2014 11 17

Antanas Šimkus

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Antanas Šimkus. Žvalgymai: šviesesnieji

Kiek tamsesnis metas, kai ne taip paprasta veikti ir būti žvaliai, iki Kalėdų dar tolokai, norisi kuo daugiau skaidrumo, šviesos. Natūralios teks dar palūkėti, o štai vieną kitą žinių jonvabalį žvilgsniu pagauti turbūt galime.

Kartais pernelyg rimtai ir tamsiais mintydami pamirštame juoko išlaisvinančias galimybes. Viena tokių publikacijų Bernardinuose praeitą savaitę buvo Andriaus Navicko parinktos citatos iš dirigentų ir orkestrų gyvenimo.

Gal ne toks saviironijos ir žaižaruojančio sąmojo kupinas, bet irgi nuotaiką keliančiu ir intriguojančiu pavadinimu Eduardo Šluto rašinys „Ar mikrobai gali „dainuoti“?“, įkeltas į „Muzikos“ skiltį.

Kas bent kiek domėjosi Vaižganto asmenybe, tikrai girdėjo apie jo linksmumą, lengvą bendravimo būdą, tai patvirtina ir iš „Nemuno“ perpublikuotas pokalbis apie šį dvasininką ir rašytoją.

Literatūros klasikų minėjimų lunaparke beveik baigė suktis ir K. Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių renginių karuselė: viena iš paskutinių, baigiamųjų parodų vyksta Seime – „Skulptoriai skaito Donelaitį“.

Ketvirtus metus jau vėlyvą rudenį prasideda akcija „Knygų Kalėdos“. Jos tikslas – skatinti domėtis lietuvių literatūra, ypač jaunesniuosius.

Tarsi patvirtinimas šalia sumirga vieno užsienio autoriaus mintis iš neseniai Bernardinai.lt publikuoto interviu – „Vaikai neturi nuolat laikytis vampyrų ir vilkolakių dietos“. Ką gi, tuo labiau svarbu ieškoti ir rasti geros lietuvių autorių kūrybos…

Poezijoje suaugusiesiems tokių tikrai atsiranda. Pavyzdžiui, tarp nominantų „Metų knygai“ atsidūręs poetas Mindaugas Nastaravičius, interviu LRT radijui teigiantis: „Randu pasiteisinimą, kodėl turėčiau rašyti“.

Praėjusi savaitė dovanojo ir galimybę prisiminti išėjusiuosius, anksčiau iškeliavusią rašytoją Jurgą Ivanauskaitę, jai būtų sukakę penkiasdeštimt treji.

Taip pat ir geru žodžiu paminėti prieš kelias dienas mirusį žurnalistą ir muzikantą Aleksandrą Jegorovą-„Džyzą“. Galbūt klausant grupės „Senas kuinas“ bliuzo…

Norėčiau atkreipti dėmesį ir į rašytojos Vandos Juknaitės rašinį „Trojos žodis“, suteikiantį galimybę iš esmės susimąstyti apie žodžio žmogus turinį su kabutėmis ir be jų. 

Kino forumas „Scanorama“ pažymėtas keliais pukiais rašiniais „Kino ir fotografijos“ rubrikoje. Pirmiausia interviu su Audrium Stoniu apie jo kartu su broliu Gediminu Numgaudžiu OFM kurtą dokumentinį filmą „Krikštas“. Vėliau – Monikos Midverytės parengtu tekstu apie šio filmo premjerą.

Kiek atsitraukiant nuo šios kino juostos, verta atkreipti dėmesį į Kristinos Tamelytės rašinį, skirtą aptarti brolių Dardenne’ų kūrybai, taip pat į pagal užsienio žiniasklaidą parengtą pokalbį su režisieriumi Wimu Wendersu.

Žinoma, ne vien kinu gyvi praėjusią savaitę buvo kultūros lauko dalyviai ir dalyvės, į kurį, šiaip ar taip, patenkame visi. Minėjome ir dailės kvadrienalę, ir naują ekspoziciją Nacionalinėje dailės galerijoje.

Nepamiršome ir fotografijos istorijos, kurioje šį sykį paslaptingas Monikos Mongirdaitės sukaktuvinis portretas. Apie teatro nūdieną ir aktualią praeitį pasakoja aktorė Aldona Janušauskaitė. Paveldo ir kultūros politikos ir įvairiausių interesų problemines sankirtas ties Kauno pilimi galima pamatyti Rimanto Žiliuko rašinyje.

Tačiau pačioje pabaigoje vis dėlto norėčiau paminėti Jurgos Gervės laišką iš Vienos.

Gal jis ir pernelyg primena lapkričio pradžios minėjimus, bet iš ten skaitytoją pasiekiančios švieselės (bent man taip atrodo) ir gali tapti tais pradžioje minėtais jonvabaliais, kurių spingsėjimo taip trūksta tamsųjį metą, o laukti dar ilgai ilgai. 

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.