2014 11 26

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Kodėl Lietuvoje nenaudojama nusikaltimo aukos ir kaltininko sutaikymo praktika

Lietuva kol kas yra paskutinėje vietoje Europoje pagal mediacijos (nusikaltimo aukos ir kaltininko sutaikymą) taikymą, tačiau mokslininkai ragina priimti specialų tam skirtą įstatymą.

Lietuvos teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ilona Michailovič sakė, jog atkuriamasis teisingumas yra toks procesas, kurio metu nešališka, nesuinteresuota šalis siekia sutaikyti auką ir kaltininką. Lietuvoje tokie procesai kol kas neturi teisinio pagrindo, nors jų apraiškų galima stebėti baudžiamojoje teisėje, kai proceso šalys susitaiko.

Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis kalbėjo apie mediacijos naudą proceso šalims. Nusikaltimo aukai mediacija naudinga dėl to, kad ji turi galimybę gauti žalos atlyginimą, kas teismo proceso atveju labai ilgai užsitęsia. Ne mažiau svarbu aukai pajusti pagarbą, išgirsti atsiprašymą, sumažinti įtampą ir baimę. Kaltininkui mediacija gali užtikrinti švelnesnes teisines ir socialines pasekmes, padaryti auklėjamąjį poveikį. Mediacija naudinga ir pareigūnams – jie galėtų nevykdyti jiems nebūdingų pareigų, taip pat mažesni būtų teismų procesų kaštai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Alenas Piesliakas, vadovaudamasis teisėjo darbo praktika, pateikė keletą pavyzdžių, kurie rodo, jog mediacija padėtų teismų procesų dalyviams paprasčiau išspręsti nemažai konfliktų.

„Vieno teismo proceso metu matėme, kaip nukentėjusieji eismo įvykio metu rodė iniciatyvą bendrauti, tačiau kaltininkė, jauna mergina, tiesiog su jais nebendravo. Yra buvę atvejų, kai abi šalys siekė susitaikymo, tačiau advokatas nesistengė ieškoti sprendimo. Jei būtų taikoma mediacija, šie klausimai nebūtų vien teismo šalių iniciatyvos klausimas“, – kalbėjo teisėjas.

A. Piesliakas įžvelgė nemažai klausimų, kurie neišvengiamai iškiltų įvedus mediaciją, tačiau minėjo, jog šis procesas būtų ypač naudingas nepilnamečių nusikaltimo arba smurto artimoje aplinkoje atvejais, kai smurtas vienkartinis ar atsitiktinis.

Šiuo metu civiliniame procese mediacija praktiškai neveikia, nes nėra skiriama tam lėšų, nors, kita vertus, vien lėšų tam nepakanka.

Lietuvoje, vertinant mediacijos baudžiamosiose bylose apimtį, svarbu apsispręsti dėl sąlygų, kurioms esant proceso šalys galėtų būti siunčiamos į mediaciją, jas reglamentuoti. Pasirinktos sąlygos turėtų nebūti labai griežtos ir nustatančios apibrėžtus atvejus, bet palikti diskrecijos pareigūnams galutinai nuspręsti.

Nuo 2012 m. pastebimas staigus teisinių institutų, turinčių atkuriamojo teisingumo elementų, taikymo atvejų padidėjimas. Manoma, kad taip nutiko dėl prokuratūros darbo organizavimo ir teisinio reguliavimo pokyčių. Mokslininkai atkreipia dėmesį, jog diegiant sutaikymo sistemą svarbu, kad mediacija nebūtų vertinama kaip ikiteisminio tyrimo vilkinimas. Stabdyti ikiteisminį tyrimą, kol vyksta mediacija, anot tyrėjų, nebūtų pagrįsta ir nuoseklu.