Austėja Landsbergienė. Adaptacija ir pietų miegas ugdymo įstaigoje

Pietų miegas darželyje – daug kam skaudi tema. Man ji buvo itin skaudi, nes tiek, kiek save prisimenu, nekenčiau pietų miego. Darželyje man akis rišdavo rankšluosčiu ir sakydavo, kad, jeigu nemiegosiu, išrengs nuogai ir pastatys ant palangės.

Prisimenu, kad net bijodavau sukrutėti – apie ėjimą į tualetą (net jei labai norėdavau!) negalėjo būti nė kalbos… Net nežinau, kodėl niekada apie tai nepapasakojau tėvams – tik jau suaugusi. Prisimenu, mama tada labai išgyveno ir sakė: vaikeli, tai kodėl tu nieko nesakei?!

Bet aš į šį klausimą atsakyti negalėjau – net nežinau, kodėl niekada nieko taip ir nesakiau vaikystėje. Mūsų vaikai (dauguma jų) – taip pat nemiegaliai. Be to, pamačiau Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, JAV, UK bei tarptautinėse mokyklose, kad tų vaikų niekas neverčia miegoti.

Tad Vaikystės Sode nuo pirmos dienos vaikų neverčiame miegoti. Pasiilsėti ir paklausyti pasakos sugula visi. Tačiau – jeigu per tą laiką vaikas neužmiega – jis gali tyliai atsikelti ir eiti žaisti. Ir nesąmonė, kad vaikas siautėja ir prikelia visus kitus. Su vaikais galima susitarti. Tik reikia jų neinfantilizuoti.

Apie tai, su kokiomis problemomis vis dar susiduriama ir kaip jas galima spręsti, – šiandienos priimamasis.