aš ją įsivaizduoju ir mėgstu. Muzika, kurioje jungiasi daugybė įvairiausių pasaulio instrumentų, muzika, kuri neturi sienų. Kadangi Lietuvoje jos pačios ir jos klausytojų yra labai mažai, mano akys natūraliai krypsta ir į kitas šalis. Tik ką grįžau iš pasaulinės world muzikos mugės „WOMEX“ Ispanijoje, kur pristačiau „Lowlands“, užmezgiau daug kontaktų. World atlikėjai nesėdi vienoje vietoje, jiems būtini nauji horizontai, skirtingų muzikinių kultūrų patirtys.

Tai nereiškia, kad aš kažkur emigruoju. Aš lieku kurti čia, kur man geriausia, savo virtuvėje… Čia mano šaknys, draugai, čia mano folkloras. Unikalus folkloras, kurio lietuviai, man atrodo, dar nemoka iki galo pristatyti pasauliui. World muzikos terpėje yra normalu paimti tradicinį instrumentą ir su juo daryti netradicinius dalykus. Štai pavyzdžiui, tituliniame albumo kūrinyje „Lowlands“ aš groju diatonine birbyne. Niekas, ničniekas Lietuvoje to nedaro. Kodėl? Kodėl birbynininkai muzikos mokyklose zulina klasikinius kūrinius? Man atrodo tik drąsiai, be jokios baimės eksperimentuodami su savo tradiciniais instrumentais, ieškodami mūsų folkloro sąsajų su kitų tautų muzika, galime užkrėsti ir sužavėti pasaulį sutartinėmis, birbynėmis ir taip toliau.

„Lowlands“

Juk pažiūrėkime, ką daro afrikiečiai, tuviai, japonai? Jie keliauja po pasaulį su savo tautiniais instrumentais grodami absoliučiai viską, pačią įvairiausią muziką. Ir daugybė žmonių Žemėje tuo žavisi. Jei paklausi kieno nors, kas yra etno, kas yra world, žmonės paminės Afrikos, Japonijos, Irano muzikantus, galbūt airius, škotus… O kodėl ne lietuvius? Todėl, kad mes net savo birbynės išlaisvinti nesugebame…

„Lowlands“ noriu parodyti pasauliui, kad kartu su trimitu, zurna, duduku, vistlu, bansūri fleita, gali derėti birbynė, skudučiai, kanklės. Kad šiais instrumentais taip pat galima groti pačią įvairiausią muziką.“

Evgenios Levin nuotrauka

Kalbėdamasis su Sauliumi ėmiau galvoti, kas tad apskritai jam yra world? Mat viešėdamas tokiuose festivaliuose kaip „Mėnuo juodaragis“, klausydamasis įvairios radikalios muzikos, dažnai pagalvoju, jog šis terminas taip pat mažai pasako apie kūrinį, kaip ir bendrinėmis sąvokomis tapę „džiazas“, „rokas“. Mat yra grupių, kurios groja gana nuožmią, eksperimentinę, net avangardinę muziką, absoliučiai nepanašią į švelnų ir lyrinį Sauliaus Petreikio pasaulį. Tačiau jos taip pat prisistato world. Tad kas tai yra?

„Iš esmės world yra artimas folklorui, etninei muzikai. Skirtumas tas, jog world – autorinė kūryba. Aš visada galvojau, kad tai, ką pats groju, ir yra world grynuolis. Kelių tautų ir kultūrų susiėjimas autorinėje kompozicijoje. Taip pat man atrodė, kad šis žanras yra arčiau popmuzikos, nei roko, džiazo. Peteris Gabrielis, Enya yra tie, kurie rodė pavyzdį.

Tačiau nuvykęs į „WOMEX“ supratau, kad world iš esmės dabar gali vadintis bet kas… Daužo ožio odos būgnus? World muzika. Groja džiazą su Karibų elementais? World muzika. Net grynasis folkloras dabar kartais jau vadinamas world muzika… Viskas susipainioję…

Aš lieku prie savo. Man tai visų pirma šviesos muzika, harmonijos, kurios ne provokuoja, kelia ne pyktį, bet priešingai – veda ramybės, susitaikymo link. Kosminė, plaukianti muzika, kuriama tradiciniais visų tautų instrumentais. Štai mano world.“

Duende“

Saulius įvardija būtent tai, ką ir girdžiu albume. Tiesa, čia slypi nedidelis pavojus. Kad straipsnis neatrodytų užsakytas albumo išgyrimas, leisiu sau lašą kritikos.

Jau iš grupės „Saulės broliai“ repertuaro buvo aišku, kad Petreikis kartais balansuoja ant gana pavojingos muzikinės banalybės, saldumo ribos. Vienus tai gali atstumti, kitus pritraukti. Šiuo atžvilgiu „Lowlands“ yra arčiau popmuzikos, nei galbūt kartais to norėtųsi. Tačiau tokia yra kūrėjo prigimtis – per koncertus jis gali šėlti kaip kaži ko pavartojęs šamanas, gąsdinti neįtikėtinais garsais, tačiau kai reikalas prieina prie įrašų, Saulius yra ypač ramus, susikaupęs skrupulingas perfekcionistas, kuriam viskas turi spindėti. Puikiai jį suprantu, pats toks esu. Tačiau kartais taip norisi įraše pajusti bent kruopelytę to nevaldomo, nenuzulinto, nesuvaldyto šėlsmo…

Evgenios Levin nuotrauka

Vis dėlto „Lowlands“ yra išskirtinis albumas Lietuvos kontekste. Tiek savo įrašų, suvedimų kokybe, tiek muzikantų ir instrumentų gausa, tiek pačia muzika. Tokio plataus užmojo albumo, mano galva, čionykščiai muzikantai dar nėra įrašę.

Tiesa, kol kas šį albumą Lietuvoje yra girdėję tik keli žmonės. Jokia prekyba „Lowlands“ kol kas nevyksta. Tačiau jau netrukus šis darbas turėtų pasirodyti įprastose elektroninėse muzikos klausyklose („iTunes“, „Spotify“), o ir per koncertus, kai pamatysite barzdotą žemaitį su neaiškia dūdele rankose, prieikite ir nusipirkite. Mat fizinis „Lowlands“ pavidalas yra labai dailus daiktas tiek savo išore, tiek, žinoma, ir vidumi.

Puikiai suprantu, jog šis kūrinys neprivalo visiems patikti. Tačiau lygiai kaip džiaugiamės tuo, jog mūsiškė Rūta yra tarp geriausių pasaulio plaukikių, pasidžiaukime Sauliumi, kuris tikrai yra tarp geriausiųjų Žemėje savo srityje. Net jei jam nekabins medalių, net jei jo pasiekimai taip lengvai nebus išmatuoti.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.